Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit,

 Ir tatai skaitydami permanykit. [...]

                                                                 M. Mažvydas

 

 

 

 

 

 

Pas

 

Pas bendrinėje kalboje vartojamas tik su galininku. Daug žemaičių ir jų kaimynų pas vartoja su kilmininku, bet tai neteiktina tarmybė. Sakytina Buvau pas dėdę (ne pas dėdės). Eisiu pas draugus (ne pas draugų).

Vartojant prielinksnį pas, klaidų daroma itin daug. Ypač klaidingai pas vartoja miestiečiai. Tai didelės klaidos, griaunančios lietuvių kalbos sistemą. Jų labai padaugėjo sovietmečiu, kai nekritiškai buvo keliama į lietuvių kalbą daug platesnė rusų kalbos prielinksnio u, atitinkančio pas, vartosena. (Koks kaimo vaikinas, netarnavęs sovietinėje kariuomenėje, gražiai lietuviškai draugui sakydavo: „Gal turi degtukų?“, o patarnavęs joje klausdavo: „Gal pas tave yra degtukų?“)

Bendrinėje lietuvių kalboje pas konstrukcijos turi tik dvi normines reikšmes. Jos reiškia vietą: Gyvenu pas tėvus. Buvau pas seserį, ir kryptį: Važiuosiu pas gimines. Ateik kada pas mane. Čia turimos galvoje asmenų, rečiau – kitų gyvų padarų buvimo vietos: Eisiu pas karvę – laikas melžti.

Kartais pas konstrukcija reiškiama vieta ar kryptis, susijusi su daiktu. Pavyzdžiui, poeto Juliaus Janonio eilutės Neverkit pas kapą, taip pat dalies tarmių pasakymai sėdi pas krosnį; nuėjo pas klėtį. Laisvuosiuose kalbos stiliuose tai toleruojama, bet oficialiuosiuose įprasta: Neverkit prie kapo; sėdi prie arba šalia krosnies; nuėjo prie klėties arba klėties link, į klėtį.

Nei vietai, nei krypčiai reikšti nevartotinas verstinis posakis pas save: Ar direktorius pas save (= savo kabinete)? Mačiau, jis pas save (= į savo kabinetą, kambarį) nuėjo. Įsidėk pas save į piniginę (= į savo piniginę). Pas save Lietuvoje (= Lietuvoje) turime daug bėdų. Šią patirtį laikysim pas save (= savo mieste, darbovietėje arba taikysim ir mes). Užsirašykite šią užduotį pas save (= savo sąsiuviniuose, užrašuose).

Pas, pavartotas ne vietos arba ne krypties reikšme, visada yra klaidingas.

Pas konstrukcijos netinka nusakyti asmenims, kartais gyvūnams, kurie ką nors turi, patiria kokią būseną, kuriems kas būdinga. Tokiais atvejais reikia vardininko su veiksmažodžiu turėti (a.), kilmininko (b.), naudininko (c), kartais pertvarkytinas visas sakinys (d.):

a. Ar pas juos yra (= Ar jie turi) pinigų? Pas mane nėra (= () neturiu) laiko. Pas tą bendrovę yra (= Ta bendrovė turi) daugiau informacijos negu pas Ūkio ministeriją (= negu Ūkio ministerija). Pas mane nuolatinis bilietas (= Aš turiu nuolatinį bilietą; Mano bilietas nuolatinis). Argi nėra pas mūsų vadovus (= Argi mūsų vadovai neturi) valstybės vizijos? Pas jus yra (= Jūs turite) gerų idėjų;

b. Pas lapę (= Lapės) ilga uodega. Pas ją (= Jos) gražios akys. Pas vaiką (= Vaiko) nosis ištepta. Pas ligonį (= Ligonio) kvėpavimas normalus. Pas jus (= Jūsų) neaiški tarsena. Pas mane (= Mano) tie patys rūpesčiai kaip ir pas tave (= tavo). Pas Žemaitę (= Žemaitės) vaizdinga kalba. Pas skulptorių (= Skulptoriaus kūryboje, kūriniuose) ryškus monumentalumas. Ugdykime pas mokinius (= mokinių) atsakomybės jausmą;

c. Pas vaiką (= Vaikui) pakilo temperatūra. Tikimės, pas jus (= jums) liks geri prisiminimai. Pas čempioną (= Čempionui) atsirado stiprus varžovas. Pas mokyklos vadovą (= Mokyklos vadovui) kilo mintis steigti muziejėlį. Pas mane (= Man) nieko neišeina. Pas kaimynus (= Kaimynams) atsitiko nelaimė. Pas ją (= Jai) gripas. Ir pas mus (= Ir mums) būna nesėkmių;

