Lietuvių kalbos linksnių svarbesniųjų reikšmių lentelė

++ — būdinga vyraujanti reikšmė

  + — nereta reikšmė

   • — reta reikšmė arba ne visiems kalbos stiliams būdinga

1 Čia įtraukti ir neiginio bei kiekio kilmininkai, kurie iš esmės yra objekto kilmininkai.

2 Čia pažymėta galininko kiekio reikšmė, kuri yra būdo reikšmės atmaina.

3 Čia įtraukta ir vien įnagininkui labai būdinga priemonės reikšmė, kuri artima objekto reikšmei.

Iš lentelės matyti, kad lietuvių kalbos linksniai pagal reikšmes nėra vienodi. Kilmininkui, naudininkui, galininkui ir įnagininkui būdinga tai, kad jais dažniausiai reiškiamas objektas, t. y. asmuo ar daiktas, į kurį krypsta veiksmas. Tie keturi linksniai tartum sudaro atskirą grupę, tačiau iš jų visų galininko objekto reikšmė yra pati stipriausia ir būdingiausia. Vardininkas – tai įprastas veikėjo žymėtojas. Be to, dažnai jis žymi būvį, nors mūsų dienomis tą reikšmę iš jo kiek galėdamas stengiasi paveržti įnagininkas. Nuošaliau nuo visų linksnių stovi vietininkas. Tai linksnis, pagal vaidmenį sakinyje artimiausias prieveiksmiams, nes paprastai reiškia tik aplinkybes, dažniausiai vietos. Ir visiškai atskirai nuo kitų linksnių stovi šauksmininkas. Reikšmių jis neturi. Juo tik įvardijame tai, į ką kreipiamės.

Daugiausia reikšmių turi ir sakinyje įvairiausiai vartojami lietuvių kalbos kilmininkas ir įnagininkas. O daugiausia klaidų daroma be reikalo vartojant vietininką, iš dalies – ir įnagininką.