|
Į
Į vartojamas su
galininku ir dažniausiai reiškia vietą, tiksliau kryptį.
Paprastai tai būna kryptis į kokį vidų: Visi suėjo į trobą.
Dėk į dėžutę. Kišk ir kišk kaip į kiaurą maišą.
Pieną supilstė į butelius. Gali būti ir kryptis tam
tikro objekto, orientyro link: Vaikai eina į
mokyklą. Neris įteka į Nemuną. Bangos plakėsi į
krantą. Vilties gėlelė į saulę stiepės.
Debesys į pietus slenka. Kartais nurodoma statiška,
gana pastovi kryptis: Vilnius yra į rytus nuo Kauno.
Į Anykščius (arba Anykščių
link) vietos kalvotesnės. Girios paukštis į girią
žiūri.
Maždaug pusė Lietuvos (dauguma rytų ir pietų
aukštaičių) vietoj kryptį nusakančios prielinksnio į
konstrukcijos vartoja senoviškesnį einamąjį vidaus vietininką
(iliatyvą): Visi suėjo trobon. Kišk ir kišk kaip
kiauran maišan. Pieną supilstė buteliuos(na).
Vaikai eina mokyklon. Girios paukštis girion
žiūri. Tokia vartosena paprastai toleruojama tik
laisvuosiuose kalbos stiliuose buitiniame, prireikus - ir
meniniame arba publicistiniame (dar Žr.
Vietininkas).
Yra tarmių, kurios prielinksnį į vartoja
krypties reikšme net ten, kur bendrinėje kalboje labiau
įsigalėję prielinksniai pas, prie: Kada į senelius
(plg. pas senelius) važiuosim? Ateik ir tu į mane
(plg. pas mane) paviešėti. Jis pasitraukė arčiau
į senelę (plg. prie senelės). Tokios
konstrukcijos laisvuosiuose kalbos stiliuose toleruojamos. Jas,
pavyzdžiui, mėgo V. Krėvė: Senelė nulipo nuo lovos <...> ir
nuėjo į krosnį (plg. prie krosnies,
krosnies link). Daugaila ilgai stovi vietoje, <...>
paskui eina į duris (plg.
prie durų, durų link).
Prielinksnio į konstrukcijos visiškai
netinka esamojo vidaus vietininko (inesyvo) reikšme. Šitaip
pavartojama arčiau buvusios Prūsijos sienos dėl vokiečių kalbos
poveikio: Mano seneliai į Tilžę (= Tilžėje)
gyveno. Tada aš dar į mokyklą (= mokykloje)
mokiausi. Broliukai į vieną lovą (= vienoje lovoje)
gulėjo. Į prastą žemę (= Prastoje žemėje)
linai neauga. Raštų kalboje tokių klaidų dabar nepasitaiko.
Kai prielinksnio į konstrukcijos
daiktavardis turi laiko reikšmę, visa prielinksnio į
konstrukcija reiškia apytikrį laiką ir nurodo, prie kurios laiko
ribos krypsta veiksmas: Į vakarą atšalo. Į senatvę
žmogelis ėmė negaluoti. Į liepos pradžią
javas sukilo tirštomis derliaus vilnimis. Ne visai tas pat
Man raugintas agurkas į trečią dieną (maždaug)
skaniausias ir trečią dieną (tiksliai)
skaniausias. Kai nusakomas tikslus laikas, prielinksnio į
konstrukcijos vengtinos: Į lapkritį (- Lapkritį,
lapkrityje, lapkričio mėnesį) vaikui suėjo
penkeri metai. Apleidai ūkį į patį darbymetį (-
pačiu darbymečiu, pačiame darbymetyje, per
patį darbymetį).
Prielinksnis į nevartotinas vietoj
prielinksnio per nusakant laiko tarpą, per kurį kas nors
kelissyk daroma, už kurį atlyginama: Mus konsultuoja du
kartus į savaitę (= per savaitę). Vaistus
gerkite triskart į dieną (= per dieną, dienoje).
Dėdė atvažiuodavo porą sykių į metus (= per metus,
metuose). Kiek jis uždirba į mėnesį (=
per mėnesį)? Į pusmetį (=
Per pusmetį) sumoku tūkstantį litų.
Kai prielinksnio į konstrukcijos
daiktavardis reiškia renginį, kokį įvykį ir kai sakinyje yra
slinkties veiksmažodis, ši konstrukcija reiškia veiksmo tikslą:
Broliai išjojo
į karą. Į stovyklą išėjome dviese. Skubu į
susirinkimą. Kryžiuočių seniai suvadinti svečiai į vaišes
per Lietuvą traukia.
Tačiau nusakant
paskirtį, į konstrukcija keistina įprastesne bendratimi:
Namas atiduotas į eksploataciją (- eksploatuoti,
naudoti). Du prietaisus atrinkome į remontą
(- remontuoti, taisyti).
Į konstrukcijos gali
reikšti ir veiksmo atlikimo būdą. Jos nurodo, kaip kas suburiama
ar skaidoma, kaip kas daroma:
Žmonės rugius rišo
į pėdus, statė į gubas. Sustojome į eilę.
Suskaidykime mišinį į sudedamąsias dalis.
Paliestas žiburys subyrėjo į nesuskaičiuojamą daugybę
žiburėlių. Mes dirbome petys į petį. Jis man į
akis meluoja.
