Garsų žymėjimas raidėmis
Kalbos garsams žymėti rašte vartojami tam tikri
ženklai, kurie vadinasi raidės. Norėdami šnekamąją kalbą
perteikti raštu, turime žinoti, kurios raidės kuriuos garsus
žymi. Tačiau taip, kaip girdime, rašome tik dalį žodžių, kitus
raidėmis žymime pagal tam tikras taisykles.
Visų priimta žodžių rašymo taisyklių visuma yra rašyba.
Lietuvių kalbos garsams žymėti vartojamos 32
raidės. Visos raidės, sudėtos tam tikra eile, sudaro
abėcėlę, arba raidyną.
Raidės turi keturis pavidalus: yra didžiosios ir
mažosios, spausdintinės ir rašytinės. Kiekviena raidė turi savo
pavadinimą. Raidės pavadinimą reikia skirti nuo to garso, kurį
ji žymi.
Abėcėlės raidžių eilę reikia įsidėmėti, nes tai
padeda naudotis žodynais, enciklopedijomis, rodyklėmis ir kitais
abėcėlės tvarka sudarytais žinynais. Raidžių pavadinimus reikia
atsiminti, kad galėtume skaityti raidinius sutrumpinimus: VRM
vė-er-em, JAV jot-a-vė.
Lietuvių kalbos garsus skirstome į
balsius ir
priebalsius.
Balsius žyminčias raides vadiname balsėmis, priebalsius
žyminčias raides priebalsėmis.
Lietuvių bendrinės kalbos balsiams žymėti turime
12 raidžių: a, ą, e, ę, ė, i, į, y, o, u, ų, ū.
Trumpuosius balsius žymime raidėmis a, e, i, u,
ilguosius y, ū, o, ė, ą, ę, į, ų. Kirčiuoto skiemens
pailgėjusių balsių a, e ilgumas rašte nežymimas: nešu
neša, darau daro. Nelietuviškos kilmės žodžiuose balsė
o žymi trumpą balsį: tomas, telefonas, biologija.
Tačiau balsė o ilguosius balsius žymi seniai lietuvių
kalboje vartojamuose skoliniuose:
generolas, milijonas, makaronai, doleris.
Primintina, kad raidė i vienur žymi
trumpąjį balsį: nešti, visi, kitur yra tik minkštumo
ženklas: šiaudas, paliovė.
Lietuvių bendrinės kalbos priebalsiams žymėti
turime 20 raidžių: b, c, č, d, f, g, h, j, k, l, m, n, p, r,
s, š, t, v, z, ž. Visos priebalsės žymi po vieną garsą, tik
raidės c, č žymi sudėtinius priebalsius: c = t + s, č
= t + š. Tokie pat sudėtiniai priebalsiai yra ir dz, dž,
tik jie žymimi dviem raidėmis. Dviem raidėmis žymimas priebalsis
ch nėra sudėtinis.
Skardžiuosius priebalsius žymime raidėmis b,
d, g, z, ž, v, h, j, l, m, n, r ir dviejų raidžių
samplaikomis dz, dž, dusliuosius priebalsius raidėmis
p, t, k, s, š, f, c, č ir dviejų raidžių samplaika ch.
Skardieji priebalsiai b, d, g, z, ž, dž, atsidūrę prieš
dusliuosius arba žodžio gale, tariant virsta
dusliaisiais
p, t, k, s, š, č, o duslieji prieš čia suminėtus
skardžiuosius atitinkamais
skardžiaisiais,
tačiau šis jų pasikeitimas rašte nežymimas: lipti lipdavo
(tariame libdavo), vargo vargti (tariame varkti).
Lietuvių kalbos dvibalsiai žymimi dviejų balsių
samplaikomis ai, au, ei, ie, ui, uo. Nelietuviškos kilmės
žodžiuose būna ir dvibalsių oi, eu, ou:
boikotas, pleuritas, klounas.
Mišrieji
dvigarsiai
žymimi balsių a, e, i, u ir priebalsių l, m, n, r
samplaikomis al, am, an, ar, el, em, en, er, il, im, in,
ir, ul, um, un, ur. Nelietuviškos kilmės žodžiuose yra
mišriųjų dvigarsių su o: rombas, eksportas. Lietuviškuose
žodžiuose tam tikrais atvejais susidaro mišriųjų dvigarsių su
ilgaisiais balsiais, kuriuos žymime raidėmis
y, ū, o, ė: septynmetis, dūmtraukis, storžievis,
galvoms, katėms.