Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit,

 Ir tatai skaitydami permanykit. [...]

                                                                 M. Mažvydas

 

 

 

 

 

 

Po

 

Po vartojamas net su trimis linksniais (nelygu konstrukcijos reikšmė): su kilmininku (Grįžom po pamokų), galininku (Gavom po obuolį) ir įnagininku (Slėpkimės po krūmu). Keli sustabarėję posakiai toleruojami su naudininku. Tai po dešinei, po kairei: Suk po dešinei, ne po kairei (plg. po dešine, į dešinę, ne po kaire, ne į kairę); po senovei, po šiai dienai: Viskas liko po senovei (plg. po senovės, kaip buvę). Po šiai dienai (plg. Po šios dienos, įprasčiau Iki, lig(i) šios dienos) neatiduoda.

Kur sustabarėjimo nėra, tarminiai linksnių parinkimo svyravimai vengtini: Po lova (ne Po lovai ar Po lovos) pakišta. Po karo (ne Po karui ar Po karu) buvo nelengva.

Po su kilmininku dažniausiai reiškia laiką, susijusį su kokio įvykio ar proceso pabaiga: Po susirinkimo skirstėmės namo. Po lietaus dygsta grybai.

Sovietmečiu, nusižiūrėjus į rusų kalbos vartoseną, per daug plito po mokyklos, po ligoninės, po kalėjimo... (kas nors) ką padarė; čia visur įprasčiau baigęs mokyklą; išėjęs iš ligoninės; paleistas iš kalėjimo... ką padarė.

Po su kilmininku vartojamas ir būdui reikšti – rodo, kokiu nuoseklumu vyksta veiksmas: Lašas po lašo ir akmenį pratašo. Vienas po kito kilo lėktuvai. Lekia diena po dienos, savaitė po savaitės.

Kilmininkinės po konstrukcijos kartais nusako ir būvį, žymintį sunykimą, sunaikinimą: Lijo lijo – ir po bulvių. Pakliuvo po ratais – ir po šunelio. Kad kiek, jau po manęs būtų buvę.

Po su galininku reiškia vietą, po kurią plinta koks veiksmas, kurioje kas vyksta (kai veiksmas kartojamas), tačiau kai veiksmo plitimas ne taip akcentuojamas, čia įmanomas ir įnagininkas ar kartais vietininkas: Po kalnus (plg. Kalnais) vaikščiojau. Laivas po jūras (plg. jūromis, jūrose) plaukiojo. Po orą (plg. Ore) paukščiai skraido. Aš vis po namus (plg. namie, namuose).

Po su galininku reiškia ir objektą – nusako ko paskirstymą lygiomis dalimis, pvz.: Vaikai gavo po riestainį. Dažnai toks objektas turi būdo (ir ypač kiekio) atspalvį: Eikite po vieną. Uždirbsime po tūkstantį. Vaistus reikės gerti po valgomąjį šaukštą. Kartais tokia kiekio reikšmė susijusi su trukmės reikšme: Ten sugaišdavome po valandą. Plėšikus nuteisė po šešerius metus kalėti.

Po su įnagininku dažniausiai reiškia vietą, tiksliau – apačią po kuo nors: Sėskim po beržu. Driežas palindo po kelmu. Raudoni gaidžiukai po žemėm tupi. Man po krūtine skauda.

Kai vieta nesusijusi su apačia, po konstrukcijos netinka: Jis gyvena po Kaunu (= prie Kauno, ties Kaunu, netoli Kauno, pakaunėje). Po Ryga (= Prie Rygos, ties Ryga) kariavom.

Po su įnagininku gana dažnai klaidingai vartojama veiksmo būdui reikšti: Jis gyvena po svetima pavarde (= su svetima pavarde, prisidengęs svetima pavarde). Dokumentai išduodami po parašu (= pasirašytinai, pagal parašą, su parašu, bet nelabai tinka pasirašant). Išrikiuoti kiekvienas stovėjom po šautuvu (= su šautuvu). Laivas plaukioja po Lietuvos vėliava (= su Lietuvos vėliava). Kampanija vyko po kilniais šūkiais (= su kilniais šūkiais).

Didelės klaidos po su įnagininku vartoti būviui reikšti (plg. rusų kalbos pod nadzorom, pod arestom, pod napriaženijem): Esi po mano globa (= mano globojamas, -a). Jie buvo po policijos priežiūra (= policijos prižiūrimi, stebimi, kontroliuojami). Mes buvome po jų įtaka (= jų veikiami). Jį laiko po areštu (= areštuotą, suimtą). Šie įrenginiai po įtampa (= su įtampa; Šiuose įrenginiuose įtampa).