Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit,

 Ir tatai skaitydami permanykit. [...]

                                                                 M. Mažvydas

 

 

 

 

 

 

Skliausteliai

 

Skliausteliai yra šalutinis skyrybos ženklas, vartojamas nuo pagrindinio teksto nutolusioms pastaboms, paaiškinimams ir tekste esančioms nuorodoms išskirti. Kitų ženklų skliausteliai neatstoja.

1. Skliausteliuose rašomi nuo pagrindinio teksto nutolę, papildomas mintis ar paaiškinimus reiškiantys sakiniai.

Nešu ir aš tremties dienas, kaip kryžiaus auką... (Aplinkui vien tik melą, tamsą, tylą tematau.)

Labai maža žinių pateikiama apie lietuvių kalbos priegaides. (Apskritai į tarties dalykus Jablonskis kreipė maža dėmesio.)

Pastaba. Skliausteliuose rašomų sakinių galo ženklas dedamas skliaustelių viduje.

2. Skliausteliais išskiriami įterptiniai sakiniai ar žodžiai, kurie reiškia pašalines, tarsi papildomai pasakytas pastabas.

Privalome save nuimt nuo pjedestalų (ne pjedestalais ji, poezija, gyva) ir Donelaitį pasodint prie darbo stalo.

Mokiniai tos procedūros nemato (to dar betrūko), bet viską žino.

Kur nėra širšių, ten ir dobilai (raudonieji – bet ne olandiški) neduoda vaisiaus.

Aštuntoji klasė (vadovas mokytojas A. Jonaitis) konkurse laimėjo pirmąją vietą.

3. Skliausteliuose rašomi atskirų teksto vietų ar žodžių paaiškinimai.

Gyvoji kalba (tarmės) yra neišsenkamas mūsų kalbos šaltinis.

Literatūros ryšiai su kitomis meno šakomis (teatru, muzika, tapyba) veikale taip pat išsamiai išnagrinėti.

Viena labai savotiška dykumos gyvūnų adaptacija (prisitaikymas) yra vadinamasis vasaros įmygis.

Martynas Mažvydas 1547 metais Karaliaučiuje išleido pirmąją lietuvišką knygą – ,,Catechismusa Prasty Szadei“ (,,Katekizmo prasti žodžiai“).

4. Skliausteliuose rašomos citatų, iliustracijų, minčių šaltinių nuorodos.

Vaižgantas yra rašęs, kad katalikybė ,,privalo būti Rymo, ne lenkų tikėjimas“ (Vaižganto raštai, K., 1922, t. 2, p. 44).

Apsakymuose apie vaikus (,,Kaip Jonelis raides pažino“, ,,Petriukas atsargus“, ,,Magdelė“) parodomas troškimas siekti mokslo ir šviesos.

Apie tai rašyta ,,Moksle ir gyvenime“ (1979, Nr. 11, p. 32).

Įvardžiuotiniai būdvardžiai yra sudaryti iš paprastųjų būdvardžių ir įvardžio jis (žr. § 44).

5. Kartu su skliausteliais gali būti kuris nors kitas skiriamasis ženklas; jis dedamas prieš uždaromąjį skliaustelį arba po jo:

a) po skliaustelių dedami ženklai, kurie skiria prieš skliaustelį ir po jo esančias sakinio dalis ar dėmenis,

Nuotraukoje matome Birutę Daukantienę (antroji iš dešinės), kuri konkurse laimėjo pirmąją vietą;

b) skliausteliuose rašomi intonaciniai ženklai, priklausantys patiems įterptiniams žodžiams ar sakiniams,

Kai atėjo pavasaris, tai jis (koks kvailumas!) neatskyrė viščiukų nuo žvirblių.

Pats dvaro tijūnas (ar tai juokai?) peršasi.