Taškas
Taškas yra neutralus sakiniams skirti vartojamas
ženklas.
1. Taškas dedamas tiesioginio sakinio gale.
Brėško. Kas valandą tamsiau darėsi. Dvejetas
mažučių vaikų, prisikišusių prie apšalusio langelio, žiūri į
taką, ar neužjuoduos motulė grįždama.
2. Taškas dedamas po neryškios skatinamosios
reikšmės sakinio, pasakomo ramiu balsu.
Nesirūpink, brolužėli, parvedęs vargo mergelę.
Sėskis pusryčių nespoksojęs.
Eitum jau gulti, seneli.
3. Taškas dedamas po prijungiamojo sakinio,
kurio pagrindinis dėmuo yra teigimo reikšmės, o šalutinis dėmuo
netiesioginis klausimas.
Visi sušoko klausti, kas atsitiko.
Tėvas žino, į kurį lauką reikia sėti.
Dabar jis galvoja, kas čia bus.
Pastaba. Knygose,
laikraščiuose, dokumentuose, lentelėse po antraščių taškas
nededamas.
Po izoliuotų
sakinių taškas nededamas reklamoje, plakatuose, užrašuose.
|