|
Nuo
Vartojamas su kilmininku. Nuo
konstrukcijos dažniausiai reiškia vietą, nuo kurios prasideda
veiksmas: Lipsime nuo kalno. V ėjas
pučia nuo jūros. Obuolys nuo obels netoli krinta.
Ar pavyks nutraukti laivą nuo seklumos? Nuo miestelio
jojo raitelis.
Nuo
konstrukcijos netinka reikšti
vietai, iš kurios kas gaunama, nuimama: Nuo tų plotų (=
Iš tų
plotų) gauta daug grūdų. Prikalėme
po 30 centnerių nuo hektaro
(=
iš hektaro).
Nuo konstrukcijomis
reiškiama apytikrė kilmės vieta: Kilimo jis nuo Panevėžio
(t.y. iš jo apylinkių).
Šnekėjau su
žmogumi nuo Anykščių
(t. y. iš Anykščių krašto). Tačiau
tiksliai kilmės vietai reikšti nuo netinka: Jis buvo
kilęs nuo Ispanijos (= iš Ispanijos).
Atvyko sportininkai nuo keturiasdešimt šalių (= iš
keturiasdešimt
šalių).
Nuo
konstrukcijos reiškia laiką, nuo
kada prasideda veiksmas: Nuo
šešerių metų gyvenu čia. Jau
temsta nuo keturių. Atostogos man nuo liepos pirmos.
Nuo ryto darbuojamės.
Tačiau jeigu nėra
pradinio atskaitos taško, nuo laikui reikšti
netinka: Pienas nuo trijų dienų (= Trijų
dienų pienas). Veršis nuo dviejų savaičių (=
Dviejų savaičių veršis).
Nevartotini verstiniai pasakymai kartas nuo
karto, laikas nuo laiko. Jie keistini savais prieveiksmiais
kartais, kartkartėmis, retkarčiais, kai kada: Kartas nuo
karto arba Laikas nuo laiko (=
Kartais, kartkartėmis, retkarčiais, kai kada)
apsilankau sostinėje.
Nuo konstrukcijos gali
reikšti būdą kaip, kuriuo pagrindu atlyginama, atsiskaitoma
(a.) arba nuo kokio atskaitos taško atliekamas veiksmas (b.):
a. Mums moka ne nuo dienos, o
nuo darbo. Mokesčius ima nuo hektarų (t. y.
nuo jų skaičiaus);
b. Skaityk nuo
pradžios, ne nuo galo. Dabar mesime sviedinį nuo
krūtinės. Ar galiu atsakinėti nuo trečio
klausimo?
Nuo konstrukcijos
reiškia išorinę būsenos priežastį:
Drebu nuo šalčio. Skauda rankas nuo darbo. Žmonės
pavargo nuo rūpesčių. Medžiai linksta nuo vėjo.
Mano jaunystėje laukai nuo dainų skambėdavo.
Tačiau kai priežastis yra vidinė (a.) ar
objektyviai nuolat egzistuojanti (b.), nuo konstrukcijos
netinka.
a. Nuo gėdos (= Iš gėdos)
vaikas paraudo. Nuo susijaudinimo (=
Iš susijaudinimo) negalėjome
ištarti nė žodžio;
b. Nuo kokių priežasčių (= Dėl kokių
priežasčių) kyla gaisrai? Nuostolių nuo to (=
dėl to) neatsirado.
Nuo konstrukcijomis
pasakoma esama ar buvusi daikto paskirtis: Čia akiniai nuo
saulės. Yra tinklelių nuo moskitų. Buvo primėtyta
skardinių nuo sulčių, popieriukų nuo saldainių.
Tinka: Čia vaistai nuo gripo, bet netinka:
Tai puiki profilaktika nuo daugelio ligų (=
puiki daugelio ligų profilaktika).
Su tam tikrais veiksmažodžiais nuo
konstrukcijos reiškia objektą: Kaip atskirti tikrą pinigą
nuo netikro? Ginsim tėvynę nuo priešų. Atstok
nuo manęs! Nuo jo nepabėgsi. Tinka: Ten
gydo nuo džiovos, bet netinka: Ten tiria, tikrina
nuo džiovos (= dėl džiovos;
ar nesergama džiova).
