Įterpinių skyryba
Įterptiniai žodžiai
I. Įterptiniai žodžiai
išskiriami kableliais, jeigu jie nėra labai nutolę nuo sakinio
minties.
Įterpiniais reiškiama
keliolika dalykų.
1. Tvirtas kalbančiojo
įsitikinimas sakomo dalyko tikrumu: aišku, aiškus
dalykas, aiškus daiktas, be abejo, be abejojimo, be abejonės,
savaime suprantama, tiesa, teisybė, žinoma...
2. Netikrumas,
abejojimas, spėjimas, netvirtas įsitikinimas: atrodo,
girdėti, ko gero, matyt, regis, rodos, rodosi...
3. Vertinimas ir
apgailestavimas dėl kalbamo dalyko: bėda, bijau, deja,
laimė, nelaimė; mano laimei, nelaimei; svarbiausia...
4. Sprendimo autoriau
ir žinių šaltinio nurodymas: anot jos, iš to sprendžiant,
jo žodžiais tariant, jų žodžiais, mano galva, pagal senelę,
pagal metus, pasak brolio...
5. Teiginių išskirtis,
išskyrimas, išimtis: be manęs, be tėvo, be to, be visa
ko, be visa to, išskyrus mane, maža to, negana to...
6. Daiktų bei reiškinių
lyginimas, palyginimas: palyginti su, palyginus su...
7. Priešprieša
(priešybė, priešingybė) arba gretinimas: antra vertus,
atvirkščiai, kita vertus, priešingai negu aš...
8. Siejimas su tuo, kas
prieš tai pasakyta, arba teiginio pagrindimas, iliustravimas
pavyzdžiu: beje, o dėl, sakykim, sakykime,
sakytum, sakytume, tarkim, tarkime...
9. Minčių, teiginių
apibendrinimas: bendrais bruožais, vadinas, vadinasi,
vienu žodžiu, žodžiu, žodžiu sakant...
10. Teiginių, minčių
tikslinimas: geriau, geriau pažiūrėjus, tiksliau,
tiksliau sakant...
11. Teiginių, argumentų
ir kitokia išskaičiavimo eilė: pirma, antra, trečia...
viena, kita...
12. Santykio su tikrove
tapatumas, atitikima: kaip ir, lygiai kaip ir, kaip ir
pirma...
13. Pašnekovo dėmesio
aktyvinimas, sakytojo požiūris į kalbamą dalyką: girdi,
girdite, įsivaizduok, įsivaizduokite, manai, matai, matote,
matysi, matysite, matytum, nebijok, nebijokite, sakai, sakyk,
sakykite, sakytum, supranti, tikėk, žinai, žinote; atsimenu,
atsiprašau, matau, sakau, sakiau, tikiu, tikiuos, tikiuosi,
tikimės, žinau, žinome, žinote; būdavo, matos, matosi, matės,
pasakojo, pasakodavo, regėjos, regėdavos, rodydavos, rodės,
sako, sakė, sakydavo; atsiprašant, taip, kitaip, tiesiog,
teisybę sakant, tiesą pasakius, atvirai kalbant, tikrai
neperdedant; galima sakyti, kaip minėta, kaip sakoma, kaip
šnekama, kiek man žinoma, manoma, sakyta, sakoma, tarp kitko; ar
šiaip, ar taip; šiaip ar taip, kaip matyti, kaip matyt...
14. Pašalines pastabas
reiškiantys jaustukai ačiū, dėkui.
II. Brūkšniais
išskiriami klausiamosios reikšmės įterptiniai žodžiai, kai po jų
yra klaustukas.
Dar pusė bėdos, kad
žmogus namie sėdėtum, o dabar ar ne bėda? varo važiuoti į
malūną.
III. Brūkšniais
išskiriami emocinės (šaukiamosios) reikšmės įterptiniai žodžiai,
kai po jų yra šauktukas.
Ore sunku patikėti!
vartaliojosi, mirgėjo geltonos peteliškės.
Ir štai aš, pabučiuotas
motinos ir stebuklingas dalykas! tėvo, jau sėdžiu rogėse.
IV. Skliausteliais
išskiriame įterptinius žodžius, kurie reiškia pašalines, tarsi
prabėgomis pasakytas pastabas.
Kur nėra širšių, ten
dobilai (raudonieji bet ne olandiški) neduoda
vaisiaus.