Priebalsių asimiliacija
(supanašėjimas)
Asimiliacija vieno garso supanašėjimas su kitu.
1. Tariant žodį, duslieji priebalsiai [p],
[t], [k], [s], [š] prieš skardžiuosius [b], [d], [g],
[z], [ž] suskardėja: apdaras tariame abdaras,
atgarsis adgarsis, sukdamas sugdamas, kasdamas
kazdamas, išgirsti ižgirsti ir pan.
2. Tariant žodį, skardieji priebalsiai [b],
[d], [g], [z], [ž] prieš dusliuosius [p], [t], [k], [s],
[š] suduslėja: dirbti tariame dirpti,
medkirtys metkirtys, sirgti sirkti, zyzti zysti, vežti
vešti ir pan.
3. Tariant žodį, priebalsis z prieš č
virsta š: mokesčiai tariame mokeščiai, mesčiau
meščiau, pėsčias pėščias ir pan.
4. Tariant žodį, priebalsis z prieš dž
virsta ž: vabzdžiai tariame vabždžiai, pavyzdžiai
pavyždžiai ir pan.
5. Susidūrus priebalsiams [s], [š], [z], [ž]
vyksta ypatinga asimiliacija: tariamas paskutinis
priebalsis: užsienis usienis, užšoko
usoko, pusšimtis pušimtis, pusseserė
puseserė, užžiebė užiebė.