Šauktukas
Šauktukas yra intonacinis ženklas, dedamas po
šaukiamai pasakomų ir ryškią emocinę reikšmę turinčių sakinių ar
žodžių. Sakinio gale šauktukas atstoja ir tašką.
1. Šauktukas dedamas po ryškios skatinamosios
ar ryškios emocinės reikšmės sakinio, pasakomo pakiliu balsu.
Meskite greičiau darbą ir eikite čia!
Tik į darbų greičiau! Tik mylėkim karščiau!
Tik, vyrai, pajudinkim žemę!
Vaikeli gi tu mano, sušalsi!
Bet kaip gražiai jis rašo!
Kur tik jis nėra buvęs!
2. Šauktukas dedamas po
sudėtinio sakinio, jei nors vienas jo dėmuo yra ryškios
skatinamosios reikšmės ar pasakomas pakiliu balsu.
Kaip būtų gera, kad nereikėtų dalyvauti šiame
triukšme tarp svetimų žmonių!
Ko jis laukė šio laiko nevedęs, būtų beturįs
šeimininkę!
Rašyba ne pirštinės: kas metai jos mainyti
negalima!
3. Šauktukas dedamas po
šaukiamai pasakomo ir emocinę reikšmę turinčio
kreipinio,
jaustuko, teigimo ar neigimo
žodžio.
Tėte! Tu pamiršti, kad baudžiavos nebėr!
Ne! Aš tavęs nepažįstu!
Taip! Mūsų kova šventa!
O! Ir Veronika parėjo!
Alio! Jums skambina iš mokyklos.
Pastaba. Po jaustukų
ir kreipimosi žodžių, kurie skelbimų ar laiškų pradžioje rašomi
atskira eilute, šauktukas dedamas ir tada, kai šaukiamosios ar
emocinės reikšmės jie neturi.
Dėmesio!
Konferencijos dalyviams!
Gerb. Redaktoriau!
4. Šauktukas gali būti
dedamas po emocinę reikšmę turinčių sveikinimo žodžių ir
linkėjimų.
Sveiki atvykę!
Laimingos kelionės!
Labas rytas!
5. Po žodžių, pasakomų
su ryškiu emociniu atspalviu, šauktukas dedamas ir sakinio
viduje, t. y. ten, kur tolesnis tekstas rašomas mažąja raide.
Juodais kraujais aptekusiam sapne kažkas man
šaukė: karas! badas! maras!
Ak, Dočy! Dočy! tu mūsų klausyt nenorėjai, kad
tave mes visi viernai graudendami barėm!
Deja! ir mirtis kaži kur paliko!
6. Kai norima ypač
pabrėžti sakinio emocingumą, po sakinio dedami trys šauktukai.
Bravo, teisingai, sutinkame, sutinkame!!!
Kaip prigimtis gali aprėpti tokią niekšybę!!!
7. Po šaukiamai ir
emocingai pasakomų klausimų dedamas klaustukas ir šauktukas.
Tai tu taip atsimoki už mūsų gerų širdį?!
Vai jūs, žmonės, pikti žmonės, kam jūs
nukankinot Arą, visų arų Arą?!
8. Po šaukiamojo
tiesioginės kalbos sakinio ar žodžio prieš autoriaus žodžius
dedamas šauktukas ir brūkšnys.
Dievuli, kiek
čia turto! stebėjosi kaimynai.
Stok! Stok!
suriko keleiviai.
Ne! ne! ne!
šaukė vaikai.