d. Pas mane kitaip parašyta (= Mano kitaip parašyta; Aš kitaip parašiau). Pas ką gražiausiai nupiešta (= Kieno gražiausiai nupiešta; Kas gražiausiai nupiešė)? Pas žmones buvo baimė (= Žmonės jautė baimę, bijojo). Pas kūdikį peršalimas (= Kūdikis peršalęs). Iš kur pas jaunus medikus toks pasitikėjimas (= Kodėl jauni medikai taip pasitiki)? Mokslinio mąstymo pas jį nėra (= Jis moksliškai nemąsto; Jo mąstymas nėra mokslinis, (yra) nemokslinis). Pas oponentus esminių pastabų nebuvo (= Oponentai esminių pastabų neturėjo, nepasakė).

Vis dėlto dažniausiai aptariamais atvejais tinka ne vienas, o keli taisymo būdai: Pas vienus vienos bėdos, pas kitus kitos (= Vienų, vieniems vienos bėdos, kitų, kitiems – kitos; Vieni turi vienų bėdų, kiti – kitų). Pas juos (= () nedaug žemės (arba Jie turi nedaug žemės). Iš kur pas jį (= jo) toks didelis darbo stažas (arba Iš kur jis turi tokį didelį darbo stažą)? Pas ką yra klausimų (= Kas turi (turite) klausimų, geriau Kas nori (norite) paklausti)? Rinkime į valdžią žmones, pas kuriuos daugiau sąžinės (= kurie turi daugiau sąžinės; kurie sąžiningesni). Pas juos nėra noro (= Jie neturi noro, nenori; Jiems stinga (trūksta) noro). Pas čigonus yra kitos tradicijos (= Čigonai turi) kitas tradicijas arba Čigonų kitos, kitokios tradicijos). Pas mergaitę rankoje puokštelė (= Mergaitė rankoje turi (laiko) puokštelę; Mergaitės rankoje puokštelė). Pas jį (= Jo, jam) šiandien prasta nuotaika. Pas jį (= Jo) kitoks požiūris (arba Jis kitaip į tai žiūri). Pas mane tėvo nosis (= Mano nosis kaip tėvo; Nosį turiu kaip tėvo). Pas brolį (= Broliui, brolio) namai sudegė. Pas mane nebėra (= Man nebėra; Aš nebeturiu) jėgų. Pas senuką (= Senukui, senuko) nėra pusės dantų (arba Senukas nebeturi pusės dantų). Pas juos (= ) viskas suplanuota iš anksto (arba Jie viską suplanavę iš anksto). Pas pirmykščius žmones (= Pirmykščių žmonių) buvo garbinama ugnis (arba Pirmykščiai žmonės garbino ugnį).

Minėtini dažni sutrumpinti situaciniai klaidingi sakiniai su pas, kuriems yra daug gerų pakaitų: Kiek pas tave (pas jus) laiko? (= Kelinta valanda? Kiek dabar laiko, valandų? Kiek rodo tavo (jūsų) laikrodis? Kiek tavo (jūsų)?) Kas pas jus? (= Kas jūsų užsakyta? Ką esate užsisakę (užsisakėte)? Ką (Ko) valgysite? Kas jūsų? Ko jums?) Ar pas jus viskas? (= Ar viską pasakėte, išdėstėte? Ar jau baigėte?)

Pas konstrukcijos niekada netinka objektui (veiksmo adresatui) reikšti – tiek su kreipimosi veiksmažodžiais (klausti, prašyti, atsiprašyti, kreiptis, skųstis...) (a.), tiek su gavimo reikšmės veiksmažodžiais (gauti, imti, pirkti, įsigyti, skolintis...) (b.), taip pat su visais iš šių dviejų grupių veiksmažodžių padarytais daiktavardžiais (klausimas, prašymas, kreipimasis...; gavimas, pirkimas...) (c):

