Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit,

 Ir tatai skaitydami permanykit. [...]

                                                                 M. Mažvydas

 

 

 

 

 

 

Prielinksnių vartojimas

 

Bendrosios prielinksnių vartojimo klaidos

Prielinksniai, kuriuos vartojant suklystama

Anot, pasak

Ant

Apie, aplink

Be

Dėka

Dėl

Greta, šalia

Į

Iki, lig(i)

Nuo

Pagal, palei

Pas

Per

Po

Prie

Prieš

Pro

Su

Sulig

Tarp

Ties

Virš

 

Prielinksniai vartojami su linksniu (prielinksnis – tai žodis „prie linksnio“). Prielinksniai papildo ir pakeičia linksnio reikšmę, rodo jo santykį su kokiu kitu sakinio žodžiu.

Prielinksnis kartu su linksniu sudaro prielinksninę konstrukciją, pvz.: ant stalo, į mišką, per tvorą, su draugais. Prielinksninę konstrukcija beveik visada reiškia ką kita negu grynas linksnis –- tai matyti palyginus žodžių jungimus, į kuriuos įeina tas pats veiksmažodis: laukiu ryto (ko laukiu? – objektas) – laukiu nuo ryto (nuo kada laukiu? – laikas); matau langą (ką matau? – objektas) – matau pro langą (kaip matau? – būdas); gėriuosi upe (kuo gėriuosi? – objektas) – gėriuosi prie upės (kur gėriuosi? – vieta). Todėl grynas linksnis ir linksnis su prielinksniu yra skirtingi dalykai. Kai kalbame apie prielinksnių vartojimą, iš tiesų paprastai turime galvoje jų vartojimą su tam tikru linksniu.

 

Bendrosios prielinksnių vartojimo klaidos

 

Prielinksnių vartojimo klaidų būna nemažai. Jų galima skirti keturias grupes.

1. Bendrinei kalbai gali netikti pats prielinksnis (tai leksikos klaida).

Pirmiausia nevartotini prielinksniai barbarizmai, pavyzdžiui, apart, vedlug (velug, valug) ir pan.: Apart trobelės (= Be trobelės), jis daugiau nieko neturėjo. Apart rašybos (= Be rašybos), mokomės skyrybos. Apart avarijų ir žmogžudysčių (= Be avarijų ir žmogžudysčių), per žinias nieko daugiau nebegirdime (gyviau Per žinias nieko daugiau nebegirdime, tik apie avarijas ir žmogžudystes). Visi atėjo, apart brolio (= išskyrus brolį arba tik brolis – ne). Vedlug senų žmonių (= Pasak senų žmonių), nepadėjęs neieškok. Velug darbo (= Pagal darbą) ir atlyginimas (arba Koks darbas, toks atlyginimas).

Pagal kitas kalbas prielinksniu (tiksliau – polinksniu) bandoma pavartoti atgal: Tai įvyko metai atgal (= prieš metus). Savaitę atgal (= Prieš savaitę) senelis dar buvo sveikas. Rusų kalbos pavyzdžiu prielinksniškai kartais pavartojamas ačiū: Ačiū tėvui (= Tėvo dėka; Tėvo slaugomas) pasveikau. Čia nebūtų klaidos, jei posakį verstume įterpiniu, pvz.: Ačiū Dievui, pasveikau.

Bendrinei kalbai netinka aiškiai tarminiai prielinksnių variantai: dalies tarmių terp vietoj tarp, par vietoj per, pietų aukštaičių vietoj iš, taip pat nusenę variantai anta vietoj ant, ažu ar užu vietoj už, nuog vietoj nuo, prieg vietoj prie. Meninėje kalboje kai kurie nusenę variantai pavartojami tik stilistiniais sumetimais - iškilmingumui, senoviškumui pabrėžti, pvz.: Anta kalno, anta aukštojo stūkso didžiulė pilis. Užu šilo mėnuo kilo.

2. Bendrinei kalbai gali netikti prielinksnio vieta (sintaksės klaida).

Beveik visi lietuvių kalbos prielinksniai vartojami prieš linksnį: be stogo, į miestą, su mama... (niekas nesako stogo be ir pan., todėl nesakytina ir Tą žinią gavome savaitę prieš; tik – prieš savaitę). Tačiau dalis naujybinių vienareikšmių prielinksnių vadinami polinksniais, nes vartojami po linksnio, pvz.: kvailio vietoj, karo metu. Tradiciškai tik po linksnio būna dėka, todėl prieš linksnį jo geriau nevartoti: Draugo dėka (ne Dėka draugo) išsigelbėjau. Viliaus dėka (ne Dėka Viliaus) Grėtė tapo ūkininke. Po linksnio paprastai vartojama ir link, dėlei: Jie nuvažiavo miško link. Tai padariau tavęs dėlei, nors nelaikoma klaida ir link miško, dėlei tavęs, o trumpoji forma dėl vartojama tik priekyje: dėl tavęs.

