Prielinksnių vartojimas
Bendrosios prielinksnių
vartojimo klaidos
Prielinksniai, kuriuos
vartojant suklystama
Anot, pasak
Ant
Apie, aplink
Be
Dėka
Dėl
Greta, šalia
Į
Iki, lig(i)
Iš
Nuo
Pagal, palei
Pas
Per
Po
Prie
Prieš
Pro
Su
Sulig
Tarp
Ties
Už
Virš
Prielinksniai vartojami su linksniu (prielinksnis
tai žodis prie linksnio). Prielinksniai papildo ir pakeičia
linksnio reikšmę, rodo jo santykį su kokiu kitu sakinio žodžiu.
Prielinksnis kartu su linksniu sudaro
prielinksninę konstrukciją, pvz.: ant stalo, į mišką, per
tvorą, su draugais. Prielinksninę konstrukcija beveik visada
reiškia ką kita negu grynas linksnis - tai matyti palyginus
žodžių jungimus, į kuriuos įeina tas pats veiksmažodis:
laukiu ryto (ko laukiu? objektas)
laukiu
nuo ryto (nuo kada laukiu? laikas); matau
langą
(ką matau? objektas) matau pro langą
(kaip matau? būdas); gėriuosi
upe
(kuo gėriuosi?
objektas) gėriuosi
prie upės
(kur gėriuosi? vieta). Todėl
grynas linksnis ir linksnis su prielinksniu yra skirtingi
dalykai. Kai kalbame apie prielinksnių vartojimą, iš tiesų
paprastai turime galvoje jų vartojimą su tam tikru linksniu.
Bendrosios prielinksnių vartojimo klaidos
Prielinksnių vartojimo klaidų būna nemažai. Jų
galima skirti keturias grupes.
1. Bendrinei kalbai gali netikti pats
prielinksnis (tai leksikos klaida).
Pirmiausia nevartotini prielinksniai barbarizmai,
pavyzdžiui, apart,
vedlug
(velug, valug)
ir pan.: Apart trobelės (= Be trobelės),
jis daugiau nieko neturėjo. Apart rašybos (= Be
rašybos), mokomės skyrybos. Apart avarijų ir
žmogžudysčių (= Be avarijų ir žmogžudysčių),
per žinias nieko daugiau nebegirdime (gyviau Per
žinias nieko daugiau nebegirdime, tik apie avarijas ir
žmogžudystes). Visi atėjo, apart brolio (=
išskyrus brolį arba tik brolis ne).
Vedlug senų žmonių (= Pasak senų žmonių),
nepadėjęs neieškok. Velug darbo (= Pagal darbą)
ir atlyginimas (arba Koks darbas, toks atlyginimas).
Pagal kitas kalbas prielinksniu (tiksliau polinksniu) bandoma
pavartoti atgal: Tai įvyko metai atgal (= prieš
metus). Savaitę atgal (= Prie š
savaitę)
senelis dar buvo sveikas.
Rusų kalbos pavyzdžiu
prielinksniškai kartais pavartojamas ačiū: Ačiū tėvui
(= Tėvo dėka; Tėvo slaugomas)
pasveikau.
Čia
nebūtų klaidos, jei posakį verstume įterpiniu, pvz.:
Ačiū Dievui, pasveikau.
Bendrinei kalbai netinka aiškiai tarminiai
prielinksnių variantai: dalies tarmių terp vietoj
tarp, par vietoj per, pietų aukštaičių iž
vietoj iš, taip pat nusenę variantai anta vietoj ant,
ažu ar užu vietoj už, nuog vietoj nuo,
prieg vietoj prie. Meninėje kalboje kai kurie nusenę
variantai pavartojami tik stilistiniais sumetimais -
iškilmingumui, senoviškumui pabrėžti, pvz.:
Anta kalno, anta
aukštojo stūkso didžiulė pilis. Užu šilo mėnuo kilo.
2. Bendrinei kalbai gali netikti
prielinksnio vieta (sintaksės klaida).
