|
Veiksmažodis
Veiksmažodis yra kalbos dalis, kuri reiškia
daikto veiksmą ir atsako į klausimus ką veikia? ką veikė? ką
veikdavo? ką veiks? arba kas vyksta, darosi, atsitinka?
Sninga, važiuoja, dainuoja; žaidė, keliavo,
dejavo; bėgdavo, šaukdavo, skaitydavo; rašys, stums, skris
Gramatikos veiksmo sąvoka nesutampa su buitine
tai įvairių įvairiausi procesai, reiškiniai, susiję su veikėju,
laiku ir tikrove. Veikėjai įvairūs žmogus ir aplinkos gyviai
bei daiktai. Pvz., žmogus plaukia, žąsis plaukia, rąstas
plaukia. Negyvo daikto veiksmas nepriklauso nuo veikėjo
valios ir yra savaiminis. Savaiminiai procesai be veikėjų:
lyja, sninga, darganoja, temsta ir kt.
Pagal tai, ar veiksmas priklauso nuo veikėjo
valios, ar veikėjas yra aktyvus, ar pasyvus, visus
veiksmažodžius galima skirti į dvi dideles grupes: aktyvaus
veiksmo ir būsenos veiksmažodžius.
Aktyvaus veiksmo veiksmažodžiai
dvejopi: a) reiškiantys veiksmą, orientuotą į
išorinį pasaulį juo kuriama, naikinama, kas nors pertvarkoma:
Norėjau čia, pušyno pakrašty, pasistatyti palapinę. (J.)
Kasdienybe, tu panaši į malūną: sunkūs tavo girnų akmenys
mala ir sumala gražiausias svajones. (E. M.); ir b)
reiškiantys paties veikėjo vienokį ar kitokį elgimąsi šiame
pasaulyje: Iš tolimųjų kraštų grįžo į tėviškę vieversiai ir,
skrisdami per Vilniaus miestą, čiulbėjo giedojo linksmą
pavasario giesmelę. (A. V.) Vieną kartą traukė dykuma
didelis karavanas. (J. Blč.)
Būsenos veiksmažodžiai
taip pat dvejopi: a) kintamosios, kryptingos būsenos
veiksmažodžiai (augti, bukti, gesti, rimti, senti, tukti)
ir b) statinės, nekintamosios būsenos veiksmažodžiai (būti,
blizgėti, boluoti, dirvonuoti).
Būsenos veiksmažodžiai taip pat gali valdyti
galininką, tik jų veiksmas nekeičia daikto, pvz., matyti
namą, mylėti tėvynę, girdėti muziką tai visai ne tas pat,
kas megzti pirštinę.
Labiausiai veiksmažodį kaip kalbos dalį apibrėžia
dvi kamienui būdingos kategorijos galėjimas-negalėjimas
valdyti galininką (tranzityvumas iš lot. k., t. y.
veiksmo galėjimas ar negalėjimas pereiti į tiesioginį objektą)
ir veiksmo trukmės-baigtumo priešprieša (veikslas). Dar visas
labai įvairias (asmenuojamas, linksniuojamas ir nekaitomas)
veiksmažodžio formas jungia į vieną kalbos dalį nuo
veiksmažodžio kamieno reikšmės priklausantis galėjimas
prisijungti prieveiksmius (greitai bėgti, greitai bėga,
greitai bėgtų, greitai bėgantis, greitai bėgdamas ir t. t.).
Tranzityvumas
reiškiamas sakinio modeliu (veiksnys tarinys tiesioginis
papildinys), kai kuriomis priesagomis (plg. auginti ką ir
augti); sangrąžos afiksas pakeičia tranzityvumą (keisti
keistis, prausti praustis).
Formalioji raiška sudėtinga, bet galėjimas valdyti priklauso nuo
to, ką reiškia veiksmažodžio kamienas.
