Veikiamieji dalyviai
Reiškia daikto ypatybę, kylančią iš jo paties veiksmo (rašąs
mokinys, skrendąs lėktuvas, plaukianti gulbė).
Esamasis laikas
1. Šio laiko
dalyviai daromi iš veiksmažodžio esamojo laiko kamieno ir
priesagų bei galūnių:
a)
-ąs, -antis,
-anti
(padaryti iš I ir III
asmenuotės veiksmažodžių),
-iąs, -iantis,
-ianti po minkšto
priebalsio.
einąs,
einantis, einanti;
plaukiąs,
plaukiantis, plaukianti.
b)
-įs,
-intis, -inti (padaryti
iš II asmenuotės veiksmažodžių).
tylįs,
tylintis, tylinti.
2.
Šiose esamojo laiko vyriškosios giminės dalyvių vienaskaitos
vardininko galūnėse rašome nosines balses:
-ąs, -iąs, -įs.
einąs, žiūrįs,
rašąs, kuriąs, buriąs.
3.
Esamojo laiko vyriškosios giminės dalyvių daugiskaitos
vardininko galūnėse rašome nosines balses
-ą, -į, jeigu vienaskaitos
vardininke yra
-ąs, -įs.
einą, žiūrį,
rašą (einąs,
žiūrįs, rašąs).
4.
Esamojo laiko vyriškosios giminės dalyviai vienaskaitos
vardininke turi ir priesagas
-antis, -intis.
bėgantis, nešantis, sakantis;
mylintis, tylintis, žiūrintis.
5.
Esamojo ir būsimojo laiko dalyvių daugiskaitos vardininko
galūnė yra
-ys,
jei vienaskaitos vardininko yra
-antis, -intis.
bėgantis
bėgantys, žiūrintis žiūrintys, sakantis sakantys;
bėgsiantis
bėgsiantys, nešiantis nešiantys, sakysiantis sakysiantys.
6.
Įvardžiuotinių esamojo laiko dalyvių vyriškosios giminės
vienaskaitos vardininke rašome
-ysis.
kalbantysis,
nešantysis, rašantysis.
7.
Vyriškosios ir moteriškosios giminės dalyvių esamojo laiko
kamiene po minkštojo priebalsio rašome
-iant; -ianč- (tariame
-ent-
-enč-).
verkianti,
verkiančio, plaukiančiai.
Būtasis kartinis laikas
1. Šio laiko
dalyviai daromi iš veiksmažodžių būtojo kartinio laiko kamieno,
pridedant
-ęs, -usi,
-iusi.
drabstęs, drabsčiusi, gulėjęs, gulėjusi;
krapštęs, krapščiusi, plaukiojęs, plaukiojusi;
stebėjęs, stebėjusi, vežiojęs, vežiojusi.
2.
Vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko
galūnėse rašome
ę (-ęs,
-ę).
dirbęs, dirbę;
laikęs, laikę; turėjęs, turėję.
3.
Sangrąžiniai būtojo kartinio laiko vyriškosios giminės
dalyviai turi gale
-ę- prieš sangrąžos dalelę
-is, -si.
rodęsis,
mokęsis, juokęsis;
baigęsi,
matęsi, radęsi.
Būtasis dažninis laikas
1. Šio laiko
dalyviai daromi iš to paties laiko veiksmažodžių kamieno,
pridedant
-ęs, -usi.
matydavęs,
matydavusi, skalaudavęs, skalaudavusi.
2.
Vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos
vardininko galūnės yra
-ęs, -ę.
plasnodavęs,
plasnodavę, vaitodavęs, vaitodavę.
3.
Sangrąžiniai būtojo kartinio laiko vyriškosios giminės
dalyviai turi gale
-ę-
prieš sangrąžos dalelę
-is, -si.
laikydavęsis,
laikydavęsi; matydavęsis, matydavęsi; kalbėdavęsis, kalbėdavęsi.
Būsimasis laikas
1.
Padaromi iš būsimojo laiko veiksmažodžių kamieno, pridedant
-iąs, -ianti
(iš 2-ojo asmens kamieno).
eisiąs,
eisianti, stebėsiąs, stebėsianti, vešiąs, vešianti.
2.
