Priebalsiai
Garsas, kurio tarimo pagrindą sudaro ne balsas, o
įvairaus pobūdžio triukšmai, vadinasi priebalsis.
Priebalsiai yra tokie garsai, kuriuos tariant iškvepiamo oro
srovė burnoje sutinka kliūčių. Lietuvių kalbos priebalsiams
žymėti vartojamos šios raidės (priebalsės): b, c, ch,
č, d, dz, dž, f, g, h, j, k, l, m, n, p, r, s, š, t, v, z, ž.
Fonetine transkripcija priebalsiai užrašomi taip:
[b], [b'], [c], [c'], [x], [x'}, [č], [č'], [d],
[d'], [dz], [dz'], [dž], [dž'], [f], [f'], [g], [g'}, [h], [h'],
[j'], [k], [k'], [l], [l'], [m], [m'], [n], [n'], [p}, [p'],
[r], [r'], [s], [s'], [š], [š'], [t], [t'], [v}, [v'], [z],
[z'], [ž], [ž'].
1. Priebalsiai apibūdinami pagal balso stygų
įtempimą, pagal tai, kaip oro srovė skverbiasi pro kalbos
padargų sudaromas kliūtis ir kurioje vietoje ta kliūtis
susidaro.
2. Pagal balso stygų įtempimą priebalsiai
skirstomi į skardžiuosius ir dusliuosius. Tariant
skardžiuosius priebalsius, balso stygos įtemptos ir virpa kaip
ir tariant balsius. Skardieji priebalsiai: [b], [b'], [d],
[d'}, [g], [g'], [z], [z'], [ž], [ž'}, [h], [h'], [dz], [dz'],
[dž], [dž']. Priebalsiai [v], [v'], [j'], [m], [m'], [n],
[n'], [l], [l'], [r], [r'] vadinasi balsingieji, pusbalsiai,
nes juos tariant svarbiausias vaidmuo tenka balsui, triukšmas
yra silpnas. Šie priebalsiai turi ir balsių, ir priebalsių
ypatybių.
Tariant dusliuosius priebalsius, balso stygos
neįtempiamos ir oras pro praskleistas balso stygas eina laisvai,
jų nevirpindamas. Duslieji priebalsiai:
[p], [p'], [t], [t'], [k], [k'], [f], [f'], [s],
[s'], [š], [š'], [x], [x'], [c], [c'], [č], [č'].
Duslieji priebalsiai turi skardžiuosius
atitikmenis ir su jais sudaro poras: [p] - [b], [p'] - [b'],
[t] - [d], [t'] - [d'], [k] - [g], [k'] - [g'], [s] - [z], [s']
- [z'], [š] - [ž], [š'] - [ž'], [x] - [h], [x'] - [h'],
[c] - [dz], [c'] - [dz'], [č] - [dž], [č'] - [dž'].
Balsingieji priebalsiai [j'], [l], [m], [n], [r], [v]
porų neturi. Su priebalsiais [v], [v'] priebalsiai
[f], [f'] tikrųjų porų irgi nesudaro.
3. Priebalsis [f] yra naujas lietuvių
kalbos garsas, atėjęs su tarptautiniais žodžiais:
fortepijonas, filmas.
4. Priebalsiai sudaro poras ir pagal kietumą ir
minkštumą. Visi lietuvių kalbos priebalsiai gali būti kieti arba
minkšti. Tiktai priebalsis j visuomet yra minkštas. Jis
neturi kietosios poros: J'onas, j'oj'a,
j'uk, j'is, namelyj'e.
Bendrinės lietuvių kalbos priebalsiai visada esti
minkšti prieš priešakinės eilės balsius i, į, y, e, ę, ė.
Rašte tada priebalsių minkštumas nežymimas. Rašant fonetine
transkripcija, priebalsio minkštumas žymimas minkštumo ženkleliu
', pvz.: l'ėl'ė, k'itas, g'yn'ėj'as. Prieš užpakalinės eilės
balsius a, ą, u, ų, ū, o priebalsiai gali būti ir kieti,
ir minkšti (lūpa liūtas; nešu nešiu). Rašte
priebalsių minkštumas žymimas raide i. Tada ši raidė
nežymi garso, o yra tik minkštumo ženklas (pvz., žodyje
žiogas yra 5 garsai, bet 6 raidės; čia i yra
minkštumo ženklas).