Į
konstrukcijos kartais reiškia apytikrį kiekį,
tačiau bendrinei kalbai tam geriau tinka prielinksnio apie
konstrukcijos ar kitokia raiška: Susirinko į tūkstantį
(plg. apie tūkstantį, arti tūkstančio)
žmonių. Turėjome sumokėti į du šimtus (plg. apie
du šimtus, maždaug porą
šimtų) litų baudos.
Eidamos su kai kuriais veiksmažodžiais
(atsakyti, kreiptis, keisti, mainyti, pavirsti...), į
konstrukcijos reiškia veiksmo objektą: Atsakyk
į
mano klausimą. Kreipkitės į sekretorę. Karvės į
ožką niekas nekeis. Ponai baudžiauninkus į šunis
mainydavo. Vanduo į ledą
(trumpiau, įprasčiau ledu)
pavirto. Panašus, atsigimęs irgi į ką:
Vienas vaikas panašus
į tėvą, kitas atsigimęs į
motiną.
Dėl kitų kalbų poveikio prielinksnio į
konstrukcijos pavartojamos ir su tokiais veiksmažodžiais, kurie
jų nevaldo.
Veiksmažodis įsimylėti turi valdyti gryną
galininką, bet, nusižiūrėjus į rusų kalbą vliubitsia,
vliubliatsia v kogo, dažnai, ypač miestuose, klaidingai
pavartojamas su į: Vaikinas įsimylėjo į merginą
(= merginą). Visa klasė įsimylėjo į
naująją mokytoją (= naująją
mokytoją).
Kai kas, ypač vilniečiai, pagal rusų kalbą vietoj
žaisti ką pavartoja žaisti į ką: Mes žaidžiame į
futbolą (= futbolą). Vaikai žaidė į
parduotuvę (= parduotuvę), į
slėpynes (= slėpynes).
Jau senokai, nekūrybiškai išsivertus iš kitų
kalbų, paplito tikėti į ką tikėjimo kieno buvimu,
egzistavimu reikšme, nors tradicinė lietuvių vartosena čia yra
tikėti ką: Tikiu į Dievą Tėvą (- Dievą Tėvą).
Jie tiki į velnius, angelus (- velnius, angelus;
velnius, angelus esant; kad yra velnių, angelų).
Kai kas į Dievą (- Dievo) netiki
(neigiamasis galininkinis veiksmažodis reikalauja neiginio
kilmininko, plg. Dievą garbina
Dievo negarbina).
Net į raštų kalbą yra prasiskverbusios verstinės
konstrukcijos veikti (daryti ar turėti poveikį, įtaką),
atsiliepti (poveikio reikšme) į ką ir
stumia tradicines raiškos priemones, ypač galininką, naudininką:
Triukšmas neigiamai veikia į nervų sistemą (= nervų
sistemą). Kaip mums paveikti į ekonomiką (=
ekonomiką)? Blogas lankomumas atsiliepia į
pažangumą (= pažangumui). Krizė
atsiliepė į pramonę (= pramonei; paveikė pramonę).
Į jo kūrybą (= Jo kūrybai) darė
didelį poveikį simbolistai. Koks bus tų pertvarkymų poveikis į
rezultatus (= rezultatams)? Uždarbis
turės įtakos į pensijos dydį (=
pensijos dydžiui).
Nevartotina skirti dėmesį (dėmesio)
į ką čia būtinas naudininkas: Daugiau dėmesio skirkime
į ligų profilaktiką (= ligų profilaktikai).
Skiriame dėmesį į pažangumą (= pažangumui).
Tačiau gerai kreipti dėmesį (dėmesio) į
ką:
Kreipiame dėmesį į pažangumą.
Verstiniai posakiai yra nurodyti į
ką, reikšti nuomonę (kritiką) į ką: Ministerija
nurodė į darbo trūkumus (= darbo trūkumus),
į nepakankamą kontrolę (= nepakankamą
kontrolę; kad kontrolė nepakankama; kad
nepakankamai kontroliuojama). Jie pareiškė savo nuomonę į
ekonominius procesus (=
dėl
ekonominių procesų). Žmonės ėmė reikšti
kritiką į vyriausybę
(=
dėl vyriausybės darbo, kritikuoti
vyriausybę).
Jau įteisinti knygiški posakiai teisė į
darbą, į mokslą, į socialines garantijas, bet teisė į
netinka su veiksmažodiniais daiktavardžiais, turinčiais priesagą
-imas. Vartotina: Kas tau davė
teisę įsakinėti, muštis
(ne į
įsakinėjimą, mušimąsi)? Neturime teisės parduoti
šias žemes (ne į šių žemių pardavimą).
Taisytini tokie sakiniai: Kas gi yra nuosavybė į žemę
(= žemės nuosavybė)? Neleistinas nuosavybės
atkūrimas į valstybinius parkus (=
valstybiniuose parkuose).
Be reikalo vartojama į ką su
veiksmažodžiais pristatyti, atiduoti, perduoti, grąžinti,
kai nurodoma ne vieta, o įstaiga, joje dirbantys asmenys. Tokiu
atveju geriau tinka visiems įprastas objekto naudininkas:
Pažyma duota pristatyti į policijos valdybą (- policijos
valdybai). Šias funkcijas ketinama perduoti
į savivaldybes (- savivaldybėms).
Radinius jis atidavė į muziejų (- muziejui).
Knygą grąžinsiu į biblioteką (-
bibliotekai).
 |