Beveik visi lietuvių kalbos prielinksniai
vartojami prieš linksnį: be stogo, į miestą, su mama...
(niekas nesako stogo be ir pan., todėl nesakytina ir
Tą žinią
gavome savaitę prieš; tik prieš savaitę).
Tačiau dalis naujybinių vienareikšmių prielinksnių
vadinami polinksniais, nes vartojami po linksnio, pvz.:
kvailio vietoj, karo metu. Tradiciškai tik po linksnio būna
dėka, todėl prieš linksnį jo geriau nevartoti:
Draugo dėka (ne Dėka
draugo) išsigelbėjau. Viliaus dėka
(ne Dėka Viliaus)
Grėtė tapo ūkininke. Po linksnio paprastai vartojama ir
link, dėlei:
Jie nuvažiavo miško link. Tai padariau tavęs
dėlei,
nors nelaikoma klaida ir link miško, dėlei tavęs, o
trumpoji forma dėl vartojama tik priekyje:
dėl tavęs.
Kartais prielinksniškai imami vartoti kai kurie
linksniai, pavyzdžiui,
naudininkai
labui, naudai: Tai padariau tavo labui (plg.
tau, dėl
tavęs). Tegul dirba tavo naudai
(plg. tau);
jau beveik tapęs polinksniu įnagininkas metu: Gaisro metu
(plg. Per gaisrą) namas sudegė. Tai nėra
klaidos, tačiau sovietmečiu polinksniu metu buvo pradėta
piktnaudžiauti (nusižiūrėta į rusų kalbos dažną prielinksnišką
vo vremia vartoseną). Vietoj kilmininko su metu ar
kartais laiku dažnai geriau tinka laiko galininkas,
per su galininku, dalyvis, pusdalyvis, padalyvis: Ir
dienos metu, ir nakties metu (plg. Ir dieną,
ir naktį) nenutyla darbo gausmas. Vaikai,
pamokų metu
(plg. per pamokas)
netriukšmaukit, pertraukų metu (plg. per pertraukas)
pabėgiokit. Mokiniai čia dirbs popamokiniu metu (plg.
po pamokų).
Įsiveržimo metu (plg. Įsiveržę)
priešai šalį nusiaubdavo. Skaitymo metu (plg.
Skaitydamas)
suklydau. Apsirikta jau pastato projektavimo metu (plg.
jau projektuojant pastatą). Pamažinus
metu, kalba būna gyvesnė, glaustesnė.
Netinka polinksniškai vartoti įnagininką
keliu: Priimta balsavimo keliu (= balsavimu,
balsuojant). Nuo mokesčių atleidžiama išimties
keliu
(= išimties tvarka). Vengtina ir
būdu: Patikrinta eksperimentų būdu (-
eksperimentais; eksperimentuojant).
Iš visiškai nevartotinų, pagal kitas kalbas
pasidarytų polinksnių pirmiausia minėtini pagalba ir
polinksniškai ar prielinksniškai vartojamas vardan. Tai
jau ne tik sintaksės, bet ir leksikos (tiksliau žodžių
reikšmės, jų vartojimo) klaidos (patys tie žodžiai lietuvių
kalboje įmanomi).
Pagalba.
Daiktavardžio pagalba įnagininkas rusų
kalbos pavyzdžiu dažnai yra pavartojamas polinksniu veiksmo
atlikimo priemonei nusakyti. Tai aiški klaida, nes šiam reikalui
jis visiškai netinka. Norminė yra tik jo savarankiško
linksnio reikšmė: Labai apsidžiaugiau
netikėta jo pagalba.
Polinksniškai vartojamą pagalba
sovietmečiu Lietuvoje išplatino įvairių sričių specialistai,
nekūrybiškai, tiesiog pažodžiui vertę rusų dažnai
prielinksniškai vartojamą pri pomošči: pri pomošči apparata
paprastai versdavo aparato pagalba, o
reikia aparatu (plg. lietuviai nesako
valgome šaukšto pagalba, tik šaukštu; arba
imu rankos pagalba tik (su)
ranka).
