Frazeologizmų klasifikacija

Frazeologizmų, kaip ir žodžių, klasifikacija gali būti labai įvairi. Ji priklauso tiek nuo pasirinkto skirstymo pagrindo, tiek ir nuo pačios „frazeologizmo“ sąvokos supratimo. O tas supratimas toli gražu nėra vienodas. Vieni lingvistai frazeologizmus suvokia labai plačiai: jiems priskiria ir priežodžius, patarles, vad. „sparnuotuosius žodžius“, aforizmus ir net sudėtinius terminus ar šiaip bent kiek pastovesnius žodžių junginius (pvz., brandos atestatas, reikšti užuojautą ir pan.). Kiti lingvistai – priešingai, susiaurina frazeologizmo sąvoką, atsiriboja nuo tokių junginių, kuriuose tik vienas žodis turi neįprastą reikšmę (pvz., arklio dozė, kapeiką spausti „labai taupyti“ ir pan.).

Semantiniu pagrindu galima skirti du pagrindinius frazeologizmų tipus: idiominius ir neidiominius. Idiominiai frazeologizmai, arba idiomos (gr. „ypatumas“), – tai reikšmės atžvilgiu absoliučiai neskaidomi, sustabarėję žodžių junginiai, kurių bendroji frazeologinė reikšmė visiškai nemotyvuota juos sudarančių žodžių reikšmės. Tokie yra molio Motiejus, vėjo pamušalas, velnio neštas ir pamestas, beržinė košė „mušimas“, ožio bamba „pikčiurna“; angl. big fish „svarbus asmuo“ (paž. „stambi žuvis“); vok. Sand in die Augen streuen „meluoti, apgaudinėti“ (paž. „smėlį į akis berti“); pranc. un vilain matou „nemalonus tipas“ (paž. „bjaurus katinas“) ir kt.

Idiomose pasitaiko kartais ir pasenusių, iškraipytų žodžių, siaurų dialektizmų, dėl kurių ir pati jos reikšmė plačiau būna nesuprantama, plg. čioringes varinėti „niekus plepėti“ (Vilkaviškis), čviko duoti „barti, koneveikti“ (Zarasai), dinderį mušti „dykinėti“, palparybais eiti „dykinėti“ (Gargždai), vepšlas susukti „supykti“ (Kuršėnai) ir pan.

Neidiominiai frazeologizmai – tokie, kuriuose tarp junginio bendros reikšmės ir atskirų jį sudarančių žodžių reikšmių jaučiama tam tikra (ryškesnė ar mažiau ryški) sąsaja. Kitaip sakant, neidiominių frazeologizmų reikšmės yra daugiau ar mažiau motyvuotos. Tačiau šio tipo frazeologizmų bendrosios reikšmės sąsaja su jų dėmenų reikšmėmis, semantinė motyvacija gali būti nevienodo laipsnio. Todėl neidiominiai frazeologizmai paprastai dar smulkiau skirstomi.

Semantinės motyvacijos laipsnio atžvilgiu neidiominius frazeologizmus galima dar skirstyti į dvi rūšis: a) ryškios motyvacijos ir b) neryškios motyvacijos. Ryškios motyvacijos frazeologizmų reikšmė yra susijusi su tiesioginėmis juos sudarančių žodžių reikšmėmis, pvz.: akis sumerkti „užmigti“, ausis įtempti „atidžiai klausyti“, kojas ištiesti „mirti“, rankas surišti „susituokti“; angl. cakes and ale „pasilinksminimas“ (paž. „pyragaičiai ir alus“); vok. große Augen machen „stebėtis“ (paž. „dideles akis padaryti“); pranc. avoir bon nez „būti įžvalgiam“ (paž. „turėti gerą nosį“). Kaip matyti iš pavyzdžių, šios rūšies frazeologizmai – tai perkeltinės reikšmės posakiai, metaforiniai ar metoniminiai junginiai. Jie turi savo nefrazeologiškus atitikmenis, t. y. juos sudarantys žodžiai gali būti vartojami ir tiesioginėmis reikšmėmis. Tokiu atveju tais žodžiais reiškiamo vaizdo santykis su frazeologizmo denotatu yra lengvai suvokiamas, ir skirtumą tarp frazeologizmo ir jo nefrazeologinio prototipo lemia kontekstinė aplinka. Pavyzdžiui, sakinyje Aš negalėjau visą naktį akių sumerkti frazeologizmo akis sumerkti sukeliamas vaizdas siejasi su vokų suglaudimu miegant (kitame kontekste – Guli sumerkęs akis, bet nemiega, šis žodžių junginys jau neturėtų frazeologinės reikšmės, nebūtų frazeologizmas).

