|
 |
|
Dvigarsiai
Glaudus dviejų garsų junginys tame pačiame
skiemenyje yra dvigarsis. Jam būdinga
sklandi artikuliacija. Pagal dėmenis skiriami grynieji ir
mi šrieji
dvigarsiai.
Grynaisiais dvigarsiais vadinami tie dvigarsiai,
kurie sudaryti iš tos pačios rūšies garsų arba iš dviejų
balsių, arba iš dviejų priebalsių.
Dvigarsiai, sudaryti iš dviejų balsių, vadinami
dvibalsiais. Dvibalsių yra šeši:
[ai], [au], [ei], [ie], [uo], [ui].
Atskirai minėtini nelietuviškos kilmės dvibalsiai
[eu], [oi], [ou], kurie esti tarptautiniuose žodžiuose:
Europa, boikotas, klounas.
Be dvibalsių, yra dar grynųjų dvigarsių, sudarytų
vien iš priebalsių (tai vadinamosios afrikatos): c [ts], č
[tš], dz, dž. Juos tariame kaip vieną garsą.
Mi šriaisiais
dvigarsiais vadinami garsų junginiai, sudaryti iš balsio ir
priebalsio.
Mišriuosius dvigarsius sudaro trumpieji balsiai [a], [e],
[i], [u] ir sklandieji priebalsiai
[l], [l'], [m], [m'], [n], [n'], [r], [r']: al, am, an, ar, el,
em, en, er, il, im, in, ir, ul, um, un, ur.
Tarptautiniuose žodžiuose pasitaiko ir
nelietuviškos kilmės mišriųjų dvigarsių
ol, om, on, or: kolba, pompa, monteris, morfema.
Lietuvių kalbos žodžiuose (dažniausiai žodžio
gale ir sudurtiniuose žodžiuose) susidaro mišriųjų dvigarsių su
ilgaisiais balsiais: ė, y, o, ū +l, m, n, r: vėl, kol, tol,
žvaigždėms, galvoms, žvyrduobė, septynmetis, dūmtraukis.
Jiems artimų trigarsių (triftongų) pirmąjį dėmenį dvigarsiai,
antrąjį dėmenį sonantai ir neskiemeniniai (i
u): kiaulpienė, kiaurmaišis, kuinpalaikis,
sielvartas, geriems, perdien, popiergalis,
nuompinigiai, vienlinkas, duonkubilis, sudieu,
tuoj (tuoi).
 |
|
|
