Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit,

 Ir tatai skaitydami permanykit. [...]

                                                                 M. Mažvydas

 

 

 

 

 

 

Dvigarsiai

 

Glaudus dviejų garsų junginys tame pačiame skiemenyje yra dvigarsis. Jam būdinga sklandi artikuliacija. Pagal dėmenis skiriami grynieji ir mišrieji dvigarsiai.

Grynaisiais dvigarsiais vadinami tie dvigarsiai, kurie sudaryti iš tos pačios rūšies garsų – arba iš dviejų balsių, arba iš dviejų priebalsių.

Dvigarsiai, sudaryti iš dviejų balsių, vadinami dvibalsiais. Dvibalsių yra šeši: [ai], [au], [ei], [ie], [uo], [ui].

Atskirai minėtini nelietuviškos kilmės dvibalsiai [eu], [oi], [ou], kurie esti tarptautiniuose žodžiuose: Europa, boikotas, klounas.

Be dvibalsių, yra dar grynųjų dvigarsių, sudarytų vien iš priebalsių (tai vadinamosios afrikatos): c [ts], č [tš], dz, dž. Juos tariame kaip vieną garsą.

Mišriaisiais dvigarsiais vadinami garsų junginiai, sudaryti iš balsio ir priebalsio. Mišriuosius dvigarsius sudaro trumpieji balsiai [a], [e], [i], [u] ir sklandieji priebalsiai [l], [l'], [m], [m'], [n], [n'], [r], [r']: al, am, an, ar, el, em, en, er, il, im, in, ir, ul, um, un, ur.

Tarptautiniuose žodžiuose pasitaiko ir nelietuviškos kilmės mišriųjų dvigarsių ol, om, on, or: kolba, pompa, monteris, morfema.

Lietuvių kalbos žodžiuose (dažniausiai žodžio gale ir sudurtiniuose žodžiuose) susidaro mišriųjų dvigarsių su ilgaisiais balsiais: ė, y, o, ū +l, m, n, r: vėl, kol, tol, žvaigždėms, galvoms, žvyrduobė, septynmetis, dūmtraukis. Jiems artimų trigarsių (triftongų) pirmąjį dėmenį dvigarsiai, antrąjį dėmenį – sonantai ir neskiemeniniai (i u): kiaulpienė, kiaurmaišis, kuinpalaikis, sielvartas, geriems, perdien, popiergalis, nuompinigiai, vienlinkas, duonkubilis, sudieu, tuoj (tuoi).