|
Pas
Pas bendrinėje kalboje
vartojamas tik su galininku. Daug žemaičių ir jų kaimynų pas
vartoja su kilmininku, bet tai neteiktina tarmybė. Sakytina
Buvau pas dėdę (ne pas dėdės). Eisiu
pas draugus (ne
pas draugų).
Vartojant prielinksnį pas, klaidų daroma
itin daug. Ypač klaidingai pas vartoja miestiečiai. Tai
didelės klaidos, griaunančios lietuvių kalbos sistemą. Jų labai
padaugėjo sovietmečiu, kai nekritiškai buvo keliama į lietuvių
kalbą daug platesnė rusų kalbos prielinksnio u,
atitinkančio pas, vartosena. (Koks kaimo vaikinas,
netarnavęs sovietinėje kariuomenėje, gražiai lietuviškai draugui
sakydavo: Gal turi degtukų?, o patarnavęs joje klausdavo: Gal
pas tave yra degtukų?)
Bendrinėje lietuvių kalboje pas
konstrukcijos turi tik dvi normines reikšmes. Jos reiškia vietą:
Gyvenu pas tėvus. Buvau pas seserį,
ir kryptį: Važiuosiu pas gimines. Ateik kada pas
mane. Čia turimos galvoje asmenų, rečiau kitų
gyvų padarų buvimo vietos: Eisiu pas
karvę laikas melžti.
Kartais pas konstrukcija reiškiama vieta
ar kryptis, susijusi su daiktu. Pavyzdžiui, poeto Juliaus
Janonio eilutės Neverkit pas kapą, taip pat dalies
tarmių pasakymai sėdi pas krosnį; nuėjo pas klėtį.
Laisvuosiuose kalbos stiliuose tai toleruojama, bet
oficialiuosiuose įprasta: Neverkit prie kapo; sėdi
prie arba
šalia krosnies; nuėjo
prie klėties
arba klėties
link, į klėtį.
Nei vietai, nei krypčiai reikšti nevartotinas
verstinis posakis pas save: Ar direktorius pas save (=
savo kabinete)? Mačiau, jis pas save (=
į savo kabinetą, kambarį) nuėjo. Įsidėk
pas save į piniginę (= į savo
piniginę). Pas save Lietuvoje (= Lietuvoje)
turime daug bėdų. Šią patirtį laikysim pas save (=
savo mieste, darbovietėje arba taikysim ir
mes). Užsirašykite šią užduotį pas save (=
savo sąsiuviniuose, užrašuose).
Pas, pavartotas ne
vietos arba ne krypties reikšme, visada yra klaidingas.
Pas konstrukcijos
netinka nusakyti asmenims, kartais gyvūnams, kurie ką nors turi,
patiria kokią būseną, kuriems kas būdinga. Tokiais atvejais
reikia vardininko su veiksmažodžiu turėti (a.),
kilmininko (b.), naudininko (c), kartais pertvarkytinas visas
sakinys (d.):
a. Ar pas juos yra (= Ar jie turi)
pinigų? Pas mane nėra (= (Aš)
neturiu) laiko. Pas tą bendrovę yra (=
Ta bendrov ė
turi) daugiau informacijos negu pas Ūkio
ministeriją (= negu Ūkio ministerija).
Pas mane nuolatinis bilietas (= Aš
turiu nuolatinį
bilietą; Mano bilietas nuolatinis). Argi nėra pas
mūsų vadovus
(= Argi mūsų vadovai neturi)
valstybės vizijos? Pas jus yra (=
Jūs turite) gerų idėjų;
b. Pas lapę (= Lapės)
ilga uodega. Pas ją (= Jos)
gražios akys. Pas vaiką (= Vaiko)
nosis ištepta. Pas ligonį (= Ligonio)
kvėpavimas normalus. Pas jus (= Jūsų)
neaiški tarsena. Pas mane (= Mano)
tie patys rūpesčiai kaip ir pas tave (= tavo).
Pas Žemaitę (= Žemaitės)
vaizdinga kalba. Pas skulptorių (= Skulptoriaus
kūryboje, kūriniuose) ryškus monumentalumas.
Ugdykime pas mokinius (= mokinių)
atsakomybės jausmą;
c. Pas vaiką (= Vaikui)
pakilo temperatūra. Tikimės, pas jus (= jums)
liks geri prisiminimai. Pas čempioną (= Čempionui)
atsirado stiprus varžovas. Pas mokyklos vadovą (=
Mokyklos vadovui) kilo mintis steigti
muziejėlį. Pas mane (= Man) nieko
neišeina. Pas kaimynus (= Kaimynams)
atsitiko nelaimė. Pas ją (= Jai) gripas. Ir
pas mus (= Ir mums)
būna nesėkmių;
d. Pas mane kitaip parašyta (= Mano
kitaip parašyta; Aš kitaip parašiau). Pas ką
gražiausiai nupiešta (= Kieno gražiausiai
nupiešta; Kas gražiausiai nupiešė)? Pas žmones
buvo baimė (= Žmonės jautė baimę, bijojo).