Veikslai paprastai
žymimi žodžių darybos priemonėmis. Nepriešdėliniai
veiksmažodžiai (su mažomis išimtimis) yra eigos veikslo, o
priešdėliniai (taip pat su nedidelėmis išimtimis) yra įvykio
veikslo.
Eigos veikslas:
Piemenys už upės laužą kuria.
(E. M.)
Gaudžia vėjai piktai, drumsčia tamsą audringos
nakties. (V. M.-P.)
Gyvenimas per striukas, kad dar sunkumus
kokius nešiotumės. (P. M.)
Buvo kartą ožka ir turėjo septynis ožkelius,
ji juos taip mylėjo, kaip kiekviena motina savo vaikus myli.
(J. Blč.)
Priešdėlinių eigos veikslo veiksmažodžių yra
dvejopų: a) tik esamojo laiko su krypties priešdėliais:
ateina (eiga) atėjo (įvykis), išvažiuoja
(eiga) išvažiavo (įvykis) ir b) kai priešdėlis keičia
reikšmę individualiai arba be jo nevartojamas: atrodyti,
priklausyti, pavydėti (plg. rodyti,
klausyti).
Įvykio veikslas:
Klumpės štai, Egluže, sudėvėki jas.
(S. N.)
Ugniavietė kamine priblėso.
(L. P.)
Vieversėlis pavyturiuos, pavyturiuos ir vėl
krinta ant žemės. (Ž.)
Tą vakarą Gaidžgalės karčemoje ėmė ir pragydo
višta. (K. B.)
Ten močiutė užlingavo raudomis mane.
(M.)
Nepriešdėlinių įvykio veikslo veiksmažodžių,
reiškiančių ne trukmę, o visumą, yra taip pat dvi grupės: a) su
akimirkos priesagomis -el(ė)ti, -er(ė)ti:
šūktelėti, švystelėti, žvilgterėti, švilpterti (veiksmo
baigtumą lemia trumpumas); b) be priesagų: duoti, gauti,
rasti, gimti, mirti, spjauti, tėkšti, durti, spirti. Dalis
jų taip pat reiškia trumpą veiksmą, o kitiems reikia konteksto.
Pvz., Vincas Mykolaitis-Putinas mirė (įvykis) 1967
metais ir Manasis kai mirė (eiga), įsigeidė barsuko
mėsos. (P. C.)
Veiksmažodžiai
kaitomi
asmenimis,
laikais, skaičiais,
nuosakomis.
Veiksmažodis turi tris nuosakas:
tiesioginę
(valgo, valgė, valgydavo,
valgys), kuri
nusako iš tikrųjų vykstantį veiksmą;
tariamąją
(valgyčiau, valgytų), reiškiančią
galimą veiksmą, kuris vyktų, jei būtų tam tikra sąlyga;
liepiamąją
(valgyk), kuri reiškia liepimą, raginimą.
Tariamoji ir liepiamoji nuosakos laikų neturi.
Veiksmažodis turi pagrindines formas, iš
kurių daromos išvestinės.
Pagrindinės veiksmažodžio formos yra trys:
bendratis, esamojo laiko ir būtojo kartinio laiko III asmuo
(skaityti, skaito, skaitė; kelti, kelia, kėlė).
Išvestinės veiksmažodžio
formos
yra būtasis dažninis ir būsimasis laikas,
tariamoji ir
liepiamoji-geidžiamoji
nuosaka,
dalyviai,
padalyviai,
pusdalyviai,
būdiniai
ir
siekiniai.
Veiksmažodis turi tris asmenuotes. Jas
nustatome pagal esamojo laiko III asmens galūnę. (Padeda
prisiminti žodis a l i o).
|
Asmenuotės |
|
I |
II |
III |
|
-a |
-i |
-o |
|
piešia |
tyli |
mato |
Veiksmažodžiai kartais gali turėti sangrąžos
dalelytę -si (-s). Tada jie vadinami
sangrąžiniais. Pvz.: prausiasi,
rengiasi, pasidžiaugia. Sangrąžiniai
veiksmažodžiai dažniausiai pasako tokį veiksmą, kuris taikomas
sau pačiam (šukuojasi, prausiasi, nešasi, perkasi...),
tarpusavio veiksmą (stumdosi, varžosi, rungiasi...).