Kilmininkas su polinksniu pagalba
dažniausiai keistinas visiems įprastu priemonės įnagininku (a.),
kartais neasmenuojamosiomis veiksmažodžio formomis dalyviu,
padalyviu, pusdalyviu (b.) arba galima taisyti keliais būdais
(c):
a. Plytas keliame krano pagalba (=
kranu, kranais). Chameleonas liežuvio pagalba
(=
liežuviu) gaudo vabzdžius. Buvo
apskaičiuota skaičiavimo mašinų pagalba (= skaičiavimo
mašinomis). Sukauptus duomenis
išanalizavome kompiuterių pagalba
(=
kompiuteriais). Ryšys buvo palaikomas su
laidų pagalba (= laidais). Jie
turėjo kopėčių ir virvių pagalba (= kopėčiomis ir
virvėmis)
užkopti į viršų. Širdies sutrikimą galima pašalinti elektros
impulso pagalba (= elektros impulsu).
Šios sistemos pagalba (= (Su)
šia sistema)
vaizdą koreguojame. Konfliktus spręskime politinių priemonių
pagalba (= politinėmis
priemonėmis);
b. Padirbtų pasų pagalba (=
Pasinaudoję padirbtais pasais; Su padirbtais
pasais) banditai paspruko į užsienį. Mokomės
žaidimų pagalba (= žaisdami). Jūs
puikiai išsiblaškysite šių kryžiažodžių pagalba (= spr ęsdami
šiuos kryžiažodžius).
Psichologijos pagalba (= Remiantis, pasirėmus
psichologija) galima padėti visiems mokiniams.
Gamybos automatizavimo pagalba (=
Automatizuojant gamybą) pasiekta didelių
laimėjimų;
c. Įspėjama signalų pagalba (=
signalais; signalizuojant). Jie buvo apklausti
anketų pagalba (= anketomis; anketuojant, naudojant
anketas).
Atliekami matavimai su ultragarso pagalba (=
ultragarsu, naudojant ultragarsą). Su cheminių
medžiagų pagalba (= (Su) cheminėmis
medžiagomis; Naudojant chemines medžiagas)
galima sklaidyti lietaus debesis. Dabar kuriame muziką su
kompiuterių pagalba
(= kompiuteriais, naudodami
kompiuterius). Šių meninių priemonių pagalba
(= Šiomis meninėmis
priemonėmis; Naudodamas šias menines priemones)
rašytojas sukūrė ryškų paveikslą. Dianos vestuves
televizijos pagalba
(= per
televiziją; transliuojamas televizijos) stebėjo
daugybė žmonių. Daina buvo išpopuliarinta klubų pagalba (=
per klubus; Dainą išpopuliarino klubai).
Kilmininkas su polinksniu pagalba netinka
ir padėjusiam ar tarpininkavusiam veikėjui reikšti. Taisant
būtina prieš tokį kilmininką pridėti su arba rinktis
(asmeniniuose sakiniuose) kilmininką su neveikiamuoju dalyviu:
Namą pasistačiau brolio pagalba (= su brolio
pagalba; padedamas brolio). Laimėjau draugų
pagalba
(= su draugų pagalba; draugų padedamas, remiamas).
Bendravome tik vertėjo pagalba (= su vertėjo
pagalba; padedami vertėjo; per vertėją).
Europos Sąjungos pagalba (= Su Europos Sąjungos
pagalba; Europos Sąjungos padedami, remiami, palaikomi)
darysime pažangą. Tik visuomenės pagalba (= su
visuomenės pagalba; visuomenei padedant)
galima užkirsti kelią nusikaltimams. Šunų pagalba (=
Su šunų pagalba; Padedant šunims) ieškomi
po sniegu dingę žmonės.