Pas kūdikį peršalimas (= Kūdikis peršalęs).
Iš kur pas jaunus medikus toks pasitikėjimas (= Kodėl
jauni medikai taip pasitiki)? Mokslinio mąstymo
pas jį nėra (= Jis moksliškai nemąsto; Jo
mąstymas nėra mokslinis, (yra) nemokslinis).
Pas oponentus esminių pastabų nebuvo (=
Oponentai esminių pastabų neturėjo,
nepasakė).
Vis dėlto dažniausiai aptariamais atvejais tinka
ne vienas, o keli taisymo būdai: Pas vienus vienos bėdos, pas
kitus kitos (= Vienų,
vieniems vienos bėdos, kitų, kitiems kitos;
Vieni turi vienų bėdų, kiti kitų). Pas juos
(= (Jų) nedaug žemės (arba
Jie turi nedaug žemės). Iš kur pas jį (=
jo) toks didelis darbo stažas (arba
Iš kur jis turi tokį didelį darbo stažą)?
Pas ką yra klausimų (= Kas turi (turite)
klausimų, geriau Kas nori (norite)
paklausti)? Rinkime į valdžią žmones, pas kuriuos
daugiau sąžinės (= kurie turi daugiau sąžinės;
kurie sąžiningesni). Pas juos nėra noro (=
Jie neturi noro, nenori; Jiems stinga (trūksta)
noro). Pas čigonus yra kitos tradicijos (=
Čigonai turi) kitas tradicijas arba
Čigonų kitos, kitokios tradicijos). Pas mergaitę
rankoje puokštelė (= Mergaitė
rankoje turi (laiko)
puokštelę; Mergaitės rankoje puokštelė). Pas jį
(=
Jo, jam) šiandien prasta nuotaika. Pas
jį (= Jo) kitoks požiūris (arba
Jis kitaip į tai žiūri). Pas mane tėvo
nosis (= Mano nosis kaip tėvo; Nosį turiu
kaip tėvo). Pas brolį (= Broliui, brolio)
namai sudegė. Pas mane nebėra (= Man nebėra; Aš
nebeturiu) jėgų. Pas senuką (= Senukui,
senuko) nėra pusės dantų (arba Senukas
nebeturi pusės dantų). Pas juos (= Jų)
viskas suplanuota iš anksto (arba Jie viską
suplanavę iš anksto). Pas pirmykščius žmones (=
Pirmykščių žmonių) buvo garbinama ugnis (arba
Pirmykščiai žmonės garbino ugnį).
Minėtini dažni sutrumpinti situaciniai klaidingi
sakiniai su pas, kuriems yra daug gerų pakaitų: Kiek
pas tave (pas jus) laiko? (= Kelinta
valanda? Kiek dabar laiko, valandų? Kiek rodo tavo (jūsų)
laikrodis? Kiek tavo (jūsų)?) Kas pas jus?
(= Kas jūsų užsakyta? Ką esate užsisakę (užsisakėte)?
Ką (Ko) valgysite? Kas jūsų? Ko jums?) Ar
pas jus viskas? (= Ar viską
pasakėte, išdėstėte? Ar jau baigėte?)
Pas konstrukcijos
niekada netinka objektui (veiksmo adresatui) reikšti tiek su
kreipimosi veiksmažodžiais (klausti, prašyti, atsiprašyti,
kreiptis, skųstis...) (a.), tiek su gavimo reikšmės
veiksmažodžiais (gauti, imti, pirkti, įsigyti, skolintis...)
(b.), taip pat su visais iš šių dviejų grupių veiksmažodžių
padarytais daiktavardžiais (klausimas, prašymas,
kreipimasis...; gavimas, pirkimas...) (c):
a. Klausiau pas kaimyną (= kaimyno,
kaimyną), kaip viskas atsitiko. Paklausk pas tėvą
(= tėvo, tėvą), gal jis pasakys. Prašyk pas
direktorių (= direktoriaus, direktorių),
kad išleistų. Patarimo paprašysiu pas motiną (=
motinos, motiną). Neprašau pas jus (= jūsų)
malonės. Turėsi pas sesutę (= sesutės, sesutę)
atsiprašyti. Atsiprašau pas visus (= visų, visus),
jeigu ką įžeidžiau. Teiravausi pas viršininką (=
viršininko), ar atlyginimai didės. Pasiteiraukim pas
žmones (= žmonių), kaip rasti tą gatvę.