Kartais prielinksniškai imami vartoti kai kurie linksniai, pavyzdžiui, naudininkai labui, naudai: Tai padariau tavo labui (plg. tau, dėl tavęs). Tegul dirba tavo naudai (plg. tau); jau beveik tapęs polinksniu įnagininkas metu: Gaisro metu (plg. Per gaisrą) namas sudegė. Tai nėra klaidos, tačiau sovietmečiu polinksniu metu buvo pradėta piktnaudžiauti (nusižiūrėta į rusų kalbos dažną prielinksnišką vo vremia vartoseną). Vietoj kilmininko su metu ar kartais laiku dažnai geriau tinka laiko galininkas, per su galininku, dalyvis, pusdalyvis, padalyvis: Ir dienos metu, ir nakties metu (plg. Ir dieną, ir naktį) nenutyla darbo gausmas. Vaikai, pamokų metu (plg. per pamokas) netriukšmaukit, pertraukų metu (plg. per pertraukas) pabėgiokit. Mokiniai čia dirbs popamokiniu metu (plg. po pamokų). Įsiveržimo metu (plg. Įsiveržę) priešai šalį nusiaubdavo. Skaitymo metu (plg. Skaitydamas) suklydau. Apsirikta jau pastato projektavimo metu (plg. jau projektuojant pastatą). Pamažinus metu, kalba būna gyvesnė, glaustesnė.

Netinka polinksniškai vartoti įnagininką keliu: Priimta balsavimo keliu (= balsavimu, balsuojant). Nuo mokesčių atleidžiama išimties keliu (= išimties tvarka). Vengtina ir būdu: Patikrinta eksperimentų būdu (- eksperimentais; eksperimentuojant).

Iš visiškai nevartotinų, pagal kitas kalbas pasidarytų polinksnių pirmiausia minėtini pagalba ir polinksniškai ar prielinksniškai vartojamas vardan. Tai jau ne tik sintaksės, bet ir leksikos (tiksliau – žodžių reikšmės, jų vartojimo) klaidos (patys tie žodžiai lietuvių kalboje įmanomi).

Pagalba. Daiktavardžio pagalba įnagininkas rusų kalbos pavyzdžiu dažnai yra pavartojamas polinksniu veiksmo atlikimo priemonei nusakyti. Tai aiški klaida, nes šiam reikalui jis visiškai netinka. Norminė yra tik jo savarankiško linksnio reikšmė: Labai apsidžiaugiau netikėta jo pagalba.

Polinksniškai vartojamą pagalba sovietmečiu Lietuvoje išplatino įvairių sričių specialistai, nekūrybiškai, tiesiog pažodžiui vertę rusų dažnai prielinksniškai vartojamą pri pomošči: pri pomošči apparata paprastai versdavo aparato pagalba, o reikia aparatu (plg. lietuviai nesako valgome šaukšto pagalba, tik šaukštu; arba imu rankos pagalba – tik (su) ranka).

Kilmininkas su polinksniu pagalba dažniausiai keistinas visiems įprastu priemonės įnagininku (a.), kartais – neasmenuojamosiomis veiksmažodžio formomis – dalyviu, padalyviu, pusdalyviu (b.) arba galima taisyti keliais būdais (c):

a. Plytas keliame krano pagalba (= kranu, kranais). Chameleonas liežuvio pagalba (= liežuviu) gaudo vabzdžius. Buvo apskaičiuota skaičiavimo mašinų pagalba (= skaičiavimo mašinomis). Sukauptus duomenis išanalizavome kompiuterių pagalba (= kompiuteriais). Ryšys buvo palaikomas su laidų pagalba (= laidais). Jie turėjo kopėčių ir virvių pagalba (= kopėčiomis ir virvėmis) užkopti į viršų. Širdies sutrikimą galima pašalinti elektros impulso pagalba (= elektros impulsu). Šios sistemos pagalba (= (Su) šia sistema) vaizdą koreguojame. Konfliktus spręskime politinių priemonių pagalba (= politinėmis priemonėmis);

b. Padirbtų pasų pagalba (= Pasinaudoję padirbtais pasais; Su padirbtais pasais) banditai paspruko į užsienį. Mokomės žaidimų pagalba (= žaisdami). Jūs puikiai išsiblaškysite šių kryžiažodžių pagalba (= spręsdami šiuos kryžiažodžius). Psichologijos pagalba (= Remiantis, pasirėmus psichologija) galima padėti visiems mokiniams. Gamybos automatizavimo pagalba (= Automatizuojant gamybą) pasiekta didelių laimėjimų;