Vardan. Vardan
yra daiktavardžio vardas
einamojo vidaus vietininko (kitaip kryptininko, iliatyvo)
vienaskaitos forma. Laisvuosiuose kalbos stiliuose ji gali būti
vartojama, pvz.: Motina sudėjo tan kūdikio vardan
(plg. įprastesnį į tą
kūdikio vardą) visą savo meilę ir švelnumą.
Tačiau
polinksniu (įsakau karaliaus vardan) ar prielinksniu (Tai
padaryta vardan politikos)
vardan nevartotinas. Tarmėms jis nebūdingas. Raštų kalba čia
rėmėsi nelabai kūrybiškai į lietuvių kalbą išverstais katalikų
žegnonės (t. y. kryžiaus ženklo) žodžiais Vardan Dievo
Tėvo... Iliatyvas
vardan turėtų atitikti dabartinės kalbos į vardą,
bet jeigu vietoj Vardan Dievo Tėvo pasakysime Į
vardą Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios,
skambės nelogiškai, net nesuprantamai. Tai rodo, kad
prielinksniška vardan vartosena yra iš tiesų ne sava, o
stimuliuota lenkų kalbos w imię, o vėliau rusų kalbos
vo imia vartosenos. Teisinti, kad vardan padedąs
priežastį nusakyti iškilmingai, pvz.: Ji žuvo vardan tėvynės
(plg. dėl tėvynės) arba Visa tai daroma
ateities vardan (plg. ateities vardu, dėl ateities),
nėra pakankamo pagrindo, nes iškilmingumą čia lemia pati sakinio
mintis. Taigi vardan paliktinas tik įsigalėjusioje
sakralinėje formulėje Vardan Dievo Tėvo... ir visiems
žinomoje Vinco Kudirkos eilėraščio Lietuvos himno eilutėje
Vardan tos Lietuvos vienybė težydi, o visur kitur
taisytinas. Vietoj polinksnio ar prielinksnio vardan,
vartojamo veiksmo pagrindui reikšti, pasirinktinas polinksniškai
pavartotas įnagininkas vardu ar kokia kita raiška (a.), o
priežasčiai nusakyti keistinas prielinksniu dėl su
kilmininku, kartais kitaip (b.):
a. Karaliaus vardan (= Karaliaus
vardu) įsakau atidaryti. Vardan valsčiaus
(=
Valsčiaus vardu) kalbėjo keli vyrai. Visa
tai buvo daroma šventų interesų vardan (=
šventų interesų
vardu (priedanga, dingstimi);
dangstantis
šventais
interesais; dėl šventų interesų);
b. Vardan ko (= Dėl ko; kodėl; kam,
plg. nesakoma Į vardą ko) tu gyveni?
Draugystės išsaugojimo vardan (= Dėl draugystės
išsaugojimo; norėdamas išsaugoti draugystę)
nusileidau. Ji viską galėjo padaryti vardan kito (=
dėl kito),
o ne vardan savęs (= dėl savęs). Vardan
egzotikos (= Dėl egzotikos, egzotikos dėlei,
egzotikos sumetimais; kad būtų egzotiškiau, vaikantis egzotikos)
filme gausu medžioklės epizodų. Vardan demokratijos (=
Dėl demokratijos; demokratijos labui; jei norime
demokratijos)
turime susitarti. Protesto vardan; netiktų ir
Protesto ženklan (=
Protestuojant; reiškiant protestą) buvo
užblokuotas pareigūnų automobilis.
3. Prielinksnis gali būti pavartotas ne su tuo
linksniu, kaip bendrinėje kalboje įprasta (sintaksės
klaida).
