Leksikologija ir leksikografija
1. Žodžio supratimas
2. Žodis ir daiktas
3. Žodis ir sąvoka
4. Žodžio leksinė reikšmė
5. Žodžių
daugiareikšmiškumas
6. Žodžių leksinių reikšmių
rūšys
7. Žodžio leksinių reikšmių
kitimai
a) Naujų reikšmių
atsiradimas
b) Reikšmių nykimas
c) Reikšmių siaurėjimas ir
platėjimas
8. Semantiniai žodžių tipai
a) Homonimai
b) Antonimai
c) Sinonimai
d) Paronimai
9. Leksikos sudėtis
10. Bendriniai ir tikriniai
žodžiai
11. Leksika kilmės atžvilgiu
a) Savieji žodžiai
b) Skoliniai
c) Vertiniai (kalkės)
12. Lietuvių kalbos leksika
vartojimo sferų požiūriu
a) Bendratautinė leksika
b) Tarminė leksika
c) Termininė leksika
d) Žargoninė leksika
13. Žodžio etimologija
14. Leksika raidos atžvilgiu
a) Neologizmai
b) Archaizmai ir istorizmai
15. Frazeologizmai
16. Frazeologizmų
klasifikacija
17. Leksikografija ir žodynų
tipai
18. Iš lietuvių
leksikografijos istorijos
Leksikologija yra kalbotyros šaka, tyrinėjanti kalbos žodyną
(leksiką).
Kalbotyros šaka leksikologija tiria žodžius, t.y. kalbos
žodyną. Ji skyla į keletą atšakų, nagrinėjančių
žodžius kilmės,
reikšmės ir kitais atžvilgiais.
Leksikologija, kaip kalbos
mokslo šaka, tyrinėja žodžius reikšmės, kilmės, vartojimo sferų,
raidos ir stilistiniu požiūriu.
Pagal kilmę
žodžiai skirstomi į
savuosius žodžius ir skolinius.
Savieji žodžiai, arba veldiniai, sudaro seniausią
kalbos žodyno klodą. Lietuvių kalboje dalis veldinių paveldėti
iš indoeuropiečių prokalbės laikų, pvz.: akis, brolis,
motina, trys.
Skoliniai
iš kitų kalbų pasiskolinti žodžiai ar kitokie kalbos
elementai: priešdėliai, priesagos, žodžių junginiai.
Žodžiai, pasidaryti iš kitų pamatinių žodžių, yra
dariniai:
degalinė
(:
degalai),
kepinys (: kepti), pastogė
(:
po stogu).
Juos tiria žodžių daryba.
Pagal reikšmę
žodžiai gali būti
homonimai vienodai skambantys, bet turintys
skirtingą reikšmę, pvz.: kasa (plaukų) ir kasa
(banko);
sinonimai
vienodą arba artimą reikšmę turintys žodžiai, pvz.: kiškis
ir zuikis;
antonimai
priešingos reikšmės žodžiai, pvz.: diena
naktis, juodas
baltas.
Atskiros leksikologuos atšakos yra etimologija ir onomastika.
Etimologija
aiškina žodžių kilmę. Tikrąjį jos objektą sudaro tik tie
žodžiai, kurių kilmė sinchroniškai nėra aiški. Etimologui svarbu
nustatyti, kokia buvo pradinė žodžio forma ir pirmykštė jo
reikšmė. etimologiniai tyrinėjimai remiasi lyginamosios
istorinės kalbotyros duomenimis.
Onomastika
asmenvardžius, vietovardžius ir kitus tikrinius vardus.
Prie leksikologijos šliejasi
frazeologija, tirianti pastovius, sustabarėjusius
žodžių junginius, vadinamuosius frazeologizmus, kurių reikšmė
nutolusi nuo juos sudarančių
žodžių reikšmės,
pvz.: dėti į akį
miegoti, išlindo
yla iš maišo
paaiškėjo apgaulė, blogas darbas.
Šaltiniai
Barauskaitė
J. Lietuvių kalbos frazeologizmai. V., 1982.
Ermalytė I.
Lietuvių kalbos antonimų žodynas. K., 1985.
Lietuvių
kalbos palyginimų žodynas / Sudarė K. B. Vosylytė. V., 1985.
Jakaitienė
E. Lietuvių kalbos leksikologija. V., 1980.
Lyberis A.
Sinonimų žodynas. V., 2002.
Palionis J.
Kalbos mokslo pradmenys. V., 1985.
Paulauskas
J. Lietuvių kalbos frazeologijos žodynas. K., 1977.
Sabaliauskas
A. Lietuvių kalbos leksika. V., 1990.
|