Šalutinių sakinių skyryba
1.
Šalutinis veiksnio sakinys
prie pagrindinio jungiamas jungtukais kad, ar,
jungiamaisiais žodžiais kas, ką...; pagrindinių sakinių
atliepiamieji žodžiai kartais esti tas, tai. Šalutinis
sakinys atsako į klausimą
kas?, keliamą iš pagrindinio sakinio. Šalutinis sakinys nuo
pagrindinio visada skiriamas kableliu (jei įsiterpęs į
pagrindinį - išskiriamas).
Kas nedirba, tas nevalgo.
Tas, kas tingi, kenkia sau ir kitiems.
2.
Šalutiniai tarinio sakiniai
atsako į pagrindinio sakinio sudurtinio tarinio vardinės dalies
klausimą koks? kokia?
(yra, buvo...). Prasideda jungtukais jog, lyg, kad, koks.
Pagrindiniame sakinyje prieš tarinio vardinę dalį yra
atliepiamasis žodis įvardis toks, tokia, tokie, tokios.
Kartais šis įvardis eina pagrindinio sakinio tarinio vardine
dalimi. Šalutinis tarinio sakinys eina po pagrindinio ir
atskiriamas kableliu.
Upelio vanduo buvo toks skaidrus, kad jo
žvyruotame dugne galėjai skaičiuoti akmenėlius.
Svetainė buvo tokia didelė, jog negalėjai matyti
nei jos krašto, nei galo.
Derlius buvo toks, jog ir sudoroti jį nebuvo
lengva.
3.
Šalutinis pažyminio sakinys
atsako į klausimus koks? kokia?, prie pagrindinio
jungiamas žodžiais kuris, kuri, iš kur, kada, su kuriuo, nuo
kurių, iš kurių..., sakinyje paaiškina bet kurią sakinio
dalį, išreikštą daiktavardžiu, ir eina tuojau po to žodžio, kurį
aiškina. Visuomet šalutinis pažyminio sakinys nuo pagrindinio
atskiriamas kableliu; jei įsiterpęs į pagrindinį išskiriamas
kableliais.
Pamačiau draugą, kurį seniai norėjau sutikti.
Berniukai, kurių mes laukėme, vis nesirodė.
4.
Šalutiniai papildinio
sakiniai atsako į klausimus ko? kam? ką? kuo?,
jungiami jungtukais kad, ar,
jungiamaisiais žodžiais kas, kaip, koks, iš
kur...
Nuo pagrindinio sakinio visuomet atskiriami
kableliu.
Papasakok, ką veikei vasarą.
Tik tu žinai, kaip nu švinta
rugio žiedas.
Nežinau, iš kur jis atvyko.
5.
Šalutiniai vietos aplinkybės
sakiniai atsako į klausimus
kur? kame? i š
kur?,
jungiami jungiamaisiais žodžiais kur, kiek;
atliepiamasis žodis dažnai esti ten. Atskiriami
kableliu arba išskiriami kableliais.
Ir paliko jie ten, kur sraunus Merkys teka.
Ten, kur jūra siekia dangų, vartos grumias
žalsvos bangos.
6.
Šalutiniai laiko aplinkybės
sakiniai atsako į klausimus
kada? nuo kada? nuo kurio laiko? kaip ilgai?, jungiami
jungtukais kai, kol bei jungiamaisiais žodžiais kada,
kad, lig, vos, atskiriami kableliu arba išskiriami
kableliais.
Dar gaideliai negiedojo, kai mamužė kėlė.
Vos tik avižos sudygo, kiškis įjunko lankytis ir
želmenis skabyti.
7.
Šalutiniai būdo aplinkybės
sakiniai atsako į klausimus
kaip? kuriuo būdu?, jungiami jungtukais jog, kad
bei jungiamaisiais žodžiais kaip, kiek, tarytum, tarsi,
lyg, it, atskiriami kableliu arba išskiriami kableliais.
Vėjas taip smarkiai pūtė, jog net stiebas linko.
Katrė verkė, kaip lietus lijo.
Rokas nedrąsiai suspaudė durų rankeną, tarsi eitų
į svetimus namus.
8. Kableliu skiriami tarinį turintys ir
šalutiniu būdo aplinkybės sakiniu einantys
lyginamieji posakiai.
Visi kaimai audė rietimus ilgiems metams, kaip
ausdavo kiekvieną pavasarį.
