Sakinio sąvoka
Sakinys yra
gramatiškai susijusių žodžių grupė, turinti baigtinę intonaciją.
Sakinys yra mažiausias bendravimo vienetas. Tik juo galima ką
nors pranešti, skatinti, ko nors klausti, pasakyti, kas vyksta,
vyko, vyktų ir t. t.
Nė viena upė dar negrįžo iš jūros. Duona už
auksą brangesnė. Kodėl žmonės nesėdi namie? Stovėkit amžiais čia
tvirti, kaip saulė stovi. Ir plakas ratai, ratai, ratai, ir eina
metai, metai, metai... Krūmai su šilais visais išsibudino
keltis, o laukų kalnai su kloniais pametė skrandas. Jei staiga
dingtų visi keliai, tai kur tada eitų žmonės?
Sakinį gali sudaryti ir vienas žodis (Rytas.
Palaukit! Sninga.).
Gramatiškai nesusiję žodžiai sakinio nesudaro.
Pvz.: dangus įsižiebti pirmosios žvaigždės. Plg.:
Danguje įsižiebė pirmosios žvaigždės. Kita vertus, ta
pati gramatiškai susijusių žodžių grupė vienu atveju gali
sudaryti sakinį, kitu tik sakinio fragmentą. Plg.: Mes
valgėm prie vieno stalo ir Mes valgėm prie vieno
stalo iš deginto molio dubens. Sakinio ribas šnekamojoje
kalboje rodo intonacija (pavyzdžiui, tiesioginio sakinio gale
balsas nuleidžiamas, prieš kitą sakinį daroma pauzė), o
rašomojoje skyrybos ženklai (taškas,
klaustukas,
šauktukas,
daugtaškis).