Pro

Pro vartojamas su galininku.

Šios konstrukcijos dažniausiai reiškia vietą, pro kokio ploto ar daikto šalį judama, kas aplenkiama (a.); neretai pasakoma, kad judama pro angą, tuščią tarpą, plyšį (b.) arba prasiskverbiama pro tam tikrą užpildą, kliūtį (c):

a. Važiuosim ne per Raguvą, o pro Raguvą (t. y. šalia jos). Pravažiavom pro seną koplytėlę. Praėjo pro mane ir nepasisveikino. Strėlė prazvimbė pro pat veidą;

b. Pati tratėdama išlėkė pro duris. Vienas šoko pro langą, antras pro kaminą. Ko žiūri pro langelį? Pro tarpą, pro plyšį skverbėsi spinduliai. Dabar čia jau dažnai pavartojamas ir prielinksnis per (per duris, per langą) ir jis nebetaisomas;

c. Tekėjo saulelė pro debesėlį. Sunku buvo žvelgti pro miglą. Girdžiu kaip pro vatą. Pro klevus mėnesiena žibėjo. Kartais ir čia pro bei per suartėję, plg. Pro sienas ir Per sienas negirdėti.

Pro konstrukcijos netinka reikšti vietai, kai judama kokio ploto arba teritorijos viduriu, o ne pro šalį: Mūsų krovimų vežėjai į Vakarų Europą dažniausiai vyksta pro Lenkiją (= per Lenkiją, nes jos neaplenkia, o ją kerta). Transportui jau uždrausta važiuoti pro miesto centrą (= per miesto centrą, miesto centru). Kad pravažiuotų pro sieną (= pervažiuotų sieną), jis ėmėsi gudrybės. Automobiliu važiavome pro brastas (= per brastas). Gavęs biuletenį, kiekvienas rinkėjas būtinai turi praeiti pro kabiną (priešingai, jis turi ne praeiti pro kabiną, t. y. į ją neužsukti, ją aplenkti, o įeiti, užsukti į kabiną ir ten pažymėti, už ką balsuoja). Dabar praeisime pro salę (= eisime, įeisime į salę; pereisime salę), kur eksponuojami geriausi paveikslai. Kulka praėjo pro krūtinės ląstą (= perėjo (per) krūtinės ląstą). Pro skrandį praeina (= Per skrandį pereina) daug maisto.

Pro konstrukcijos reiškia ir veiksmo atlikimo būdą: arba susijusį su kokiu trukdymu (a.), arba turintį priemonės reikšmės atspalvį (b.):

a. Pro miegus išgirdau triukšmą. Ji pro ašaras tako nematė. Viską atmenu lyg pro sapną. Čia tiktų ir pasakymai per miegus, per ašaras, per sapną, turintys ir kitokių (laiko ar priežasties) atspalvių;

b. Bakterijas galima tyrinėti pro mikroskopą (arba mikroskopu). Dangaus kūnus stebime pro teleskopą (arba teleskopu).

Priemonei tarpininkei reikšti vartotinos ne pro, o per konstrukcijos: Vakar pro radiją (= per radiją) girdėjom įdomų vaidinimą. Ką šiandien matysim pro televizorių (= per televizorių)? Šnekėk pro mikrofoną (= per mikrofoną, į mikrofoną).

Laisvuosiuose kalbos stiliuose kartais pasitaiko pro konstrukcijų perkeltinė laiko raiška: Atsikėlėm dar pro tamsą (įprasčiau dar su tamsa, kai dar buvo tamsu). Pjauti išėjom pro aušrą (įprasčiau su aušra, auštant). Tėvai išvažiavo pro rytą (įprasčiau rytą, brėkštant rytui).

Dėl tarmių ar kirų kalbų poveikio pro konstrukcijos kartais neįprastai pavartojamos ypatybei (a.), paskirčiai (b.), objektui (c.) reikšti:

a. Mūsų karvė pro juodį (= į juodumą, juosva, juodoka). Blynai truputį pro sūrumą (= į sūrumą, suroki; per sūrūs);

b. Šitos žolės ne pro širdį (= ne nuo širdies). Ne pro šunį (= Ne šuniui) balta duona;

c. Šneka vienas pro ratus (= apie ratus), kitas pro kumelę (= apie kumelę). Niekas pro tą atsitikimą (= apie tą atsitikimą) nekalbėjo.