Priešdėliniai veiksmažodžiai sangrąžos dalelytę
turi po priešdėlio: pasirašyti, atsistoti. Nepriešdėlinių
veiksmažodžių sangrąžos dalelytė yra žodžio gale:
juokiasi, giriasi, kelsis.
Veiksmažodžiai gali būti ir beasmeniai (maudžia,
temsta). Jie turi tik trečiojo asmens formą ir nežymi jokio
asmens. Jie kaitomi laikais (aušta, aušo, aušdavo, auš; rūpi,
rūpėjo, rūpėdavo, rūpės). Beasmeniai veiksmažodžiai reiškia
savaime vykstantį veiksmą.
Veiksmažodžiai yra
pirminiai, antriniai ir
mišrieji.
Veiksmažodžių asmenys ir skaičiai
Veiksmažodžių kaitymas
asmenimis, nuosakomis, laikais ir skaičiais yra asmenavimas.
Žodžiai aš, tu, jis, ji, mes, jūs, jie, jos
rodo, įvardija asmenį. Jie vadinami asmeniniais įvardžiais.
Gramatikoje asmuo yra ne tik žmogus, bet ir
paukštis, žvėris
Veiksmažodžių yra du skaičiai vienaskaita ir
daugiskaita ir trys asmenys.
Veiksmažodžių galūnės rodo jų asmenį ir skaičių.
Vienaskaita
Aš (I asmuo)
dainuoju.
Tu (II asmuo)
dainuoji.
Jis, ji (III asmuo)
dainuoja.
Daugiskaita
Mes (I asmuo)
dainuojame.
Jūs (II asmuo)
dainuojate.
Jie, jos (III asmuo)
dainuoja.
Veiksmažodžiai
turi keturis laikus: esamąjį laiką, būtąjį kartinį laiką,
būtąjį dažninį laiką ir būsimąjį laiką.
Esamasis laikas (dabartis)
Esamasis
laikas rodo, kad veiksmas vyksta
dabar, šiuo metu.
Rašo, stovi, neša, žaidžia, snūduriuoja,
laukia, traukia, šaukia, joja
Esamojo laiko veiksmažodžių daugiskaitos pirmojo
ir antrojo asmens galūnės po minkštojo priebalsio yra
-iame,
-iate (tariame -eme,
-ete).
Verkiame,
laužiame,
šaukiame,
plaukiame;
verkiate, laužiate,
šaukiate, plaukiate
Esamojo
laiko veiksmažodžių
asmenavimas
Vienaskaita
Aš
piešiu,
sapnuoju.
Tu
pieši,
sapnuoji.
Jis, ji piešia,
sapnuoja.
Daugiskaita
Mes
piešiame,
sapnuojame.
Jūs piešiate,
sapnuojate.
Jie, jos piešia,
sapnuoja.
Būtasis
kartinis laikas (praeitis)
Būtojo
kartinio laiko veiksmažodžiai rodo
praeityje vieną kartą vykusį veiksmą.
Stovėjo, važiavo, keliavo, šuoliavo, dejavo,
lingavo, žydėjo, verkšleno
Jei būtojo kartinio laiko trečiojo asmens galūnė
yra -o, tai vienaskaitos
antrojo asmens galūnė -ai,
o jei būtojo kartinio laiko trečiojo asmens galūnė
-ė,
tai vienaskaitos antrojo asmens galūnė
-ei.
Ėjo ėjai;
jojo
jojai;
kapojo
kapojai
Traukė
traukei;
šaukė
šaukei;
vedė
vedei
Būtojo
kartinio laiko
veiksmažodžių asmenavimas
Vienaskaita
Aš
svajojau,
žaidžiau.