c. Įspėjama signalų pagalba (= signalais; signalizuojant). Jie buvo apklausti anketų pagalba (= anketomis; anketuojant, naudojant anketas). Atliekami matavimai su ultragarso pagalba (= ultragarsu, naudojant ultragarsą). Su cheminių medžiagų pagalba (= (Su) cheminėmis medžiagomis; Naudojant chemines medžiagas) galima sklaidyti lietaus debesis. Dabar kuriame muziką su kompiuterių pagalba (= kompiuteriais, naudodami kompiuterius). Šių meninių priemonių pagalba (= Šiomis meninėmis priemonėmis; Naudodamas šias menines priemones) rašytojas sukūrė ryškų paveikslą. Dianos vestuves televizijos pagalba (= per televiziją; transliuojamas televizijos) stebėjo daugybė žmonių. Daina buvo išpopuliarinta klubų pagalba (= per klubus; Dainą išpopuliarino klubai).

Kilmininkas su polinksniu pagalba netinka ir padėjusiam ar tarpininkavusiam veikėjui reikšti. Taisant būtina prieš tokį kilmininką pridėti su arba rinktis (asmeniniuose sakiniuose) kilmininką su neveikiamuoju dalyviu: Namą pasistačiau brolio pagalba (= su brolio pagalba; padedamas brolio). Laimėjau draugų pagalba (= su draugų pagalba; draugų padedamas, remiamas). Bendravome tik vertėjo pagalba (= su vertėjo pagalba; padedami vertėjo; per vertėją). Europos Sąjungos pagalba (= Su Europos Sąjungos pagalba; Europos Sąjungos padedami, remiami, palaikomi) darysime pažangą. Tik visuomenės pagalba (= su visuomenės pagalba; visuomenei padedant) galima užkirsti kelią nusikaltimams. Šunų pagalba (= Su šunų pagalba; Padedant šunims) ieškomi po sniegu dingę žmonės.

Vardan. Vardan yra daiktavardžio vardas einamojo vidaus vietininko (kitaip – kryptininko, iliatyvo) vienaskaitos forma. Laisvuosiuose kalbos stiliuose ji gali būti vartojama, pvz.: Motina sudėjo tan kūdikio vardan (plg. įprastesnį į tą kūdikio vardą) visą savo meilę ir švelnumą. Tačiau polinksniu (įsakau karaliaus vardan) ar prielinksniu (Tai padaryta vardan politikos) vardan nevartotinas. Tarmėms jis nebūdingas. Raštų kalba čia rėmėsi nelabai kūrybiškai į lietuvių kalbą išverstais katalikų žegnonės (t. y. kryžiaus ženklo) žodžiais Vardan Dievo Tėvo... Iliatyvas vardan turėtų atitikti dabartinės kalbos į vardą, bet jeigu vietoj Vardan Dievo Tėvo pasakysime Į vardą Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, skambės nelogiškai, net nesuprantamai. Tai rodo, kad prielinksniška vardan vartosena yra iš tiesų ne sava, o stimuliuota lenkų kalbos w imię, o vėliau rusų kalbos vo imia vartosenos. Teisinti, kad vardan padedąs priežastį nusakyti iškilmingai, pvz.: Ji žuvo vardan tėvynės (plg. dėl tėvynės) arba Visa tai daroma ateities vardan (plg. ateities vardu, dėl ateities), nėra pakankamo pagrindo, nes iškilmingumą čia lemia pati sakinio mintis. Taigi vardan paliktinas tik įsigalėjusioje sakralinėje formulėje Vardan Dievo Tėvo... ir visiems žinomoje Vinco Kudirkos eilėraščio – Lietuvos himno eilutėje Vardan tos Lietuvos vienybė težydi, o visur kitur taisytinas. Vietoj polinksnio ar prielinksnio vardan, vartojamo veiksmo pagrindui reikšti, pasirinktinas polinksniškai pavartotas įnagininkas vardu ar kokia kita raiška (a.), o priežasčiai nusakyti keistinas prielinksniu dėl su kilmininku, kartais kitaip (b.):

a. Karaliaus vardan (= Karaliaus vardu) įsakau atidaryti. Vardan valsčiaus (= Valsčiaus vardu) kalbėjo keli vyrai. Visa tai buvo daroma šventų interesų vardan (= šventų interesų vardu (priedanga, dingstimi); dangstantis šventais interesais; dėl šventų interesų);

b. Vardan ko (= Dėl ko; kodėl; kam, plg. nesakoma Į vardą ko) tu gyveni? Draugystės išsaugojimo vardan (= Dėl draugystės išsaugojimo; norėdamas išsaugoti draugystę) nusileidau. Ji viską galėjo padaryti vardan kito (= dėl kito), o ne vardan savęs (= dėl savęs). Vardan egzotikos (= Dėl egzotikos, egzotikos dėlei, egzotikos sumetimais; kad būtų egzotiškiau, vaikantis egzotikos) filme gausu medžioklės epizodų. Vardan demokratijos (= Dėl demokratijos; demokratijos labui; jei norime demokratijos) turime susitarti. Protesto vardan; netiktų ir Protesto ženklan (= Protestuojant; reiškiant protestą) buvo užblokuotas pareigūnų automobilis.

