Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit,

 Ir tatai skaitydami permanykit. [...]

                                                                 M. Mažvydas

 

 

 

 

 

 

Ant

 

Ant bendrinėje kalboje vartojamas tik su kilmininku: ant stalo, ant kėdės, ant neštuvų. Žemaičiai ant pavartoja ir su naudininku arba įnagininku vietai nusakyti (Žirklės ant lovai. Peilis ant stalu) bei su galininku krypčiai reikšti (Lipk ant medį), bet tai nevartotinos tarmybės. Lipk ant medį arba Glauskis ant sieną pasako ir daug rytų aukštaičių, nes jie prielinksnį ant, kurį paprastai taria un(t), ir prielinksnį į, daug kur tariamą in, dėl panašaus skambėjimo yra suplakę. Vietomis un(t) išstūmė in: Lipk un(t) medį. Vaikas panašus un(t) tėvą, o kai kur in pakeitė un(t): Mesk in žemės. Bendrinėje kalboje tinka tik Žirklės ant lovos. Peilis ant stalo. Mesk ant žemės ir priešingai – Lipk į medį. Glauskis į sieną. Vaikas panašus į tėvą.

Ant yra vienas tų prielinksnių (šalia pas), kurį vartojant klaidų daroma daugiausia. Šios klaidos įvairios ir dažnos, bet labiau buitinės. Dažniausiai klysta mažiau mokyti žmonės, neatskiriantys, kurios ant konstrukcijos yra slaviškos. Tačiau pasitaiko ir intelektualams būdingų ant vartojimo klaidų, pvz.: Malonu, kad teatrų ieškojimai eina ant lietuviško repertuaro (kodėl ne krypsta į lietuvišką repertuarą; ne teatrai ieško lietuviško repertuaro, ne renkasi lietuvių autorių pjeses?). Rungsimės ant nutūpimo tikslumo (kodėl ne kas tiksliau nutūps?).

Prielinksnio ant konstrukcijos tinka reiškiant su paviršiumi susijusią vietą ar kryptį, taip pat veiksmo atlikimo būdą, kai remiamasi į kokį paviršių, ir su tam tikrais veiksmažodžiais reiškiant veiksmo objektą.

Ant su kilmininku dažniausiai reiškia vietą, kurios paviršiuje kas yra ar vyksta: Ant stogo gandras lizdą susikrovė. Ant šakos avilys, ant avilio kamuolys, ant kamuolio miškas (mįslė). Ant marių krantelio statysiu laivelį (daina). Motina ant kelių laikė vaikutį. Ant vartojimas vietai reikšti, kai paviršius neliečiamas, yra labiau tarmybė, pvz.: Ir užkrykštė antelė ant marių (plg. virš marių) (daina).

Pasitaiko prielinksnio ant konstrukcijų, rodančių, kokiose gamtos jėgų veikiamose vietose vyksta veiksmas (perkeltinė metonimiška reikšmė): Negulėk ant saulės. Ant lietaus neišdžiovinsi. Ant vėjo šalta stovėti. Bendrinei kalbai čia siūlomas metonimiškas vietininkas ar kitokia raiška: Negulėk saulėje, prieš saulę, kur saulė. Lietuje, kai lyja, lyjant neišdžiovinsi. Vėjyje ar Vėjuje, kur pučia vėjas, vėjuotoje vietoje šalta stovėti.

Ant konstrukcijos netinka, kai jų daiktavardis reiškia gana abstrakčius dalykus, negalinčius turėti paviršiaus. Todėl posakiai Buvau ant susirinkimo, ant posėdžio, ant baliaus, ant šokių, ant koncerto griežtai taisytini: Buvau susirinkime, posėdyje, baliuje, šokiuose, koncerte. Ant konstrukcijos keistinos vietininkais ir tada, kai daiktavardis konkretus, bet svarbu ne paviršius, o pati vieta: Buvau ant stoties, ant turgaus (= stotyje, turguje). Vietininką, ne prielinksnio ant konstrukciją tikslinga rinktis ir akcentuojant ne paviršių, o veiksmo išplitimą paviršiuje, erdvėje: Nežaiskite ant gatvės (= gatvėje). Parodyk šį miestą ant žemėlapio (= žemėlapyje). Ant dangaus (= Danguje) šviečia saulė. Ant žemės (= Žemėje) klesti gyvybė.