Neryškios motyvacijos frazeologizmais laikytini tokie, kurių reikšmė mažai tesusijusi su juos sudarančių žodžių reikšmėmis, pvz.: akimis šaudyti „viliojančiai žvalgytis“, gerklę laidyti „smarkiai šaukti“, nosį nukabinti „nusiminti“,  pro gerklę praleisti „pragerti“; angl. leap to the eyes „atkreipti dėmesį“ (paž. „kristi į akis“); vok. den Kopf verlieren „netekti nuovokos“ (paž. „galvą pamesti“); pranc. allonger le nez „nusiminti“ (paž. „ištiesti nosį“) ir pan. Šios rūšies frazeologizmus sudarantys žodžių junginiai nevartojami tiesioginėmis reikšmėmis ir yra artimi idiomoms. Nuo idiomų skiriasi tuo, kad jų frazeologinė reikšmė yra susijusi su tam tikromis iš dėmenų leksinių reikšmių kylančiomis asociacijomis. Pavyzdžiui, frazeologizmo akimis šaudyti reikšmė jau ir be konteksto gali būti apytikriai suvokiama, nes veiksmažodžio šaudyti perkeltinė reikšmė drauge su tiesiogine akių reikšme sukelia „žvilgsnių mėtymo“, „žvilgčiojimo“ asociacijas. Tačiau išvesti griežtesnę ribą tarp neryškios motyvacijos frazeologizmų ir idiomų dėl semantikos reiškinių didelio neapibrėžtumo yra labai sunku.

Semantinės frazeologizmų klasifikacijos, kuri yra svarbiausia šio tipo žodžių junginiams, pradininku laikomas šveicarų lingvistas Š. Baly. Jis išskyrė tris frazeologizmų rūšis: frazeologinius posakius, frazeologinės grupes ir frazeologinius vienetus. Šią klasifikaciją vėliau patobulino žymus rusų kalbininkas V. Vinogradovas. Pagal frazeologizmų reikšmės santykį su juos sudarančių žodžių reikšmėmis jis visus frazeologizmus suskirstė taip pat į tris pagrindinius tipus: frazeologinės sąaugas, frazeologinius vienetus ir frazeologines samplaikas. Tokia klasifikacija buvo priimta daugelio rusų frazeologijos tyrinėtojų, bet pastaraisiais dešimtmečiais pasirodė ir įvairių naujų mėginimų semantiškai skirstyti frazeologizmus.

Sintaksinių funkcijų atžvilgiu frazeologizmai skirstomi į predikatinius, atributinius, objektinius ir cirkumstancinius (aplinkybinius). Taigi sakinyje jie gali eiti veiksniu, tariniu, papildiniu ir kt. sakinio dalimis, kaip ir atskiri žodžiai ar laisvieji žodžių junginiai, plg.: Bažnyčios šluota esi, o nežinai vyskupo vardo (čia bažnyčios šluota reiškia „pamaldų žmogų“ ir eina veiksniu), Jis viską pro gerklę praleido (čia pro gerklę praleido „pragėrė“ eina tariniu), Bėgo kaip akis išdegęs (čia kaip akis išdegęs „labai greit“ eina būdo aplinkybe). Be to, frazeologizmai gali sudaryti sudėtinio sakinio dėmenį, plg.: Tamsu, nors į akį durk (čia nors į akį durk reiškia „labai tamsu“), Kai išgirdau beldžiantis į langą, visos blusos apmirė (čia visos blusos apmirė reiškia „labai nusigandau“) ir kt.