Žodžių darybos būdai
Nauji
žodžiai padaromi, pridedant priesagas, priešdėlius, keičiant
galūnes ir suduriant. Tokia žodžių daryba vadinama morfologine.
Ji būdinga morfologiškai skaidomiems žodžiams.
Žodžių darybos analizei būtiniausios šios sąvokos:
paprastasis žodis, darybos pamatas, darinys, darybos formantas,
darybos reikšmė, darybos tipas ir darybos kategorija.
Paprastasis žodis yra
tas, greta kurio dabar nevartojamas tos pačios šaknies dar
paprastesnis žodis ir kurio reikšmės negalima paaiškinti
remiantis kitu žodžiu
(saulė,
ugnis, žmogus, gėle, rasti, gauti, geras).
Istoriškai paprastieji žodžiai gali būti kildinami iš kitų
žodžių.
Darinys yra
žodžio darybos rezultatas, žodis, kurio reikšmė paaiškinama
remiantis kitu žodžiu:
mokykla
,,pastatas, vieta, kur mokomasi,
mokytojas
,,asmuo, kuris moko,
mokinys
,,asmuo, kuris mokosi, yra mokomas. Darinys dažniausiai esti
sudėtingesnis už paprastąjį žodį, bet jo esmę lemia ne žodžio
sudėtis, o santykis su darybos pamatu, kuris savo ruožtu
gali būti ir paprastas
(augti
auginti),
ir darinys
(pasimatyti
pasimatymas).
Kai darant naują žodį kinta tik galūnė, darinys yra tokio pat
sudėtingumo kaip ir pamatinis žodis
(puodas
ir
puodžius
turi po du skiemenis).
Iš kelių vienas iš kito
padarytų žodžių sudaroma žodžių grandis, pavyzdžiui: sakė
apsakė apsakymas apsakymėlis.
Morfologiniai dariniai skiriami į
vedinius ir
dūrinius. Vediniai remiasi vienu pamatiniu žodžiu. Yra
priesagų, priešdėlių ir galūnių vedinių:
durininkas
(:
durys),
parašyti (:
rašyti),
grožis (:
gražus).
Dūrinio daryba paprastai remiasi dviejų žodžių junginiu. Čia
svarbu ir galūnė:
dangoraižis
(:
raižyti dangų),
duonriekis (:
duoną riekti),
raudonviršis (:
raudonu viršumi).
Darybos
formantais vadinami tie
formos elementai, kurie padaro naują žodį. Tai paprastai esti
priešdėliai, priesagos, galūnės, bet kartais dar prisideda
šaknies ar priešdėlio garsų kaita, priegaidžių ir kirčio vietos
skirtingumas
(pajusti
pojūtis, nuleisti nuolydis).
Darybos reikšmė
susidaro iš pamatinio kamieno ir darybos formanto reikšmių. Ją
dar galima vadinti struktūrine darinio reikšme, pvz.:
beržynas,
eglynas, dilgėlynas
tai ,,vieta, kurioje yra
daug to, kas pasakyta pamatiniu žodžiu. Darybos reikšmė
grupinė, o grupių yra įvairių nuo vienetų iki visumos.
Pavyzdžiui, su priesaga
-vė
pirmiausia ateina į galvą
kalvė
(:
kalti),
gal dar yra vienas kitas žodis, bet su priesaga
-imas
(-ymas)
daiktavardžių tiek, kiek yra veiksmažodžių.
Darinio ryšys su pamatiniu žodžiu nevienodas. Reguliarios
darybos atveju skiriasi tik priklausymas kalbos daliai
(rašyti
rašymas, gražus gražumas, geras gerai).
Todėl žodynuose tokių darinių reikia ieškoti pamatinių žodžių
lizduose. Kai pamatinis žodis ir darinys priklauso tai pačiai
kalbos daliai, darybos priemonės tik nedaug tepakeičia tai, kas
pasakoma pamatiniu žodžiu
(namas
namelis, bitė bitutė, eiti išeiti, laukti sulaukti,
geras gerokas ir kt.).
Tačiau yra daugybė atvejų, kai darinys reiškia visai ką kita
negu pamatinis žodis
(arklys
arklidė, ranka apyrankė, valgyti valgykla).
Darybos tipas tai
darybos ryšiu susijusių žodžių grupė, kuriai būdingi šie
požymiai: 1) darybos pamatas turi priklausyti tai pačiai kalbos
daliai; 2) turi būti tas pats darybos formantas ir 3) ta pati
darybos reikšmė. Pvz.:
uogauti
(:
uoga),
riešutauti (:
riešutas),
grybauti (:
grybas).
Čia pamatinis žodis daiktavardis, bendras darybos formantas
priesaga
-auti
ir ta pati darybos reikšmė ,,rinkti tai, kas pasakyta
pamatiniu žodžiu.
Darybos kategorija
tai vieną reikšmę turinčių darinių visuma. Čia nesvarbu, kokiai
kalbos daliai priklauso pamatinis žodis, nesvarbu darybos
formantas, svarbu tik bendra darinių reikšmė. Pavyzdžiui,
asmenų pavadinimai:
bitininkas
(:
bitė),
darbininkas (:
darbas),
siuvėjas (:
siuva),
mokytojas (:
moko),
račius (:
ratas);
vietų pavadinimai:
avidė
(:
avis),
mokykla (:
mokyti),
knygynas (:
knyga),
rugiena (:
rugiai)
ir kt.