Dauguma lietuvių kalbos prielinksnių (ant, be,
dėl, iki, iš, nuo, prie, tarp...) vartojami su
kilmininku:
ant stogo, be vietos, dėl jūsų, iki miesto, iš upės, nuo
ryto, prie namo, tarp kalnų; nemaža (apie, į, pas, per,
prieš, pro...) su galininku: apie stulpą,
į vidų, pas tėvus, per pamoką, prieš mane, pro miglą; trys (su,
sulig, ties) su įnagininku: su tavim,
sulig stogu, ties vartais. Už (nelygu reikšmė) vartojamas su
kilmininku ir galininku: už krūmų, už algą; po (nelygu
reikšmė) net su trimis linksniais: po lietaus, po obuolį,
po egle. Tokia vartosena jau nusistovėjusi, ir raštuose
prielinksnio pavartojimo ne su tuo linksniu klaidų beveik
nebepasitaiko. Kai kas suklysta tik šnekėdamas, nes tarmėse
dalis prielinksnių vartojami ne su tais linksniais kaip
bendrinėje kalboje. Daug žemaičių sako: Buvau pas
draugų (= pas draugus). Važiuoju pas
dėdės
(= pas dėdę), dalis rytų
aukštaičių
Pabūk prie vaikui (= prie vaiko).
Nubėgo iki (lig) tvorai (= iki
(lig)
tvoros).
Grįšiu po šventėm (= po švenčių).
Sulig Jurgio (= Sulig Jurgiu)
ir kepurė.
4. Kokia nors konkrečia reikšme gali netikti
visa prielinksninė konstrukcija (sintaksės ir iš dalies
semantikos, t. y. reikšmės, klaida). Taisant tokias
konstrukcijas, kartais užtenka pakeisti tik prielinksnį:
Repetuojame du kartus į (= per)
savaitę. Girdėjau pro (= per)
radiją. Ant (= Iš) balso pažinau. Vis
dėlto dažniau reikia keisti ir prielinksnį, ir linksnį: Einu
ant šokių (= į šokius). Pasiskolink pas
draugą (=
iš draugo). Apie ką (= Dėl ko)
čia ginčijatės? Netinkama konstrukcija gana
dažnai keičiama vien linksniu: Koks tų
vaistų poveikis į organizmą
(= organizmui)?
Jauskime pareigą prieš tėvynę (= tėvynei).
Jis į ją (= ją) įsimylėjo. Kartais
keičiant praverčia dalyviai, padalyviai, pusdalyviai ar
kitokia raiška: Prie gripo (= Sergant gripu,
gripuojant) reikia gulėti, jis dabar po areštu
(=
areštuotas). Ir prie geriausių norų
(=
Ir geriausių norų turėdamas; kad ir
kaip norėdamas, nors ir kaip norėčiau; niekaip)
negaliu.
Retkarčiais linksnis ir prielinksninė
konstrukcija kalboje daugmaž vienodai paplitę ir vartojami
pasirinktinai. Oficialiuosiuose kalbos stiliuose pirmenybė
paprastai teikiama linksniui, nes jis trumpesnis (kalbos
ekonomija) ir už prielinksninę konstrukciją senesnis, o senovę
reikia gerbti. Taigi labiau renkamasi rašo
pieštuku
negu su pieštuku, šernas ilgomis iltimis
negu su ilgomis iltimis; tai vienas garsiausių
aktorių negu vienas iš garsiausių aktorių.
Tokioms pasakymų poroms susidarius, kartais atsiranda reikšmės
atspalvių: dirbo visą dieną
(trukmė) per visą dieną (pabrėžiamas veiksmo
nenutrūkstamumas);
vaikščioja kieme (vieta) po kiemą
(labiau pabrėžiamas veiksmo plitimas).
Jeigu prielinksninė konstrukcija linksnį stumia
dėl kitų kalbų (dažniausiai kaimynų slavų) poveikio, tokios
prielinksninės konstrukcijos laikomos nevartotinomis ir
taisomos. Kadangi rusų kalba įvairius objekto linksnius per
prielinksnius valdo dažniau negu lietuvių kalba, sovietmečiu
daug prielinksninių konstrukcijų pradėjo plisti be reikalo. Ypač
dažnai vietoj linksnių vartojamos prielinksninės ant, apie,
į, pas, prieš, su, už ir kai kurios kitos konstrukcijos.
|