Veikiamosios rūšies būsimojo laiko vyriškosios bei moteriškosios
giminės dalyvių vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko
priesagos ir galūnės yra
-siąs, -sią
ir
-siantis, -siantys; -sianti, -siančios.
eisiąs, eisią, žiūrėsiąs, žiūrėsią, laikysiąs, laikysią;
laikysiantis, laikysiantys, kalbėsiantis, kalbėsiantys,
eisiantis, eisiantys;
krypsianti, krypsiančios.
3.
Veikiamosios rūšies būsimojo laiko dalyviai padaromi iš
veiksmažodžių būsimojo laiko kamieno, todėl išlaiko
pakitusias kamieno galo priebalses
(s + s = s, š
+ s = š, z + s = s, ž + s = š).
veši + ąs =
vešiąs;
peši + ąs =
pešiąs;
zysi zysiąs,
zirsi zirsiąs;
verši
veršiąs, grįši grįšiąs.
4.
Sangrąžiniai vyriškosios giminės dalyviai galūnes
-iąs, -ią turi prieš
sangrąžos dalelę
-is, -s.
nešiąsis, laikysiąsis, vešiąsis;
pešiąsi, matysiąsi, lankysiąsi;
nešiantis, kalbėsiantis, matysiantis.
Įvardžiuotinių dalyvių linksniavimas
Esamasis
laikas
Vienaskaita |
V. |
rašantysis,
-čioji |
rašomasis, -oji |
K. |
rašančiojo,
-čiosios |
rašomojo,
-osios |
N. |
rašančiajam,
-čiajai |
rašomajam,
-ajai |
G. |
rašantįjį,
-čiąją |
rašomąjį, -ąją |
Įn. |
rašančiuoju,
-čiąja |
rašomuoju, -ąja |
Vt. |
rašančiajame,
-čioje |
rašomajame,
-ojoje |
Daugiskaita |
V. |
rašantieji,
-čiosios |
rašomieji,
-osios |
K. |
rašančiųjų |
rašomųjų |
N. |
rašantiesiems,
-čiosioms |
rašomiesiems,
-osioms |
G. |
rašančiuosius,
-čiąsias |
rašomuosius,
-ąsias |
Įn. |
rašančiaisiais,
-čiosiomis |
rašomaisiais,
-osiomis |
Vt. |
rašančiuosiuose, -čiosiose |
rašomuosiuose,
-osiose |
Čia išlinksniuoti tik esamojo laiko dalyviai, bet
ir kitų laikų linksniavimas yra toks pat tos pačios galūnės.
Apibendrinant dalyvių linksniavimą, reikia pasakyti, kad jis
visiškai sutampa su (i)a linksniuotės
būdvardžių linksniavimu,
išskyrus trumpąsias veikiamosios rūšies vyriškosios giminės
vardininkų formas.
Neveikiamieji dalyviai
Reiškia daikto ypatybę, kylančią iš kito veikėjo veiksmo.
Jie turi tris laikus.
1.
Esamojo laiko dalyviai daromi iš viso to paties laiko
veiksmažodžio 3-iojo asmens (galūnė išlieka) pridedant
-mas, -ma. Po minkšto priebalsio galūnė
-ia-
tariama kaip
-e-.
esamas, esama,
mylimas, mylima, skaitomas, skaitoma.
beriamas,-a,
brėžiamas,-a, laukiamas,-a, lemiamas,-a, verčiamas,-a,
grojamas,-a, gaubiamas,-a, šaukiamas,-a.
2.
Būtasis laikas yra tik vienas. Nėra kartinio ar dažninio.
Dalyviai daromi iš bendraties kamieno, pridedant
-tas, -ta.
būtas,-a,
eitas,-a, matytas,-a, žiūrėtas,-a.
3.
Būsimojo laiko dalyviai daromi iš to paties laiko veiksmažodžio
2-ojo asmens (galūnė išlieka), pridedant
-mas, -ma.
Šio laiko dalyvių mažai vartojama.
būsi+mas, -ma
= būsimas, būsima.
Reikiamybės dalyviai
1.
Nurodo ypatybę, kylančią iš reikiamo atlikti veiksmo. Daromi iš
bendraties, pridedant
-nas, -na.
skaitytinas,
skaitytina; rašytinas, rašytina;
vežtinas, vežtina; žinotinas, žinotina.
Dalyvių
vartojimas
Kaip linksniuojamasis
žodis dalyvis vartojamas derinamuoju pažyminiu:
Senelis drebančiom
rankom atidarė vartelius ir įėjo į kiemą. (J. B.)
Praeina pavasariai
jaunystė, gyvenimas pralekia, ir lieki tarsi išsivadėjęs šienas.
