|
Prieš
Prieš vartojamas su
galininku.
Nusakant vietą ir būdą, trumpąjį variantą
prieš gali keisti ilgasis variantas priešais: Prieš
(arba Priešais) mokyklą žydi obelys.
Prieš (arba Priešais) vėją
eiti sunku. Visomis kitomis reikšmėmis tinka tik prieš,
o priešais nevartotinas.
Prieš negalima versti
polinksniu, kaip kartais padaroma pagal nevartotiną polinksnį
atgal: Tai pranešime savaitę prieš (= prieš
savaitę). Kiekvieną minutę sužinome ką nors nauja, ko
dar nežinojome akimirką prieš (=
prieš akimirką).
Prieš konstrukcijos
dažniausiai reiškia vietą prieš ką, ko priekyje kas yra arba
vyksta: Jie sėdėjo prieš (arba priešais)
židinį. Prieš (arba Priešais)
mane tarsi duobė atsivėrė. Ko kraipaisi prieš
(arba priešais) veidrodį? Prieš
(arba Priešais) mus (t. y. pirma
mūsų, mūsų priešaky) žygiavo
muzikantai.
Vietos arba krypties atspalvis išlieka ir tada,
kai prieš konstrukcijos reiškia būdą: Prieš
(arba Priešais) srovę irtis sunku.
Prieš (arba Priešais) vėją
nepapūsi. Gulėjome prieš (arba priešais)
saulę. Sėdime vienas prieš (arba
priešais) kitą.
Prieš konstrukcijos
reiškia ir laiką: pasakoma, prieš kiek laiko atsirado sakinyje
minimas reiškinys ar įvykis (a.) arba prieš kokį įvykį, dalyką
vyksta sakinio veiksmas (b.):
a. Prieš metus
baigiau mokslus. Prieš savaitę labai lijo. Prieš
kelias dienas jį mačiau;
b. Prieš
varžybas
sportininkas susižeidė.
Čirška kaip šarka prieš lietų. Atsikėliau dar prieš
aušrą.
Pagal rusų kalbą sovietmečiu labai padaugėjo laiko reikšmės
metonimiškų posakių prieš mokyklą, prieš kariuomenę, prieš
ligoninę ir pan. (kas nors) ką padarė.
Įprasčiau: prie š
pradėdamas lankyti mokyklą, prieš išeidamas į kariuomenę, prieš
guldamas į ligoninę.
Kartais tokie pasakymai
tiesiog dviprasmiški, pvz.: Prieš kariuomenę jis pūtė
dūdą (vieta, o gal prieš tapdamas kareiviu?). Teatras
sugriuvo prieš viešbutį (vieta, o gal anksčiau kaip
viešbutis?). Nevartotina netrukus prieš operaciją, neilgai
prieš rungtynes, nes užtenka prieš
operaciją, prieš pat rungtynes.
Prieš
konstrukcijos
kartais reiškia objektą dažniausiai pasakoma, į ką krypsta
priešiškas ar nusižeminimo veiksmas, menkumo būsena:
Tauta sukilo
prieš pavergėjus. Protestuojame prieš mokesčių
didinimą. Nekalbėk prieš tėvą
(t. y. žodžiais jam
nesipriešink). Pučiasi
kaip varlė prieš jautį. Nesižemink prieš jį. Prieš
didesnį būk mažesnis. Tu prieš mane tik vabalas.
Tačiau pagal skirtingą rusų kalbos tam tikrų
žodžių valdymą prieš konstrukcijos objektui reikšti per
daug paplito ir dabar yra vienos dažniausių, didžiausių klaidų.
Prieš konstrukcijos
objektui reikšti nevartotinos su veiksmažodžiais
at sakyti,
atsiprašyti, atsiskaityti, atsispirti, bylinėtis, gintis,
įsipareigoti, kelti (klausimą, reikalavimą),
kėsintis, nusikalsti, nusileisti, pralaimėti, priešintis,
prieštarauti
(a.); su daiktavardžiais (dažniausiai veiksmažodiniais)
atsakomybė,
atsiskaitymas, byla, įsipareigojimas, kaltinimas, kėsinimasis
ar
pasikėsinimas, neapykanta, nusikaltimas, pareiga, pralaimėjimas,
priešinimasis, prieštaravimas (b.); su būdvardžiu
atsparus ir jo vediniu atsparumas (c):
a. jiems teks atsakyti prieš teismą (= teismui,
teisme). Politikai turi būti atsakingi prieš
tautą (= tautai). Tau reikės prieš
draugus, prieš klasę (= draugus, draugų; klasę, klasės)
atsiprašyti. (Atsiprašyti prieš draugus, prieš klasę
tinka nebent pabrėžiant atsiprašymo būdą: vaikas pastatytas
prieš draugus, prieš klasę, bet neįmanoma tokios situacijos
įsivaizduoti klaidingai pasakius Atsiprašyk prieš mamą
turi būti tik mamą ar mamos.)