Su gavimo, atėmimo veiksmažodžiais nuo
konstrukcija yra tarminė, vengtina, greičiausiai atsiradusi dėl
kitų kalbų poveikio: Pinigus jie gaudavo nuo neįregistruotos
bendrovės ( iš neįregistruotos
bendrovės). Nuo jo ( Iš jo)
nieko negausi. Pasiskolinau nuo kaimynės ( iš
kaimynės). Jie gavo nurodymą nuo paties prezidento
( iš paties prezidento). Nuo mūsų
( Iš mūsų) atėmė paskutines santaupas.
Bet kai gaunama, siunčiama per tarpininkus, nuo
konstrukcijos tinka: Gavau laišką nuo brolio
(gerai ir iš brolio, brolio laišką).
Siunčiu tau nuo dėdės linkėjimų.
Nuo konstrukcijos tam
tikruose sakiniuose nevartotinos su valymo, atliekų šalinimo
veiksmažodžiais objektui reikšti. Atskirai paėmus galima sakyti:
Nušluostyk stalą ir Nušluostyk dulkes,
bet netinka Nušluostyk stalą nuo dulkių, tarsi dulkės
būtų apačioje, o stalas viršuje. Sakytina tik Nušluostyk
dulkes nuo stalo. Panašiai klysta spauda: Reikia
valyti gatves nuo sniego. Gatvės yra apačioje, o sniegas
viršuje, todėl sakytina Reikia valyti (dar geriau
nugrandyti, nukasti) sniegą nuo gatvių.
Panašios klaidos: Ar to peilio nušluostyt nuo vandens (=
nuo to peilio nušluostyt vandens)
negalėjai? Kaip išvalyti kilimus nuo dulkių (= išvalyti,
išsiurbti iš kilimų dulkes)? Būtina nuplauti veidą
nuo prakaito (= nuplauti nuo veido prakaitą).
Parkai grėbstomi nuo lapų (=
Parkuose grėbstomi lapai).
Ypač dažnos šios klaidos su veiksmažodžiu
valyti (išvalyti, nuvalyti...). Jų pamažėtų,
jei valyti keistume tikslesniu, konkretesniu
veiksmažodžiu:
Pirmiausia agurką
išvalome nuo sėklų (= iš agurko išimame sėklas).
Prašom išvalyti
kiemą nuo šiukšlių (= iš kiemo
išrinkti, išnešti, išvežti, pašalinti šiukšles). Ten valė
kelią nuo minų (= nuo kelio rinko, šalino minas).
Plentą reikėjo valyti nuo užgriuvusių medžių (= Nuo
plento reikėjo nustumti, pašalinti užgriuvusius medžius).
Teko kūdrą išvalyti nuo teršalų (= iš kūdros išsemti,
iškabinti teršalus; iškuopti kūdrą). Mašinos nenuvalytos
nuo purvo (= nuo mašinų
nenuplautas, nenugrandytas purvas; mašinos nenuvalytos, purvinos).
Nuo konstrukcijos
vengtinos paprastam atstovavimui nusakyti, kai nėra delegavimo
reikšmės: Nuo mūsų klasės ( Iš mūsų
klasės) į sąskrydį išvyko keli berniukai.
Rinkimuose dalyvavo stebėtojai nuo įvairių partijų (
iš įvairių
partijų; įvairių partijų stebėtojai).
Deklaraciją nuo Lietuvos ( Lietuvos vardu)
pasirašė Seimo pirmininkas. Nuo dailininkų ( Iš
dailininkų; dailininkų vardu) nekalbėjo
niekas. Tačiau deleguotam atstovavimui ir atstovavimo
proporcijai reikšti nuo konstrukcijos tinka:
Nuo Demokratų partijos buvo iškelti
keli kandidatai. Rinksime vieną atstovą nuo šimto narių.
 |