(J. P.)
Nemėgstu tavęs,
išlepintas, poniškas, maitinamas, penimas, šukuojamas ir
maudomas, išblusinėtas šunie. (V. M.-P.)
Pažyminiu eina visi
dalyvių linksniai, o vardininkas vartojamas ne tik kaip
pažyminys, bet ir kaip tarinys (dažniausiai sudurtinio tarinio
vardinė dalis), ir kaip sakinio pagrindinio veiksmo aplinkybė.
Tariniu einantys dalyvių
vardininkai su asmenuojamuoju pagalbiniu veiksmažodžiu būti
sudaro sudėtines (arba tradiciškai vadinamas sudurtines)
laikų ir nuosakų formas, kurios tam tikrais ryšiais susijusios
su tą patį sintaksinį vaidmenį atliekančiomis vientisinėmis
formomis.
Sudėtinės
(sudurtinės) formos su esamojo laiko dalyviais
Sudėtinės formos su
veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviu, turinčiu priešdėlį
be-:
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas
benešąs,
besėdįs, besakąs
Būtasis kartinis laikas
buvo
benešąs, besėdįs, besakąs
Būtasis dažninis laikas
būdavo benešąs, besėdįs,
besakąs
Būsimasis laikas
bus benešąs, besėdįs,
besakąs
Tariamoji nuosaka
a)
būtų benešąs, besėdįs,
besakąs
b)
būtų buvęs benešąs, besėdįs, besakąs
Liepiamoji nuosaka
būk benešąs, besėdįs,
besakąs
Sudėtinių formų
asmenuojama tik pirmoji dalis (esu, esi, yra, esame, esate,
yra; buvau, buvai, buvo, buvome, buvote, buvo...).
Dalyvis nekintama dalis. Todėl kaip pavyzdys čia pateikiamas
visų laikų ir nuosakų tik 3 asmuo. Tariamoji nuosaka sudaroma ir
su vientisine, ir su sudėtine pagalbinio veiksmažodžio forma.
Esamasis laikas neturi
pagalbinio veiksmažodžio, bet priklauso tai pačiai sistemai, kur
dalyvis yra su priešdėliu be-. Sudėtinės formos su
veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviu dar vadinamos
pradėtinėmis todėl, kad viena iš dviejų jo reikšmių rodo
ketinamą pradėti ar jau ir pradėtą, bet kokios nors priežasties
nutrauktą veiksmą:
Buvau jau beeinanti iš
namų, kai išgirdau vaiko riksmą.
Antroji šio tipo sudėtinių
formų reikšmė tęstinis veiksmas, laiko ar priežasties santykiu
susijęs su kitu veiksmu ar kokiomis aplinkybėmis:
Matysi, aš būsiu
bemiegąs, kai ateisi manęs guldyti. (J.)
Gal jau seniai būčiau
beturįs porelę triušiukų, jei nebūtų numirusi mama. (K.
S.)
Pasigailėjau širdyje,
kad nesu šv. Jurgis, būčiau bekremtąs sūrį nuo galo. (Ž.)
Sudėtinės formos su
esamojo laiko veikiamosios rūšies dalyviu skiriasi nuo
vientisinių ne laiko, o modalumo, dviejų veiksmų santykio ar
tebesitęsiančio veiksmo reikšmėmis. Todėl jos gali būti
vientisinių formų sinonimai.
Sudėtinė forma |
Vientisinė
forma |
Ir Katrė gerą
liežuvėlį beturinti. (Ž.) |
Ir Katrė gerą
liežuvėlį turi. |
Gal jau seniai
būčiau beturįs porelę triušiukų, jei nebūtų numirusi
mama. (K. S.) |
Gal jau seniai
turėčiau porelę triušiukų, jei nebūtų numirusi mama. |
Buvau beeinanti
iš namų, kai suskambo telefonas. |
Jau ėjau (rengiausi eiti) iš namų, kai
suskambo telefonas. |
Gramatinė sinonimija daro
kalbą turtingesnę, spalvingesnę. Tiktai labai dažnai tarp
sinonimų vyksta konkurencija. Todėl reikia rūpintis, kad
vientisinės formos nenustelbtų sudėtinių.
Sudėtinės
formos su esamojo laiko neveikiamuoju dalyviu
Tiesioginė nuosaka
Esamasis laikas
yra
mušamas,
mylimas, rašomas