a. Klausiau pas kaimyną (= kaimyno, kaimyną), kaip viskas atsitiko. Paklausk pas tėvą (= tėvo, tėvą), gal jis pasakys. Prašyk pas direktorių (= direktoriaus, direktorių), kad išleistų. Patarimo paprašysiu pas motiną (= motinos, motiną). Neprašau pas jus (= jūsų) malonės. Turėsi pas sesutę (= sesutės, sesutę) atsiprašyti. Atsiprašau pas visus (= visų, visus), jeigu ką įžeidžiau. Teiravausi pas viršininką (= viršininko), ar atlyginimai didės. Pasiteiraukim pas žmones (= žmonių), kaip rasti tą gatvę. Šauksiuos pas kaimynus (= kaimynų), jei bus blogai. Dar tu šauksies pagalbos pas mane (= mano pagalbos). Pažymėjimo reikalaukite pas buhalterį (= iš buhalterio). Užpuolikai pas ją (= iš jos) reikalavo pinigų. Susirgę kreipkitės pas gydytojus (= į gydytojus). Kreipiuosi pas tave (= į tave) su vienu prašymu. Teko kreiptis net pas ministrą (= į ministrą). Tvarkaraštį sužinojau pas draugę (= iš draugės). Viską sužinosite pas sekretorę (= iš sekretorės). Jei mane skriausi, skųsiuos pas mokytoją (= mokytojui, mokytojai). Nėra pas ką (= kam) pasiskųsti. Tuo reikalu skambinsiu pas pavaduotoją (= pavaduotojui). Iš darbo rytoj pas tave (= tau) paskambinsiu;

b. Pas ką (= Iš ko) gavai tą knygą? Gaudavau pinigų pas tėvą (= iš tėvo). Išgavau pas jį (= iš jo; jo) pažadą. Išgauk, kad gudrus, pas girtuoklį (= iš girtuoklio) skolą. Reporteriai ėmė pas sportininkus (= iš sportininkų) interviu. Pas ką (= Iš ko, iš kur) tiek visko ėmei? Tu paėmei pas mane (= iš manęs; mano) žurnalą. Pas sulaikytąjį (= Iš sulaikytojo) buvo paimtas (= atimtas) ginklas. Jis sakosi tuos daiktus pirkęs pas nepažįstamus (= iš nepažįstamų). Pirkau pas jį (= iš jo) dviratį. Naftą jie pirks pas arabų verslininkus (= arabų verslininkų). Pas ką (= Iš ko; kur) galėčiau nebrangiai karvutę nusipirkti? Bilietus įsigykite pas vairuotoją (= iš vairuotojo; trumpiau, įprasčiau Bilietus parduoda vairuotojas). Pas ką (= Iš ko, kur) tokį daiktą galėčiau įsigyti? Pas ką (= Iš ko) pinigų pasiskolinti? Žadu skolintis pas uošvius (= iš uošvių). Pasiskolink liniuotę pas draugą (= iš draugo). Negi eisi ir vogsi pas žmones (= žmonių)? Pas kaimynus (= Iš kaimynų, kaimynams) pavogė arklį. Pas ką (= Iš ko) jie tiek turto prisiplėšė? Pas parduotuvės darbuotojus (= parduotuvės darbuotojų) pasą jis atgavo tik susimokėjęs už bandytas išnešti prekes. Rinksim pas visus (= iš visų) po litą. Tu jos pas mane (= iš manęs) nepaverši. Vos išprašiau pas juos (= iš jų) keletą popieriaus lapų.

Kaip matome, su visais gavimo, įsigijimo reikšmės veiksmažodžiais lietuvių kalboje vartotinos ne prielinksnio pas, o prielinksnio konstrukcijos;

c. Turiu klausimą pas pranešėją (= pranešėjui). Toks mano prašymas pas pirmininką (= pirmininkui). Kreipimasis pas advokatą (= į advokatą, advokato paslaugos) kainuoja. Kelkime reikalavimus pas savo išrinktuosius (= savo išrinktiesiems). Įteikiau skundą pas patį prezidentą (= pačiam prezidentui).

Kartais tik kontekstas ir situacija pasako, ar pas konstrukcija reiškia vietą ir yra taisyklinga, ar reiškia ką kita ir yra klaidinga. Pas mane yra draugų tinka vietos reikšme: jie mano bute susirinkę, bet turėjimo reikšme sakome turiu draugų. Pas karalių buvo duktė tiks, jeigu ji ten svečiavosi, o šiaip sakytina Karalius turėjo dukterį. Pas seserį gimė vaikelis taisyklinga, jeigu kokia moteris ten pagimdė, o šiaip vartotina tik Seseriai gimė vaikelis. Tą naujieną ji sužinojo pas draugę gerai, jeigu kas kitas tą naujieną pasakė, o jei pati draugė – tai sužinojo iš draugės.

Nuomoti pas, mokytis pas tinka vietos reikšme: Nuomojau pas senutę kambarį. Jis mokėsi pas garsų kompozitorių, bet objekto reikšme būtina kita raiška: Išsinuomojau valtį. Iš mokytojų jis daug išmoko.