Deputatai turi atsiskaityti prieš rinkėjus (=
rinkėjams). Žemdirbiams teks atsiskaityti
prieš bankus, prieš kreditorius (= su bankais,
bankams, su kreditoriais, kreditoriams). Prieš
jos kerus (= Jos kerams)
neatsispyriau. Prieš tave (= Su tavim)
nesibylinėsiu. Jam prieš visus (= nuo visų)
teko gintis. Mes esame prieš skolintojus (=
skolintojams) įsipareigoję. Kelsim klausimą,
gal net reikalavimą prieš savo vadovybę (= vadovybei).
Buvo pasikėsinta prieš prezidentą (= į prezidentą).
Jie sunkiai nusikalto prieš tautą (= tautai,
plg. tėvas vaikui nesako Tu prieš mane
nusikaltai, tik Tu man nusikaltai).
Nusileisk prieš vyresnį (= vyresniam).
Jam pavyko išplėšti pergalę prieš priešininką (=
iš priešininko; įveikti, nugalėti priešininką,
varžovą). Prieš svečių komandą (= Svečių
komandai) pralaimėjome. Reikia priešintis
prieš priespaudą, neteisybę (= priespaudai, neteisybei).
Prieš jį (= Jam) neprieštaravau;
b. Seimo nariai turi jausti atsakomybę prieš
šalį (= šaliai). Mūsų laukia
atsiskaitymas prieš komisiją (= komisijai, komisijoje).
Teismas iškėlė prieš juos (= jiems)
bylą. Darbuotojas prieš darbdavį (= darbdaviui)
turi įsipareigojimų. Kaltinimas prieš ministrą (=
ministrui; ministro kaltinimas) nėra pakankamai
pagrįstas. Pasikėsinimas prieš diktatorių (= į
diktatorių) nebuvo sėkmingas. Prasiveržė
neapykanta prieš okupantus (= okupantams).
Tai nusikaltimas prieš civilizaciją ir žmoniškumą (=
civilizacijai ir žmoniškumui). Jie
garbingai įvykdė pareigą prieš tėvynę (= tėvynei).
Italų pralaimėjimas prieš anglus (= anglams)
daug ką nustebino. Reikia remti priešinimąsi prieš
reketininkus (= reketininkams). Jau
girdime prieštaravimų prieš tokius sprendimus (= tokiems
sprendimams; įprasčiau dėl
tokių sprendimų; kad priimti tokie sprendimai, taip
nuspręsta);
c. Kaktusai atsparūs prieš sausras (=
sausroms). Ne visos obelys atsparios prieš
šalčius (= šalčiams). Stiprinkime
organizmo atsparumą prieš ligas (=
ligoms).
Kartais taisytina ne tik prieš
konstrukcija, bet ir ją valdantis netaisyklingas veiksmažodis ar
žodžių junginys: Kuo mes prasikaltome prieš
visuomenę (= nusikaltome visuomenei)? Kodėl jie
prieš valstybę neneša atsakomybės (= valstybei
neatsako, nesijaučia atsakingi)? Galų gale pakelkim
prieš komitetą (= iškelkim
komitetui) reikalavimą
(gyviau
pareikalaukime, kad komitetas tai sutvarkytų,
išspręstų).
Prieš objektui reikšti
netinka su gydymo ir ligų profilaktikos reikšmės veiksmažodžiais
gydyti, skiepyti, vartoti (gydant) ir pan.
(a.) bei su panašios reikšmės daiktavardžiais gydymas,
skiepai (skiepijimas), vaistas, preparatas, nuodai
(b.):
a. Neradę
kitos ligos, gydė prieš šiltinę (= nuo šiltinės).
Ten gydo prieš vėžį (= nuo vėžio; gydo vėžį).
Gydoma prieš įvairias ligas (= nuo
įvairių ligų; Gydomos
įvairios ligos). Vaikus skiepijo prieš raupus
(=
nuo raupų). Raginama skiepytis prieš
gripą (= nuo gripo). Šie vaistai
vartojami prieš mažakraujystę (=
nuo mažakraujystės);
b. Gydymas prieš džiovą (= nuo
džiovos; džiovos gydymas) nėra lengvas. Skiepų
prieš tą naują ligą (= nuo tos naujos ligos)
dar nerasta. Čia skiepai prieš kokliušą (= nuo
kokliušo; kokliušo skiepai). Aktualu šunų skiepijimas
prieš pasiutligę (= nuo pasiutligės).
