Sudėtinio sakinio sąvoka
Sakinys,
turintis du ar kelis gramatinius centrus, yra sudėtinis sakinys.
Ore lekiojo snaigės, ir šaltas vėjas skverbėsi už apykaklės.
Paskui Giedrius paprašė, kad Mikas pakalbintų Raselę.
Sugirgždėjo durys, padvelkė lauko šaltis, į pirkią įžengė
grįžusi mama.
Gyvieji vabalėliai taip pat netyli: pagrioviais varlės kurkia,
vabolės birbdamos laksto, aviliuose bitės ūžia, kita bitelė
susivėlusi zyzdama parlekia, paprūdyje lakštingala be perstojo
pleška, eglėj ir gegužė susijuokusi pradėjo kukuoti.
Kaip matyti,
pirmasis ir antrasis sudėtinis sakinys yra sudarytas iš dviejų
dėmenų, atitinkančių vientisinius sakinius
(Ore lekiojo snaigės + Šaltas
vėjas skverbėsi už apykaklės; Paskui Giedrius paprašė + Mikas
pakalbintų Raselę),
trečiasis iš
trijų (Sugirgždėjo durys
+ Padvelkė lauko šaltis + Į pirkią įžengė grįžusi mama).
Ketvirtasis sudėtinis sakinys turi net septynis dėmenis
(Gyvieji vabalėliai taip pat
netyli + Pagrioviais varlės kurkia + Vabolės birbdamos laksto +
Aviliuose bitės ūžia + Kita bitelė susivėlusi zyzdama parlekia +
Paprūdyje lakštingala be perstojo pleška + Eglėj ir gegužė
susijuokusi pradėjo kukuoti).
Dėmenys,
sudarantys sudėtinį sakinį, neturi sakiniui būdingo intonacinio
savarankiškumo. Tuo galima įsitikinti skaitant vientisinių
sakinių poras ir iš jų sudarytus sudėtinius sakinius:
Vientisiniai
sakiniai |
Sudėtiniai sakiniai |
Nuo ežero papūtė
šalto oro srovė. Pievoje krito gaili rasa. |
Nuo ežero papūtė
šalto oro srovė, ir pievoje krito gaili rasa. |
Upė buvo atslūgusi
į savo vagą. Slėsnumose tebetelkšojo vanduo. |
Upė buvo atslūgusi
į savo vagą, tačiau slėsnumose tebetelkšojo vanduo. |
Ateidavo ilgos
rudens ir žiemos naktys. Aš dažnai sapnuodavau tą tolimą
ežerą. |
Ateidavo ilgos
rudens ir žiemos naktys, aš dažnai sapnuodavau tą tolimą
ežerą. |
Užsnūdo vėjas.
Nustojo šlamėti rugiai. |
Užsnūdo vėjas,
nustojo šlamėti rugiai. |
Skaitydami, be
abejo, pastebėjote, kad kairėje išspausdinti pirmieji
vientisiniai sakiniai turi baigtinę intonaciją. Tie patys
sakiniai, tapę sudėtinių sakinių pirmaisiais dėmenimis, tokią
intonaciją praranda. Grafiškai tą skirtumą galima pavaizduoti
taip:
Nuo ežero papūtė šalto oro srovė.
Pievoje krito gaili rasa.
Nuo ežero papūtė šalto oro srovė,
ir pievoje krito gaili
rasa.
sudėtinio sakinio dėmuo.
-------------
vientisinis sakinys.
| pauzė
tarp sudėtinio sakinio dėmenų.
|| pauzė
tarp vientisinių sakinių.
Sudėtinio
sakinio dėmenys jungiami dvejopai:
1)
intonacija kartu su jungtukais ar kitais jungiamaisiais
žodžiais:
Dirstelėjau į
motiną, ir iš mano akių ji viską suprato. Sargyba stovėjo sode,
o mudu vakarieniavome. Ne kasdien dabar išgirsi dainą, kurios
paklausyti verta.
2) tik
intonacija:
Tėvas sėdasi
prie irklų, aš įsitaisau valties gale. Žemė džiūsta laikas
art.
Pirmosios
grupės sudėtiniai sakiniai yra jungtukiniai, antrosios
bejungtukiai.
Sudėtiniai jungtukiniai sakiniai pagal tai, kokiais jungtukais
ar kitais jungiamaisiais žodžiais jungiami jų dėmenys, dar
skirstomi į
sujungiamuosius
ir
prijungiamuosius
sakinius.