Tu
svajojai,
žaidei.
Jis, ji svajojo,
žaidė.
Daugiskaita
Mes
svajojome,
žaidėme.
Jūs svajojote,
žaidėte.
Jie, jos
svajojo,
žaidė.
Būtasis dažninis laikas (praeitis)
Būtojo
dažninio laiko veiksmažodžiai rodo
praeityje dažnai vykusį veiksmą. Tai išvestinė forma, daroma iš
bendraties kamieno, priesagos
-dav-
ir asmenų galūnių.
Kasdavo,
rasdavo,
rišdavo,
žaisdavo,
nešdavo,
megzdavo,
švilpdavo,
dirbdavo,
lipdavo,
ruošdavo
Būtojo dažninio laiko
veiksmažodžių asmenavimas
Vienaskaita
Aš
megzdavau,
regzdavau.
Tu
megzdavai,
regzdavai.
Jis, ji
megzdavo,
regzdavo.
Daugiskaita
Mes
megzdavome,
regzdavome.
Jūs
megzdavote,
regzdavote.
Jie, jos
megzdavo,
regzdavo.
Būsimasis laikas (ateitis)
Būsimasis
laikas rodo, kad veiksmas vyks
ateityje. Tai išvestinė forma, daroma iš bendraties kamieno,
priesagos -s-, -si-
ir asmenų galūnių. trečias asmuo galūnių neturi (šauks,
važiuos).
Lauksiu, brisi, keps,
kauksime, stumsite, trauks, mesiu,
neši, kas, žiūrėsime, skaitysite, rašys
Būsimojo
laiko
veiksmažodžių asmenavimas
Vienaskaita
Aš
zirsiu,
grėbsiu.
Tu
zirsi,
grėbsi.
Jis, ji
zirs, grėbs.
Daugiskaita
Mes
zirsime,
grėbsime.
Jūs
zirsite,
grėbsite.
Jie, jos
zirs, grėbs.
Būsimojo laiko
veiksmažodžių rašyba
Paskutinė
būsimojo laiko kamiengalio (kamienas žodžio dalis, kuri lieka
atmetus galūnę) priebalsė rašoma taip, kaip tariama: s
arba š.
Veš,
droši,
ūš,
megs,
zirs,
dūgs,
regs,
grimsi
Dviskiemenių
veiksmažodžių, kurių bendratys baigiasi
-yti,
-(i)ūti,
būsimojo laiko trečiojo asmens šaknies balsiai
-y-
ir -ū-
sutrumpėja (žymimi
raidėmis i
ir
u).
Skiemenys skaičiuojami be priešdėlių.
Lyti lis;
gyti gis;
būti bus;
žūti žus;
džiūti džius;
užgriūti
užgrius;
išgyti
išgis
Išimtys. Siūti
siūs, vyti vys.
Kiti
veiksmažodžiai būsimojo laiko trečiajame asmenyje išlaiko
bendraties balsę(-i-
arba
-y-,
-u-
arba
-ū-).
Dygti dygs;
rūgti rūgs;
plyšti plyš;
slysti slys
Įsidėmėti! Balsė
e
rašoma visų laikų
daugiskaitos pirmojo ir antrojo asmens galūnėse
(-me,
-te).
Dirbame, dirbate; dirbome,
dirbote; dirbdavome, dirbdavote; dirbsime,
dirbsite
Bendratis (veiksmo pavadinimas)
Bendratis
yra veiksmažodžio forma, kuri reiškia tik bendrą veiksmo
pavadinimą, nerodo laiko, skaičiaus, asmens.
Bendratis
baigiama formantu
-ti,
kurio balsė yra trumpa.
Eiti,
rašyti,
galvoti,
stovėti,
džiūti,
nešti, traukti
Su mandagumo
žodžiais prašom,
prašyčiau,
prašau
vartojama bendratis: prašom pasakyti, prašom perduoti...
 |