Jonui vis neramiau darėsi krūtinėje, tartum oro
ėmė trūkti.
Ir linksmiau suplakė širdis, akyse prašvito, lyg
saulė skaisčiau sušvito danguje.
9.
Šalutiniai kiekybės
aplinkybės sakiniai atsako į klausimą
kiek?, prie pagrindinio sakinio jungiami jungtukais
kad, jog, juo... juo, juo... tuo
ir prieveiksmiu kiek.
Jo kalbos man tiek įkyrėjo, kad laukiau
greitesnės jų pabaigos.
Juo katę glostai, juo ji pučiasi.
10.
Šalutiniai priežasties
aplinkybės sakiniai atsako į klausinius
kodėl? dėl ko? dėl kurios priežasties? ir jungiami
prie pagrindinių jungtukais kadangi, nes, kad.
Atskiriami kableliu.
Morta anksčiau išėjo pėsčia, nes į vežimą nebūtų
tilpusi.
Kadangi tu teisus, sunku ir kalbėti.
11.
Šalutiniai sąlygos sakiniai
atsako į klausimus
kuria sąlyga? kada? ir jungiami
prie pagrindinių jungtukais jei, jeigu, kad.
Šalutinį sakinį nuo pagrindinio
atskiriame kableliu.
Jei tik galėjo paeiti, vaikas kėlėsi ir ėjo.
Kad rūpesčių nebūtų, nusibostų žmogui gyventi.
12.
Šalutiniai nuolaidos
sakiniai rodo priežastį, kurią pagrindinio sakinio
veiksmas niekais nuleidžia ir vyksta, jos nepaisydamas. Jie
atsako į klausimus
nepaisydamas ko? nepaisant ko? kada? kuria sąlyga?,
prie pagrindinio sakinio jungiami jungtukais
nors, kad ir, atskiriami nuo jo
kableliu.
Nors visa galėjo senelis, bet niekam bloga
nedarė.
Kad ir žmogus numir šta,
darbai gyvena.
13.
Šalutiniai tikslo aplinkybės
sakiniai atsako į klausimus
kam? kuriam tikslui?,
prie pagrindinio sakinio jungiami jungtukais kad,
idant ir atskiriami nuo jo
kableliu.
Senelis perkirto suolą, kad pupa galėtų augti.
Jis taip daro, idant visi juo stebėtųsi.
Bendrosios skyrybos taisyklės
Skiriame
1. Keli greta einantys vienos rūšies ir to paties
laipsnio
šalutiniai sakiniai
vienas nuo
kito skiriami kableliu, kai tarp jų nėra jungtuko arba yra
priešinamasis jungtukas.
Kur bėga Šešupė,
kur Nemunas teka, ten mūsų tėvynė, graži Lietuva.
Reikėjo dirbti, o ne svarstyti, su kuo eiti,
kuriuo keliu žengti.
O kas gi tu esi, Tėvyne, jei ne mes, jei ne
mūsą rankos, jei ne mūsą širdys?
Keleivis sutiktąjį šnekino ne todėl, kad
norėjo viską sužinoti, bet kad jį slėgė tyla.
2. Keli tos pačios rūšies ir to paties
laipsnio šalutiniai sakiniai gali būti sutrumpėję iki jungtukų,
tarp kurių rašome kablelius (jeigu jie nesujungti jungtuku ir).
Skerdžius Lapinas gerai žinojo, kada, kur ir
kaip ganyti.
3. Kablelį rašome prieš šalutinio sakinio
jungtuką po dalelytės ar i štiktuko,
kuris atstoja visą pagrindinį sakinį.
Še, kad nori.
Tič, jei nenori rykštės.
Škac, kad sakau.
4. Kai prieš prijungiamąjį jungtuką ar
jungiamąjį žodį eina dar pabrėžiamosios ar aiškinamosios
reikšmės žodeliai bei jų junginiai ypač, nebent, juoba, vis
tiek, būtent, tai yra ir kt., kablelis rašomas prieš tuos
žodelius ar jų junginius.
Juk jis man nieko blogo nėra padaręs, nebent
kad šalinosi visada manęs.
Spėjama, kad jie to visai nežinojo, t. y. kad
jiems iš viso nebuvo kilęs toks klausimas.
