Padalyviai

Padalyvis yra veiksmažodžio forma, turinti prieveiksmio ypatybių. Padalyviai nekaitomi nei skaičiais, nei linksniais, nei asmenimis. Jie turi keturis laikus. Reiškia aplinkybę, kylančią iš veiksmo, kurį atlieka kitas veikėjas.

1. Esamojo laiko padalyviai daromi iš to paties laiko veiksmažodžio kamieno, pridedant -ant, -iant, -int. Po minkštojo priebalsio rašome -iant (nerašome -ent).

galvojant, kalbant, matant;

klausiant, plaukiant, žengiant;

tylint, stovint, žiūrint.

2. Būtojo kartinio ir būtojo dažninio laiko padalyviai daromi iš atitinkamo laiko veiksmažodžio kamieno, pridedant -us, -ius.

laukus, mačius, sakius,

laukdavus, matydavus, sakydavus.

3. Būsimojo laiko padalyviai daromi iš to paties laiko veiksmažodžio kamieno, pridėjus priesagą -iant (negalima rašyti -ent).

būsiant, plauksiant, sakysiant, važiuosiant.

Padalyvių reikšmės ir vartosena

Pagal reikšmę padalyviai, kaip ir šalutinio veiksmo reikšmės dalyviai, skirstomi į aplinkybinius ir aiškinamuosius.

Aplinkybiniai padalyviai žymi šalutinį veiksmą, susijusį su pagrindiniu aplinkybės (laiko, priežasties, sąlygos, nuolaidos, būdo) santykiu. Tokią reikšmę turi tik esamojo ir būtojo kartinio laiko padalyviai. Jie tarp savęs priešinami pagal būtojo (ankstesnio) laiko reikšmės skiriamąjį požymį.

Esamojo laiko padalyviai, būdami nežymėti priešpriešos nariai, rodo šalutinio veiksmo vienlaikiškumą (dažnai tik dalinį) su pagrindiniu. Dažniausiai jie daromi iš eigos veikslo reikšmės veiksmažodžių, pvz.: Dalgius galandant pempės lekia i būrius. Avį kerpant ožka dreba.

Būtojo kartinio laiko padalyvis žymi šalutinį veiksmą, ankstesnį už pagrindinį. Jie dažniausiai daromi iš įvykio veikslo reikšmės veiksmažodžių, pvz.: Šieną nupjovus atolas želia. Išvažiavus iš miško pasirodys ir debesys.

Padalyvio žymimo šalutinio veiksmo atlikėjas dažnai reiškiamas vardažodžio ar įvardžio naudininku. Tas naudininkas su padalyviu sudaro vadinamąją savaiminio, arba absoliutinio, naudininko konstrukciją (dativus absolutus). Savaiminio naudininko konstrukcijoje padalyvio junginys su daiktavardžio ar įvardžio naudininku nepriklauso nuo kitų sakinio dalių, nėra nei derinamas su jomis, nei jų valdomas.

Kodėl miežiams plaukiant nekukuoja gegutė? Gudrus kalba tik reikalui esant. Taip jai bevalant duris, išėjo iš klėties ir šeimininkas. Lapams nuo medžių krintant kiškiai po arimus slapstosi. Saulei patekėjus supuolė būrys šnekučių savo lizdų ieškoti. Mainams pasibaigus, visi susėda į ratą pasikalbėti.

Padalyvio žymimo veiksmo atlikėjas gali būti išreikštas ir neiginio ar dalies kilmininku, pvz.: Aukso kilpelės šalia siūbuoja raiteliuko nebesant.

Padalyviai daromi ir iš beasmenių ar beasmeniškai vartojamų veiksmažodžių. Tokiais atvejais jų žymimas veiksmas nesiejamas su jokiu konkrečiu veikėju:

Lyjant per visas sienas vanduo bliaukė. Sutemus vaikai sumigo. Prireikus jis ir mūrininką pavaduoja.

Asmeniniuose sakiniuose padalyvio ir veiksmažodinio tarinio veiksmų atlikėjai gali tik iš dalies sutapti (padalyvio veiksmą paprastai atlieka daugiau veikėjų), pvz.: Iš pradžių (Baltaragis su Cinoku) ėjo tylomis... Artinantis prie dvaro, Baltaragis prašneko. (Žem.)

Padalyvio žymimo veiksmo atlikėjas sakinyje gali būti nusakomas į padalyvinę konstrukciją neįeinančių žodžių formomis:

a) naudininku (dažniausiai): Bežingsniuojant sumintu kelio pakraščiu Martynui pradeda degti padai. (I. Simon.) Joniukui, tų kalbų klausant, drebėjo širdelė krūtinėje. (J. Bil.)

b) galininku: Paėmė mane gailestis į jį bežiūrint. Grįžtant lauko keliu namo, Noreiką slėgė sunki nuotaika.

c) kilmininku: Visų veidai paniuro ir pyktis kilo širdyse, prisiminus patirtas iš dvaro skriaudas. (V. Myk-Put) Ropukus valgant veidas jo pabalo.