Šauksiuos pas kaimynus (= kaimynų), jei bus
blogai. Dar tu šauksies pagalbos pas mane (= mano
pagalbos). Pažymėjimo reikalaukite pas buhalterį
(= iš buhalterio). Užpuolikai pas ją (=
iš jos) reikalavo pinigų. Susirgę kreipkitės pas
gydytojus (= į gydytojus). Kreipiuosi pas
tave (= į tave) su vienu prašymu. Teko
kreiptis net pas ministrą (= į ministrą).
Tvarkaraštį sužinojau pas draugę (= iš draugės).
Viską sužinosite pas sekretorę (= iš sekretorės).
Jei mane skriausi, skųsiuos pas mokytoją (= mokytojui,
mokytojai). Nėra pas ką (= kam)
pasiskųsti. Tuo reikalu skambinsiu pas pavaduotoją (=
pavaduotojui). Iš darbo rytoj pas tave (=
tau) paskambinsiu;
b. Pas ką (= Iš ko) gavai
tą knygą? Gaudavau pinigų pas tėvą (= iš tėvo).
Išgavau pas jį (= iš jo; jo) pažadą.
Išgauk, kad gudrus, pas girtuoklį (= iš girtuoklio)
skolą. Reporteriai ėmė pas sportininkus (= iš
sportininkų) interviu. Pas ką (= Iš
ko, iš kur) tiek visko ėmei? Tu paėmei pas mane
(= iš manęs; mano) žurnalą. Pas sulaikytąjį
(= Iš sulaikytojo) buvo paimtas (=
atimtas) ginklas. Jis sakosi tuos daiktus pirkęs pas
nepažįstamus (= iš nepažįstamų). Pirkau pas
jį (= iš jo) dviratį. Naftą jie pirks pas
arabų verslininkus (= iš arabų verslininkų).
Pas ką (= Iš ko; kur) galėčiau nebrangiai
karvutę nusipirkti? Bilietus įsigykite pas vairuotoją (=
iš vairuotojo; trumpiau, įprasčiau Bilietus
parduoda vairuotojas). Pas ką (= Iš ko, kur)
tokį daiktą galėčiau įsigyti? Pas ką (= Iš ko)
pinigų pasiskolinti? Žadu skolintis pas uošvius (= iš
uošvių). Pasiskolink liniuotę pas draugą (=
iš draugo). Negi eisi ir vogsi pas žmones (=
iš žmonių)? Pas kaimynus (= Iš
kaimynų, kaimynams) pavogė arklį. Pas ką (=
Iš ko) jie tiek turto prisiplėšė? Pas parduotuvės
darbuotojus (= Iš parduotuvės darbuotojų)
pasą jis atgavo tik susimokėjęs už bandytas išnešti prekes.
Rinksim pas visus (= iš visų) po litą. Tu
jos pas mane (= iš manęs) nepaverši. Vos
išprašiau pas juos (= iš jų)
keletą popieriaus lapų.
Kaip matome, su visais gavimo, įsigijimo reikšmės
veiksmažodžiais lietuvių kalboje vartotinos ne prielinksnio
pas, o prielinksnio iš konstrukcijos;
c. Turiu klausimą pas pranešėją (=
pranešėjui). Toks mano prašymas pas pirmininką (=
pirmininkui). Kreipimasis pas advokatą (=
į advokatą, advokato paslaugos) kainuoja.
Kelkime reikalavimus pas savo išrinktuosius (= savo
išrinktiesiems). Įteikiau skundą pas patį prezidentą
(= pačiam prezidentui).
Kartais tik kontekstas ir situacija pasako, ar
pas konstrukcija reiškia vietą ir yra taisyklinga, ar
reiškia ką kita ir yra klaidinga. Pas mane yra
draugų tinka vietos reikšme: jie mano bute susirinkę, bet
turėjimo reikšme sakome Aš turiu draugų.
Pas karalių buvo duktė tiks, jeigu ji ten svečiavosi,
o šiaip sakytina Karalius turėjo dukterį. Pas
seserį gimė vaikelis taisyklinga, jeigu kokia moteris
ten pagimdė, o šiaip vartotina tik Seseriai gimė
vaikelis. Tą naujieną ji sužinojo pas draugę gerai,
jeigu kas kitas tą naujieną pasakė, o jei pati draugė tai
sužinojo iš draugės.
Nuomoti pas, mokytis pas
tinka vietos reikšme: Nuomojau pas senutę
kambarį. Jis mokėsi pas garsų kompozitorių,
bet objekto reikšme būtina kita raiška:
Išsinuomojau iš jų valtį. Iš
mokytojų jis daug išmoko.
 |