5. Brūkšniu atskiriame šalutinį sakinį nuo
pagrindinio tada, kai šalutinis eina prieš pagrindinį ir tarp jų
jaučiama ryški pauzė, netikėtumas, staigumas.
Jei dukrelė jūsų vežkitės!
Kur pavojinga ir baisu jie ten pirmieji.
Kaip persodinti suaugusį kadagį klausimas
nelengvas.
Jei grįšiu Lietuvon grįšiu tik po metų.
6. Šauktukas
rašomas po sudėtinio prijungiamojo sakinio, jei nors vienas jo
dėmuo yra šaukiamasis
ar pasakomas pakiliu balsu.
Kaip būtų gera, kad nereikėtų dalyvauti šiame
triukšme tarp svetimų žmonių!
Neskiriame
1. Du vieno laipsnio (priklausantys tam pačiam
pagrindinio sakinio dėmeniui) šalutiniai sakiniai, sujungti
jungtukais ir, ar, arba, nei, vienas nuo kito
kableliu neskiriami.
Eidami į mokyklą, mudu su Simuku pamatėme
(ką?), kad už dvaro vėl laukai _ ir (ką?)
kad pasaulis daug didesnis pasidarė.
Jis nebežinodavo (ko?), ką
daryti su rankomis _ ir (dar ko?) kaip statyti
kojas.
Aš nežinau, kas manęs laukia _ nei kas po viso
to bus.
2. Po jungtukų ir, ar, arba, nei prieš
antrąjį to paties laipsnio ir tos pačios rūšies šalutinio
sakinio jungtuką kablelio nerašome.
Pasakė, kad viskas gerai ir kad jis gali jau
grįžti.
Jis džiaugėsi, kai buvo dukterims lengviau ir
_ kai Rastinjakas prisipažino jam, kad myli Delfiną.
3. Kai du vienos rūšies ir vieno laipsnio
šalutiniai sakiniai sujungti jungtukais ir, ar, arba, nei
ir turi vienodus prijungiamuosius jungtukus (jungiamuosius
žodžius), antrajame sakinyje prijungiamasis jungtukas
praleidžiamas ir prieš jungtuką
ir, ar, arba, nei kablelis
nerašomas.
Gerai, kad lyti pradėjo _ ir lijo visą savaitę.
Einu, kur kojos neša
_ ir akys mato.
Maniau, kad karvė išsimetė _ ar su arkliu kas
atsitiko.
4. Sustabarėję posakiai su jungiamaisiais
žodžiais šalutinio sakinio nesudaro ir nuo viso sakinio kableliu
neskiriami.
Nebuvo _ kas perspėja (perspėjančio
žmogaus).
Pagaliau ėmė belstis _ kiek tik gali (iš
visų jėgų).
Galėsi _ kiek nori _ (daug, užtektinai)
prisiraškyti vaisių.
5. Jei po pagrindinio sakinio eina įvairių
laipsnių šalutiniai sakiniai, kurių jungiamieji žodžiai ar
jungtukai atsiduria greta vienas kito, tai tarp jungtukų ar
jungiamųjų žodžių kablelis nerašomas.
Buvo pasakyta visiems, jog _ kas daugiausia i šplatinsiąs
laikraščių, gausiąs dovanų.
6. Kai prieš šalutinio sakinio jungtuką yra
žodeliai ypač, nebent, kad ir, juoba, būtent, vis tiek, tai
yra, taigi, tuo labiau, juo labiau kad ir kiti, kablelio po
jų prieš šalutinio sakinio jungtuką nerašome.
Juk jis man nieko blogo nėra padaręs, nebent _
kad visada šalinosi mane kur nors pamatęs.
Vaižgantui rūpėjo iškelti žmoguje kūrybinį pradą,
kad ir _ kur jis reikštųsi.
7. Kai prieš šalutinio sakinio jungtuką yra
dalelytės ne, nė, nei, ir, tik, kablelio prieš jas
nerašome.
Nežinojau_ nei ką besakyti.
Turėjau išmokti _ ir kaip kalbėti.
Suprasi _ tik kai bus vėlu.
8. Jei prijungiamasis jungtukas ar jungiamasis
žodis yra artimai susijęs su prieš jį einančiu priešinamuoju
jungtuku, kablelio tarp tų jungtukų nerašome.
O _ kai pribėgsi žalią lankelę, ten tave
paganysiu.
|