Vis dėlto kartais ant konstrukcijos ir vietininko reikšmės suartėja – jas skiria tik subtilūs atspalviai: Ligonis gulėjo ant lovos (paviršiuje, neapklotas) – lovoje (viduje, apklotas). Sėdėjau ant vežimo (prikrauto) – vežime (tuščiame). Jie sėdi ant kėdės, ant sofos, ant suolo (paviršius) – soste, krėsle, (mokyklos) suole (vidus). Kažkas plūduriuoja ant vandens (paviršiuje arba nedaug apsemtas) – vandenyje (labai apsemtas arba po vandeniu). Rašo ant lentos, ant sienos, ant tvoros; rašo ant sąsiuvinio (ant viršelio) – rašo lentoje (mokyklinėje, turinčioje atbrailą kempinei, kreidai, taigi tarsi turinčioje vidų), rašo sąsiuvinyje (vidiniuose puslapiuose). Kartais tokį reikšmės skirtumą jau sunku įžiūrėti, ir prielinksnio ant konstrukcijos bei vietininkai kone sinonimiški, plg. dviejų dainų eilutes: Ant kalno karklai siūbavo... – Ar moki, mergele, kalne rugius pjauti?

Kai sakinyje yra ne būseną, o judėjimą, slinktį nusakantis veiksmažodis, prielinksnio ant konstrukcija paprastai įgyja krypties į paviršių reikšmę: Dėk knygą ant stalo. Ant palinkusio medžio visos ožkos lipa. Stok ant akmenėlio, sėski ant žirgelio.

Tarminį atspalvį turi tokios prielinksnio ant konstrukcijos, kurios reiškia kryptį ne į kokį paviršių, o kokio objekto link. Oficialiuosiuose bendrinės kalbos stiliuose čia įsigalėjęs prielinksnis link ar jo variantas linkui: Žmonės būriais traukė ant miesto (plg. miesto link(ui), į miestą). Jie pasuko ant namų (plg. namų link(ui), į namus).

Kai į ant konstrukciją įeina abstraktusis daiktavardis ir paviršiaus reikšmė neįmanoma arba kai pabrėžiamas ne paviršius, o plotas, erdvė, vietoj ant su kilmininku krypties reikšme būtinas į su galininku: Einu ant susirinkimo, ant posėdžio, ant baliaus, ant šokių, ant koncerto (= į susirinkimą, į posėdį, į balių, į šokius, į koncertą – čia visur akcentuojame ir tikslą). Važiuosiu ant stoties, ant turgaus (= į stotį, į turgų). Pavėlavau ant traukinio, ant autobuso (= į traukinį, į autobusą).

Prielinksnio ant konstrukcijos gali nurodyti veiksmo atlikimo būdą, bet tik tokį, kur yra ir paviršiaus reikšmė: Žmogus ant kupros tempė maišą. Ko rymai ant rankelių? Noriu apsiversti ant šono arba atsigulti ant pilvo: Nors ant vieno kelio priklaupk.

Kartais galima pabrėžti ir veiksmo atlikimo būdą, turint galvoje liečiamąjį paviršių (tada tiks ant su kilmininku), ir veiksmo atlikimo priemonę (tada tiks įnagininkas): Ant arklio (plg. Arkliu, su arkliu) jojo. Ne ant tos kojos (plg. Ne ta koja) išlipai. Ant pirštų galų (plg. Pirštų galais) prieš ją vaikščiojo.

Kai paviršiaus reikšmės nėra, ant konstrukcijos būdui nusakyti nevartotinos, ypač jeigu į jas įeina abstraktieji daiktavardžiai. Čia dažniausiai tinka įnagininkas, kartais prieveiksmis ar dar kas: Tėvas dirba ant dviejų etatų (= dviem etatais, turi du etatus). Egzaminus išlaikiau ant devynių (= devynetais). Televizorių buvom pirkę ant išsimokėjimo (= išsimokėtinai). Paleiskim ant didesnio greičio (= didesniu greičiu). Spaudžia ant šimto penkiasdešimt (= šimtu penkiasdešimt) kilometrų per valandą. Elektrinė jau dirba ant pilno apkrovimo (= visu apkrovimu, pajėgumu). Paimk ant mano vardo (= mano vardu).

Ant konstrukcijos būdui reikšti netinka vietoj (su) kuo ar kitokios raiškos: Vaikščiojau ant ramentų (= su ramentais). Šunis vedžiokitės ant pavadėlių (= su pavadėliais, (paėmę) už pavadėlių). Nauji skiepai bus išbandyti ant savanorių (= su savanoriais). Blynus kepdavo ant taukų (= su taukais, taukuose), žuvis – ant aliejaus (= su aliejumi, aliejuje). Šiuos vaistus įsigysite tik ant recepto (= su receptu, pagal receptą).

Tarmėse ant konstrukcijomis pasakomas ir toks būdas, kuriuo kas pažįstama, patiriama, sužinoma. Bendrinėje kalboje čia vartotinos prielinksnio konstrukcijos: Aš tave ant balso (= iš balso) pažinau. Ant akių (= Iš akių) matau, kad meluoji. Ant saulės (= saulės) numanau, kada bus pietūs. Viską ant savo kailio (= savo kailiu) patyriau.

