lioje
kalboje žodžiai jungiami į tam tikras atkarpas žodžių
junginius, žodžių grupes, sakinius. Rašomojoje kalboje tokias
atkarpas vieną nuo kitos skiria grafiniai skiriamieji ženklai,
kurie vartojami pagal tam tikrus dėsnius ir taisykles. Jų
vartojimas gali būti nusakomas dviem veiksmažodžiais: ženklai
dedami arba ženklai rašomi. Skiriamųjų ženklų vartojimo
taisyklių visuma yra skyryba.
Paprastame rašte vartojami šie skiriamieji
ženklai:
taškas (.),
kablelis (,),
brūkšnys (),
klaustukas
(?),
šauktukas
(!),
daugtaškis
(...),
kabliataškis
(taškas kablelis) (;),
dvitaškis (:),
kabutės ( ),
skliausteliai
( ). Vieno ženklo reikšmę turi kartu esantis
kablelis ir brūkšnys
(, ). Vartojamos ir kitokios ženklų kombinacijos, pvz.: ?! ?!.
!.. ?.. Kai kurie ženklai, pavyzdžiui, šauktukas ir klaustukas,
gali būti skliausteliuose.
Skiriamieji ženklai vartojami kalbos atkarpoms
atskirti arba išskirti iš abiejų pusių ir yra dedami sakinio
gale arba viduje. Atskiriamieji ženklai yra: taškas, klaustukas,
šauktukas, daugtaškis, kabliataškis ir dvitaškis. Taškas skiria
tik sakinius. Klaustukas, šauktukas ir daugtaškis gali būti ir
sakinio viduje, ir pabaigoje, kabliataškis tik sakinio viduje,
dvitaškis beveik tik sakinio viduje. Kableliai, brūkšniai ir
kartu einantys kableliai su brūkšniais vartojami žodžiams, jų
grupėms ar sakinio dėmenims (sudėtinį sakinį sudarantiems
vientisiniams sakiniams) atskirti arba išskirti. Jie būna tik
sakinio viduje. Poriniai ženklai kabutės ir skliausteliai
yra tik išskiriamieji.
Skiriasi ir intonacinės ženklų reikšmės vieni
yra neutralūs, kiti turi pabrėžiamąją ar emocinę reikšmę.
Neutralūs ženklai yra: taškas, kablelis, kabliataškis,
dvitaškis, kabutės ir skliausteliai. Ryškią intonacinę reikšmę
turi šauktukas, brūkšnys ir kartu esantis kablelis ir brūkšnys.
Klaustuko ir daugtaškio reikšmė yra pusiau intonacinė.