Jums reikės injekcijų prieš mieguistumą (= nuo
mieguistumo). Čia geras vaistas prieš reumatą
(= nuo reumato). Prieš senatvę
(= Nuo senatvės) vaistų nėra. Siūlome
preparatą prieš kraujospūdį (= nuo kraujospūdžio).
Parduodami nuodai prieš žiurkes (= nuo žiurkių,
bet įprasčiau nuodai žiurkėms
naikinti; žiurkių nuodai).
Šiuo metu spaudoje labai įvairuoja konfliktų
reikšmės veiksmažodžių ir iš jų padarytų daiktavardžių
kariauti, karas; kautis, kovoti, kova vartosena su kuo
ir prieš ką. Tradiciškiau, senoviškiau čia yra
su kuo. Taip vartojama daugelyje tarmių, taip randame
senuosiuose lietuvių raštuose (pavyzdžiui, Konstantino Sirvydo
Punktuose sakymų yra tik kautis su kuo). Tokią
vartoseną remia ir kalbos sistemingumo kriterijus: visus
konfliktų reikšmės veiksmažodžius muštis, peštis, rietis...
vartojame su prielinksniu su: sakome mušasi,
pešasi, riejasi... su kuo ir niekaip nepasakysime
prieš ką. Kariauti, karas; kautis, kovoti, kova prieš ką
ypač pradėjo plisti sovietmečiu pagal rusų kalbos barot'sia,
bor'ba protiv. Be to, tada kovoti ir kova buvo
vartojama be jokio saiko net ten, kur galėjo ar net turėjo
būti konkretesni veiksmažodžiai (tokio tuščiažodžiavimo
pasitaiko ir dabar): kovojame prieš vandens netaupymą (=
taupome (stengiamės taupyti) vandenį);
kovokime prieš klasės šiukšlinimą (= nešiukšlinkime
klasės); reikia kovoti prieš skurdą (= mažinti,
įveikti, likviduoti skurdą); kova prieš piktžoles (=
piktžolių naikinimas) ir pan. Vadinasi, savesnė,
geresnė vartosena yra: Šalis kariavo su priešais
(negu prieš priešus), kovojo su užpuolikais
(negu prieš užpuolikus), kovėsi su stipresnėmis
pajėgomis (negu prieš stipresnes pajėgas).
Vyko Anglijos karas su Prancūzija (gerėliau negu
prieš Prancūziją). Stiprinkime kovą su narkotikais
(gerėliau negu prieš narkotikus). Vis dėlto
kariauti, karas; kautis, kovoti, kova prieš ką tenka
toleruoti, kai susidaro dviprasmybė. Poetas Paulius Širvys rašė:
Prieš brolius broliai kovės; jei pakeistume Su
broliais broliai kovės, būtų nebeaišku: gal tai draugės,
t. y. veiksmo atlikimo kartu, reikšmė? Panašiai yra aiškiau
Jis nutarė kovoti prieš saviškius negu su
saviškiais. Vyko ketvirtokų karas prieš trečiokus
aiškiau negu su trečiokais. Kur dviprasmybės nėra, su
žodžiais kariauti, karas; kautis, kovoti, kova pirmenybė
teiktina senosioms su konstrukcijoms. Geriau ir Ten
įvyko mūšis su kryžiuočiais negu
prieš kryžiuočius.
Kartais kyla klausimas: žaisti su kuo ar
prieš ką? Kai turima galvoje draugės arba objekto, su
kuriuo žaidžiama, reikšmė, vartojama tik su kuo, o
prieš ką šiuo atveju pasakyti neįmanoma: Žaidėme su
draugais skverelyje. Mergaitė žaidžia su lėle.
Tačiau kai atsiranda konflikto, sporto varžybų reikšmė,
žaisti prieš ką galima įteisinti, nes sakant žaisti su
kuo gali būti įžvelgta draugės, kovojimo kartu reikšmė,
pvz.: Prieš dešimtokus žaidėm kartu su kita aštuntokų
klase. Tačiau kur dviprasmybė nesusidaro, geriau su:
Mums teko žaisti su stipria vokiečių komanda
(negu prieš stiprią vokiečių komandą). Gražus buvo
mūsų krepšininkų žaidimas su turkais (negu
prieš turkus).
 |
