|
Dariniai
Dariniai yra žodžiai, padaryti iš kitų žodžių.
Darinio supratimas istorinėje ir sinchroninėje
žodžių daryboje šiek tiek skiriasi. Istorinei žodžių darybai
būdingas genetinis darinio supratimas, nes šiai disciplinai rūpi
atskleisti, kaip iš tikrųjų žodis yra susidaręs praeityje. Todėl
dariniais čia laikomi tokie žodžiai, kurie kad ir labai seniai,
bet yra iš kitų žodžių padaryti. Vėliau jie galėjo netekti savo
pirmykštės darybos sandaros, ir šiandien jų ryšiai su darybos
pamatu gali būti nustatyti tik po kruopščių kalbininkų studijų.
Sinchroninės darybos požiūris į darinį yra funkcinis. Dariniu
čia laikomas toks žodis, kuris formaliai ir semantiškai remiasi
kitu dabartinėje kalboje esančiu žodžiu. Tarp darinio ir jo
pamatinio žodžio būtinai turi būti dvipusis ryšys: semantinis ir
formalus. Dariniu negali būti laikomas toks žodis, kurį su kitu
žodžiu sieja vien fonetinis bendrumas, pvz., karvelis
nėra padarytas iš karvė, bandyti iš banda, nes
tarp šių žodžių nėra jokio reikšminio ryšio. Antra vertus,
darybiškai negali būti gretinami ir tokie žodžiai, kurių vieno
forma nesiremia kito forma, nors semantinis jų ryšys yra visai
aiškus, pvz., kalė ir
šuniukas, višta
ir
gaidys.
Dalis žodžių, kurie istoriškai laikomi dariniais,
sinchroninės darybos požiūriu nėra jokie dariniai. Pavyzdžiui,
žodžiai krosnis, linksmas sinchroninėje daryboje yra
laikomi paprastais žodžiais, ne dariniais, o istoriškai
dariniais, susijusiais su veiksmažodžiais krauti ir
linkti, daiktavardis avietė dabartinės kalbos
požiūriu negali būti siejamas su žodžiu avis, nes tarp
šių žodžių dabar nėra jokio semantinio ryšio. O istoriškai ir
lietuvių avietė, ir latvių avieksne kildinami iš
liet. avis, lat. avs.
Lietuvių kalbos dariniai gali būti sudaryti iš
veldinių (a), iš skolinių (b) ir iš kitų darinių (c) su
įvairiais afiksais arba sudūrimo būdu. Pavyzdžiui:
a) brolis brolelis, brolužis,
broliškas, -a, įbrolis, pabrolys; brolžudis; miškas mi škelis,
miškutis, miškinis, -ė, miškininkas, miškapievė, miškotyra;
b) knyga
knygelė, knygutė, knygužė, knyginis, -ė, knygiškas, knygnešys;
miestas miestelis, miesčiukas, miestukas, miestiškas,
priemiestis, didmiestis;
c) miškininkas
miškininkystė; brolžudis + brolžudiškas,
priemiestis
priemiestinis ir t. t.
Dariniai, sudaryti iš vieno žodžio su įvairiais
darybos afiksais (priesagom, priešdėliais, galūnėmis), vadinami
vediniais,
pvz.: ar-toįas, su-arti, or-ė arimo metas (:
arti). Dariniai, sudaryti iš dviejų savarankiškų
žodžių, vadinami sudurtiniais žodžiais, arba
dūriniais, pvz.: kalnakasys (: kalnas +
kasti), ratlankis (: ratas + lankas),
mėlynakis (: mėlynas + akis).
|
|
|