Šalutiniai veiksnio sakiniai

Šalutiniai veiksnio sakiniai atsako į klausimą kas?

Prie pagrindinio sakinio jie dažniausiai jungiami jungtukais kad, jog, ar, įvardžiais kas, koks, kuris, prieveiksmiais kur, kodėl, kaip. Šalutiniai veiksnio sakiniai:

a) atstoja pagrindinio sakinio veiksnį:

Netrukus paaiškėjo, kas čia dedasi.

Kas paaiškėjo? – kas čia dedasi.

Atrodė, kad Karalienė neišgirdo Anės įeinant.

Kas atrodė? – kad Karalienė neišgirdo Anės įeinant.

Visiems buvo aišku, kad Petrui likti namie negalima.

Kas buvo aišku? – kad Petrui likti namie negalima.

Buvo girdėti, kaip apačioje ramiai teka vanduo.

Kas buvo girdėti? – kaip apačioje ramiai teka vanduo.

Tuoj matyti, kad pats niekados nei sėjai, nei pjovei, tik artimo derlių grobei.

Kas matyti? – kad pats niekados nei sėjai, nei pjovei, tik artimo derlių grobei.

Jau kiek kartų yra žmonėms sakyta, jog meilikauti nedora, bjauru, žalinga.

Kas sakyta? – jog meilikauti nedora, bjauru, žalinga.

Įdomu, ar čia augtų linai.

Kas įdomu? – ar čia augtų linai.

Parūpo voverytėms, kur senoji neša riešutus.

Kas parūpo? – kur senoji neša riešutus.

Mums nesuprantama, kuris iš jų čia vyriausias.

Kas nesuprantama? – kuris iš jų čia vyriausias.

Jau žinoma, kodėl Jotautas grįžo.

Kas žinoma? – kodėl Jotautas grįžo.

Šios grupės sudėtinių prijungiamųjų sakinių pagrindinio dėmens tarinys dažniausiai reiškiamas veiksmažodžių paaiškėti, atsitikti, atrodyti, rodytis, rūpėti, patikti trečiojo asmens formomis, bendratimis matyti, girdėti – vienomis arba sutapusiomis su veiksmažodžio būti trečiojo asmens forma (yra girdėti, buvo matyti...). Taip pat pagrindinio sakinio tarinys gali būti pasakytas neveikiamųjų dalyvių ir būdvardžių nederinamąja forma (aišku, sakyta, įdomu, nesuprantama, žinoma...);

b) sukonkretina pagrindinio sakinio veiksnį, išreikštą parodomuoju įvardžiu tas:

Kas ieško, tas randa.

Kas tas? – kas ieško.

Kam nesiseka, tas turėtų būti atidesnis.

Kas tas? – kam nesiseka.