Su neigiamas emocijas reiškiančiais veiksmažodžiais pykti, niršti, bartis, rėkti... bei su žodžių junginiais griežti dantį, versti bėdą, neturėti akies prielinksnio ant konstrukcijos reiškia veiksmo objektą: jis ant visų pyksta, niršta, barasi, dažnai rėkia ant vaikų, visaip šneka ant kaimynų. Viršininkas neturi ant manęs akies, griežia ant manęs dantį, verčia ant manęs bėdą.

Tačiau su kai kuriais veiksmažodžiais ant pavartojamas klaidingai. Nevartotina atsakyti ant ko, dauginti ir dalyti ant ko, keisti arba mainyti ką ant ko, mokytis ant ko, skųstis (ir skundas) ant ko: Nežinojau, ką ant to žodžio (= į tą žodį) atsakyti. Aštuonis padaugink ant šešių (= iš šeštų). Visą šią sumą reikia padalyti ant keturių (= iš keturių, keturiems). Norime pakeisti butą ant mažesnio (= į mažesnį, mažesniu). Kas mainys karvę ant ožkos (= į ožką)? Sūnus mokosi ant inžinieriaus (= inžinieriumi). Jie skundžiasi ant kaimynų (= kaimynais). Yra skundas ant direktoriaus (= prieš direktorių; dėl direktoriaus elgesio, veiklos). Ji parašė pareiškimą ant savo buvusio vyro (= skundą dėl savo buvusio vyro elgesio, veiksmų).

Ant konstrukcijos taisytinos su būdvardžiais apstus, gabus, geras, godus, šykštus, tinkamas, turtingas: Ruduo apstus ant obuolių (= obuolių; Rudenį apstu, daug obuolių). Mergaitė gabi ant muzikos (= muzikai). Jų karvė gera ant pieno (= pieninga, duoda daug pieno). Nebūk godus ant turto (= turto). Kai kurie žmonės šykštūs ant visko (= visko; šykšti visko). Gal tu turtingas ant pinigų (= pinigų; pinigingas; turi pinigų)?

Be jau aptartųjų norminių ir nenorminių vietos, krypties, būdo ir objekto reikšmių, visomis kitomis reikšmėmis ant konstrukcijos netinka:

– netinka jokiam laikui reikšti: Mama išėjo ant visos dienos (= visai dienai, visą dieną). Skilandžio nupirkau daug, kad užtektų ant ilgesnio laiko (= ilgesniam laikui, ilgesnį laiką). Ant laiko (= Laiku) jis niekada nepadaro. Profesiją renkamės ant viso gyvenimo (= visam gyvenimui). Duos darbo ir ant atostogų (= atostogoms, per atostogas). Susitiksim ant šešių (= šeštą, šešiomis). Ant rytojaus (= Rytojaus dieną) pasijutau visiškai sveikas. Treniruojamės tris kartus ant savaitės (= per savaitę, savaitėje). Dėdė atvažiuodavo ant metų (= per metus) kartą. Kiek uždirbi ant mėnesio (= per mėnesį, mėnesiui)? Išmokite ant pirmadienio (= iki arba lig(i) pirmadienio, pirmadieniui). Pasilik ant švenčių (iki arba lig(i) švenčių, šventėms). Posėdis atidėtas ant trečiadienio (iki arba lig(i) trečiadienio, trečiadieniui);

– netinka būviui reikšti: Senelis jau ant pensijos (= pensininkas; išėjęs į pensiją). Jis ten gyvena ant buto, ant kambario (= nuomoja kambarį; yra (sub)nuomininkas). Jų šuo ant grandinės (= pririštas grandine; pririštas). Mūsų televizorius ant remonto (= taisomas);

– netinka priemonei reikšti: Jis puikiai griežia ant kelių instrumentų (= keliais instrumentais). Sesuo skambina ant pianino (= pianinu). Brolis važinėja ant motociklo (= motociklu). Mama dirba ant trejų staklių (= trejomis staklėmis). Dėdė dirbo ant traktoriaus (= traktoriumi, buvo traktorininkas). Mes žuvis gaudėme ant sliekų (= (su) sliekais). Jie ant tralerių (= traleriais) plaukioja. Svorį patikrinsime ant kontrolinių svarstyklių (= kontrolinėmis svarstyklėmis);

– netinka kiekiui reikšti: Apsirikau ant lito (= litu). Tik ant kelių centų (= keliais centais) bus pigiau. Tie lėktuvai paima ant trisdešimt (= trimis dešimtimis, trisdešimčių) keleivių daugiau. Pirkau saldumynų ant viso šimto (= už visą šimtą);