Reikšdami aplinkybes padalyviai kartais praranda šalutinio veiksmo reikšmę ir savo vartosena priartėja prie prieveiksmių. Pavyzdžiui, padalyviai bematant, beregint gali reikšti ne tik „kam nors matant, regint“, bet ir „tuoj pat, greitai“, padalyvis verkiant – ne tik „kam nors verkiant“, bet ir „būtinai“, nedelsiant, netrukus paprastai reiškia „greitu laiku, tuojau“:

Jeigu taip eis, tai beregint mokinė mokytoją pralenks. Reikia nedelsiant subruzti ir imtis būtinų reformų. Reikia verkiant žmogų gelbėti. Netrukus pasirodė daktaro šeimininkė Morta.

Kai kurie padalyviai, vieni ar su priklausomais žodžiais, eina įterpiniais: nesigiriant, taip sakant, tiesą pasakius, antra vertus. Padalyviai nepaisant, neskaitant, išskyrus, išlaikydami veiksmažodžių linksnių valdymą, savo vartosena artimi prielinksniams, o padalyvis nelyginant – dalelytei.

Būtojo kartinio laiko padalyviai beasmeniuose sakiniuose gali turėti veiksmažodžio bendračiai artimą reikšmę:

a) junginiuose su būdvardžių bevardės giminės formomis arba tariniu einančiais prieveiksmiais: Gal geriau būtų namo grįžus. Gerai būtų tuo tarpu gurkšnelis išmetus. Gana gaišus, imkit maišus ir važiuojam!

b) su klausiamaisiais ir santykiniais įvardžiais, prieveiksmiais, dalelytėmis: Ką čia daugiau beradus sau pakankinti! Ar nežinai, Jonai, kur čia pinigingas žmogus apėjus? Nesusigalvoju, kaip čia padarius.

c) su dalelyte kad: Kad taip įsigijus žąselę! Neminkšta patalynė, bet ir tokia seniui meili – kad bent valandėlė dar prisiglaudus.

Aiškinamieji padalyviai žymi kito veikėjo atliekamą arba savaiminį šalutinį veiksmą, aiškinamuoju santykiu siejamą su pagrindinių veiksmu. Vieni ar su priklausomais žodžiais jie nusako jutimo, suvokimo, mąstymo, sakymo, radimo reikšmės veiksmažodžių turinį ir eina aiškinamųjų prijungiamųjų sakinių šalutinių dėmenų atitikmenimis. Taip vartojami visų laikų padalyviai. Jie sudaro priešpriešą aiškinamiesiems dalyviams pagal santykį su pagrindinio veiksmo atlikėju, o tarp savęs priešinami pagal tuos pačius būtojo, būsimojo laikų bei dažnumo skiriamuosius požymius kaip aiškinamieji dalyviai Dažniausiai jie vartojami konstrukcijose su galininku.

Esamojo laiko padalyviai: Išgirdom graudžiai verkiant jaunąją mergužę. Moteriškė... pamatė vyrą ateinant. Kad jis žinotų aušružę auštant. (Jonelis) tuojau suprato brolį bėdoj beesant. Iškeliavo jiedu ir randa tą vilką laukiant.

Būtojo kartinio laiko padalyviai: Sodiečiai žinojo Benediktą iš galvos išėjus. Parėjo namo ir rado sūnų užgimus. Ateina liokajus ir praneša žmogų atėjus su reikalu. Nesakykit mane jauną dėl vainiko skendus. Radau visus sumigus.

Būtojo dažninio laiko padalyviai: Sako kartais užeidavus tokią liūtį. Girdėjau jį priilsdavus tenai.

Būsimojo laiko padalyviai: Kaip jauti tėvą pasielgsiant? Sako ir tavo bernelį netrukus atjosiant. Tikiu ir skaitytojus knarksiant. Gali sviesti dešrą, jei žinai lašinių paltį nukrisiant.

Iš veiksmažodžio būti daromų padalyvių junginiai su dalyviais ar vardažodžiais eina sudėtinių veiksmažodžio formų ar sudėtinių tarinių atitikmenimis:

Visi sako jį esant labai mokytą. Vincas... žinojo jį esant ar buvus gyvenimo ir ūkininkavimo prityrusi žmogų. Girdėjau ir tave buvus stumdomą. Senovės raštininkai pasakoja... Žemaičių kunigaikštystę kiaurai užgultą buvus tankiais miškais. Iš kur parėjai, kad viens nežinai rytoj karaliaus dukterį smakui būsiant paduotą.

Sudėtines atliktines formas atitinka veiksmažodžio būti padalyvio junginiai su kitu padalyviu:

Iš jos tarmės galima buvo spręsti ją esant gimus ir vargus kur nors Lankoj. Sako ir jį buvus pavargus.

Veltui senis sūnaus pareinant laukė. Sustoki, bernyti, duok man paklausyti gegutės kukuojant. Labą dieną, kaimynėli, ar nematei bičių lekiant?

Toli, bene antrame marių šone, matyti praplaukiant didesnis laivas. Girdėti buvo ratai bildant.

Pagrečiui su vardininku čia pavartojamas ir galininkas: Iš visko buvo matyti jį jaudinantis.

Petrukas, parėjęs į dvarą, rado jau bevakarieniaujant. Pajutau lašant. Gandom ir persigandom, pamatę degant. Ant jos niekas nebuvo girdėjęs tariant bent kokį blogą žodį. Motiejus išgirdo garsiai triokštelėjus. Numano jų širdelė greitai pritrūksiant tokių skanėstų.