|
Žodis ir
sąvoka
Daugelis žodžių ne tiktai pavadina daiktus, reiškinius,
ypatybes, veiksmus ar procesus (t. y. atlieka nominacinę
funkciją), bet ir išreiškia apie juos žmonių susidarytas
sąvokas. Todėl svarbu yra pasiaiškinti taip pat žodžio ir
sąvokos santykį. Tačiau, norint geriau suvokti tą santykį,
reikia visų pirma prisiminti, kas yra sąvoka.
Sąvoka, paprastai šnekant, tai susidarytas apie kokį nors
daiktą, reiškinį ar veiksnią supratimas. Pavyzdžiui, stebėdami
vieną, antrą, trečią medį, mes savo pojūčių organais suvokiame
įvairius tų medžių požymius (aukštumą, šakotumą, kamieno spalvą
ir t. t.). Kai kurie iš tų požymių yra esminiai, t. y. tokie, be
kurių medis nebūtų medžiu (kamieno, šakų, šaknų buvimas), o kiti
(lapų ar spyglių forma, spalva) neesminiai, t. y. tokie,
kuriuos medis gali turėti arba neturėti. Tuos esminius požymius
mes savo sąmonėje apibendriname, abstrahuojame, atribojame nuo
neesminių ir tuo būdu susidarome medžio sąvoką, apimančią
įvairių rūšių medžius (ir alksnį, ir beržą, ir ąžuolą, ir eglę,
ir liepą, ir kt.). Arba vėl: stebėdami vieną, antrą, trečią,
ketvirtą plokščią figūrą, susidedančią iš trijų tiesių galais
sujungtų linijų, mes susidarome geometrinę trikampio sąvoką,
kuri apima neribotą šios rūšies figūrų kiekį ir kurioje
atsispindi ypatybės, bendros visiems trikampiams ir esminės
geometrijos požiūriu. Tokios ypatybės, arba požymiai, kaip
popierius, kuriame nubrėžtas trikampis, arba jį sudarančių
tiesių linijų storumas, geometrijos požiūriu yra neesminiai ir
todėl neįeina į trikampio sąvokos turinį.
Taigi sąvoka, kaip tam tikra mąstymo forma, atspindi esminius
daikto ar reiškinio požymius, apibendrina žmogaus patirties bei
pažinimo duomenis. Plečiantis pažinimui, didėja sąvokos apimtis,
tikslėja jos turinys, atsiranda naujų sąvokų (pvz., gyvio
sąvoka dabar apima gausybę įvairių įvairiausių gyvų būtybių,
stebėtų ir ištirtų daugelio žmonių kartų; būtybių tiek
tebeegzistuojančių, tiek seniai išnykusių, tiek didelių, tiek ir
visai mažų, paprasta akimi nematomu mikroorganizmų).
Nors sąvokos reiškiamos
žodžiais, bet ne visi žodžiai reiškia sąvokas (t. y. ne visi
žodžiai yra sąvokų ženklai). Nereiškia sąvokų vad. tarnybiniai
žodžiai (jungtukai, prielinksniai, dalelytės), jaustukai, kurie
yra tiktai tam tikri emociniai signalai, taip pat įvardžiai,
kurie arba pavaduoja savarankiškas kalbos dalis, arba atlieka
nurodomąją funkciją. Nereiškia sąvokų ir tikriniai žodžiai (Petras,
Alytus, Nemunas), jeigu jie nevartojami bendrinių
žodžių reikšme (pvz., amperas, voltas, donžuanas).
Kitas sąvokos ir žodžio
skirtumas tas, kad žodžiai neretai sudaromi vieno kurio, kartais
ir neesminio, daikto ar reiškinio požymio pagrindu (prisiminkime
lietuvišką serbento pavadinimą!), o sąvokos tiktai esminių
požymių apibendrinimo pagrindu. Dėl to sąvoka yra bendražmogiška
mąstymo kategorija, o žodis turi nacionalinę specifiką (tapati
sąvoka atskirose kalbose dažniausiai reiškiama skirtingais
žodžiais, plg. liet. miškas; angl. forest; vok.
Wald; rus. лес; lot. silva; kinų lin';
totorių urman ir kt.).
Skiriasi sąvoka nuo žodžio
dar tuo, kad ji gali būti reiškiama keliais žodžiais,
sintaksiniais žodžių junginiais (pvz., vientisinis sakinys,
aušros žvaigždė, sieros rūgštis). Antra vertus,
vienas žodis gali reikšti kelias sąvokas (pvz., ausis
gali reikšti ir klausos organo, ir kibiro ąsos sąvokas,
ožys ožkų patino, pastovo malkoms pjauti,
užsispyrėlio ir kt. sąvokas).
Nors sąvoka ir žodis yra skirtingi dalykai (sąvoka mąstymo,
logikos kategorija, o žodis kalbos kategorija), vis dėlto tarp
jų egzistuoja glaudi tarpusavė sąsaja. Iš vienos pusės, žodis
yra sąvokos formavimo priemonė, o iš antros sąvoka įsikūnija
žodyje. Pavyzdžiui, tos primityvios pietų Amerikos indėnų ar
Ramiojo vandenyno salų gentys, kurios neturi žodžių
atomo, traktoriaus ir pan. sąvokoms pavadinti, neturi ir
tokiu sąvokų.
Glaudžiausiai su sąvoka susisieja ne žodžio materialioji pusė,
garsų kompleksas, bet jo reikšmė. Žodį sudarantis garsų
kompleksas tėra tiktai sąvokos ženklas. Todėl, norint geriau
suprasti žodžio ir sąvokos santykį, reikia dar pasiaiškinti tai,
kas yra
žodžio reikšmė.
|
|
|