– netinka paskirčiai reikšti: Ar liko grūdų ant sėklos (= sėklai)? Duok pinigų ant saldainių (= saldainiams). Ant pragyvenimo (= pragyvenimui, pragyventi) užtenka. Čia man bus ant smulkių išlaidų (= smulkioms išlaidoms). Pinigus dedam ant baldų (= baldams, taupomis baldams);

– netinka tikslui reikšti: Broliai išėjo ant karo (= į karą, kariauti). Šaldytuvą vešim ant remonto (= remontuoti, taisyti). Atėjau ant pietų (= pietų, pietauti). Kviečiame ant arbatos (= (išgerti) arbatos). Visą savaitę vaikščiojau ant procedūrų (= į procedūras). Skubu ant posėdžio (= į posėdį, posėdžiauti). Čia visur netiktų ir dabar plintantys tikslo naudininkai: atėjau pietums, kviečiame arbatai, vaikščiojau procedūroms, skubu posėdžiui (žr. Naudininkas);

– netinka priežasčiai reikšti: Jis taip padarė ant keršto (= iš keršto, kerštaudamas), ant piktumo (= piktumo). Kitas ir ant duonos kąsnio (= dėl duonos kąsnio) dreba. Ant drąsos (= Dėl drąsos; kad būtų drąsiau) pasiėmiau lazdą;

– netinka požymiui, nesusijusiam su vieta, reikšti: Ar tau patinka bateliai ant aukštų kulnų (= (su) aukštais kulnais; aukštakulniai bateliai)? Mano striukė ant užtrauktuko (= su užtrauktuku). Turėjau pasidaręs radijo imtuvą ant keturių lempų (= su keturiomis lempomis; keturių lempų radijo imtuvą). Šitie čiužiniai ant spyruoklių (= su spyruoklėmis, spyruokliniai). Paklausa ant sagų (= Sagų paklausa) mažėja. Tai pirkinys ant išsimokėjimo (= išsimokėtinis pirkinys). Gražiau atrodo taurelės ant kojelių (= su kojelėmis, bet gerai – trobelė ant vištos kojelės, nes vištos kojelė nėra sudėtinė trobelės dalis);

– netinka daikto matmenims, dydžių santykiui reikšti: Nuotraukos devynių ant dvylikos (= devyni arba devynių iš dvylikos; devyni ir dvylika; devynių ir dvylikos). Kilimas du ant trijų metrų (= du iš trijų metrų; du metrai pločio, trys – ilgio). Kraujospūdis 90 ant 140 (= 90 ir 140; 90 su 140).

Su prielinksniu ant, netekusiu savo prielinksniškumo, kai kas kitų kalbų pavyzdžiu pasidaro netaisyklingų samplaikinių prieveiksmių:

Ant greitųjų arba Ant greitos rankos (= Greitosiomis) padarė. Ant galo (= Pagaliau, galų gale) susitarė. Ant karto (= Iš karto, iškart) pataikė. Ant savęs (= Savarankiškai) gyvena. Ant visados (= Visą laiką, visada, amžinai) atsiminsiu. Ant amžių (= Amžinai, per amžius) taip bus.

Ypač peiktini miestiečių pamėgti ir dažnai vartojami vertalai ant kiek, ant tiek: Ant kiek (= Kiek) pasipūtęs, ant tiek (= tiek) kvailas. Ant kiek (= Kiek) laimėjo, ant tiek (= tiek) prarado. Sunku žinoti, ant kiek (= kiek, kaip) dabar kompensuos vaistus. Ant kiek (= Kiek; kaip) aš supratau, čia visi kalti. Jis ant tiek (= toks) geras, kad visiems padeda. Negi mes ant tiek (= tiek; taip; įprasčiau tokie) turtingi, kad švaistytume pinigus?

Baisus vertalas yra ir ant dienų: Ant dienų (= Šiomis dienomis, netrukus, greitai) padarysiu. Viskas paaiškės ant dienų (= šiomis dienomis, netrukus).

Ant pasitaiko ir netinkamuose verstiniuose frazeologizmuose: ant savo pastatyti (= savo pasiekti, nenusileisti, savaip daryti, nuginčyti, nurungti, primesti savo nuomonę); ant rankų (= į rankas, su atskaitymais) gauti; ant ko eiti (= kam ryžtis); ant biuletenio sėdėti ar būti (= turėti nedarbingumo lapelį, sirgti); ant dietos sėdėti arba būti (= laikytis dietos, būti dietininku); ant vaistų sėdėti (= vartoti vaistus); ant adatų sėdėti (= leistis narkotikus); ant telefono arba ant laido kabėti (= daug plepėti, šnekėtis telefonu).