3. Prielinksnis gali būti pavartotas ne su tuo linksniu, kaip bendrinėje kalboje įprasta (sintaksės klaida).

Dauguma lietuvių kalbos prielinksnių (ant, be, dėl, iki, iš, nuo, prie, tarp...) vartojami su kilmininku: ant stogo, be vietos, dėl jūsų, iki miesto, iš upės, nuo ryto, prie namo, tarp kalnų; nemaža (apie, į, pas, per, prieš, pro...) – su galininku: apie stulpą, į vidų, pas tėvus, per pamoką, prieš mane, pro miglą; trys (su, sulig, ties) – su įnagininku: su tavim, sulig stogu, ties vartais. Už (nelygu reikšmė) vartojamas su kilmininku ir galininku: už krūmų, už algą; po (nelygu reikšmė) – net su trimis linksniais: po lietaus, po obuolį, po egle. Tokia vartosena jau nusistovėjusi, ir raštuose prielinksnio pavartojimo ne su tuo linksniu klaidų beveik nebepasitaiko. Kai kas suklysta tik šnekėdamas, nes tarmėse dalis prielinksnių vartojami ne su tais linksniais kaip bendrinėje kalboje. Daug žemaičių sako: Buvau pas draugų (= pas draugus). Važiuoju pas dėdės (= pas dėdę), dalis rytų aukštaičių – Pabūk prie vaikui (= prie vaiko). Nubėgo iki (lig) tvorai (= iki (lig) tvoros). Grįšiu po šventėm (= po švenčių). Sulig Jurgio (= Sulig Jurgiu) ir kepurė.

4. Kokia nors konkrečia reikšme gali netikti visa prielinksninė konstrukcija (sintaksės ir iš dalies semantikos, t. y. reikšmės, klaida). Taisant tokias konstrukcijas, kartais užtenka pakeisti tik prielinksnį: Repetuojame du kartus į (= per) savaitę. Girdėjau pro (= per) radiją. Ant (= ) balso pažinau. Vis dėlto dažniau reikia keisti ir prielinksnį, ir linksnį: Einu ant šokių (= į šokius). Pasiskolink pas draugą (= draugo). Apie ką (= Dėl ko) čia ginčijatės? Netinkama konstrukcija gana dažnai keičiama vien linksniu: Koks tų vaistų poveikis į organizmą (= organizmui)? Jauskime pareigą prieš tėvynę (= tėvynei). Jis į ją (= ) įsimylėjo. Kartais keičiant praverčia dalyviai, padalyviai, pusdalyviai ar kitokia raiška: Prie gripo (= Sergant gripu, gripuojant) reikia gulėti, jis dabar po areštu (= areštuotas). Ir prie geriausių norų (= Ir geriausių norų turėdamas; kad ir kaip norėdamas, nors ir kaip norėčiau; niekaip) negaliu.

Retkarčiais linksnis ir prielinksninė konstrukcija kalboje daugmaž vienodai paplitę ir vartojami pasirinktinai. Oficialiuosiuose kalbos stiliuose pirmenybė paprastai teikiama linksniui, nes jis trumpesnis (kalbos ekonomija) ir už prielinksninę konstrukciją senesnis, o senovę reikia gerbti. Taigi labiau renkamasi rašo pieštuku negu su pieštuku, šernas ilgomis iltimis negu su ilgomis iltimis; tai vienas garsiausių aktorių negu vienas iš garsiausių aktorių. Tokioms pasakymų poroms susidarius, kartais atsiranda reikšmės atspalvių: dirbo visą dieną (trukmė) – per visą dieną (pabrėžiamas veiksmo nenutrūkstamumas); vaikščioja kieme (vieta) – po kiemą (labiau pabrėžiamas veiksmo plitimas).

Jeigu prielinksninė konstrukcija linksnį stumia dėl kitų kalbų (dažniausiai kaimynų slavų) poveikio, tokios prielinksninės konstrukcijos laikomos nevartotinomis ir taisomos. Kadangi rusų kalba įvairius objekto linksnius per prielinksnius valdo dažniau negu lietuvių kalba, sovietmečiu daug prielinksninių konstrukcijų pradėjo plisti be reikalo. Ypač dažnai vietoj linksnių vartojamos prielinksninės ant, apie, į, pas, prieš, su, už ir kai kurios kitos konstrukcijos.