Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit,

 Ir tatai skaitydami permanykit. [...]

                                                                 M. Mažvydas

 

 

 

 

 

 

Be

 

Be eina su kilmininku.

Ši konstrukcija dažniausiai reiškia būdą – kaip, ko neturint ar nepaisant, atliekamas veiksmas: Eina be kojų, muša be rankų (laikrodis). Kai kurie keleiviai važiuoja be bilietų. Sėdžiu be darbo.

Be su kilmininku gali reikšti sąlygą: Be vienybės nėra galybės. Be šimto neparduosiu.

Gali būti nusakomas laikas, iki kurio nevyksta ar kartais įvyksta veiksmas: Negirk dienos be vakaro, marčios – be metų. Atsikėlė dar be šviesos.

Be su kilmininku tinka išskyrimui, neįtraukimui į bendrą skaičių reikšti: Dabar be penkių minučių devynios. Grąžos gavau litą be trijų centų. Ir be jūsų bus daug svečių.

Vartojant be, klaidų paprastai nedaroma. Nebent reikėtų vengti be su abstrakčiaisiais veiksmažodiniais daiktavardžiais. Vietoj Ten dirba žmonės be aukštojo išsilavinimo geriau neturintys aukštojo išsilavinimo, nebaigę aukštojo mokslo, aukštosios mokyklos. Kur kas sklandžiau Gerai regintiems arba Neturintiems regėjimo sutrikimų, nesutrikusio regėjimo vaikams (negu vaikams be regėjimo sutrikimų) mokytis yra lengviau. Kam sakyti Mūsų žemė be drėkinimo, jeigu įprasčiau nedrėkinama?

Gyvinant stilių, vietoj būdą reiškiančios be ir veiksmažodinio daiktavardžio kilmininko konstrukcijos kartais gerėliau rinktis dalyvį, pusdalyvį, padalyvį: Kam ėmei be klausimo (plg. nesiklausęs)? Ateisim be pavėlavimo (plg. nevėluodami). Be stengimosi (plg. Nesistengiant) neįmanoma gerai padaryti.