Žodžiai ir posakiai, klausimais
nesusiję su sakiniu
Ne visi
savarankiški žodžiai, kurie sudaro sakinį, atsako į sakinio
dalių klausimus. Tokie žodžiai yra
kreipiniai
(Pabūk, Laurynai,
vienas. Birute, kur tu?),
įvairūs
įterpiniai
(Dabar mano pilve, anot
senojo Alaušo, žarna žarnon lindo.
Čia, matyt, daržo būta.).
Panašias funkcijas atlieka ir jaustukai, teigiamieji ar
neigiamieji žodžiai. Paprastai jie išskiriami ar atskiriami
skiriamaisiais ženklais.
Tiesiogiai gramatiškai nepriklausantys žodžiai įeina į
vientisinio sakinio sudėtį ir vienaip ar kitaip jį modifikuoja.
Tai tartum pašalinės pastabos, kuriomis pasakytoji mintis
vertinama iš šono (dažniausiai subjektyviai), nurodoma, kam ji
skiriama ir visa kita. Šie žodžiai tariami skirtinga intonacija:
arba silpniau bei greičiau (Jis, galimas daiktas,
neateis.); arba stipriau (Jonuk, eik namo.),
nuo kitų žodžių atskiriami pauzėmis.
Jaustukai
prisišlieję prie sakinio, jam suteikia emocinį-ekspresinį
atspalvį. Jie dažnai esti daugiareikšmiai.
Oho-ho, Jurgiukas. A, tu... Ak, tas karas,
karas. Labą dieną, bičiuli! gražu, dievaž, gražu!
Ai, skauda! Ai ai ai, gražumėlis arklio!
Teigimo (taip) ar
neigimo (ne) žodžiai (teiginiai,
neiginiai) pasakomi sakinio pradžioje. Jais dažniausiai
patvirtinama ar paneigiama klausiamojo sakinio informacija:
Ar jau baigėte darbą? Taip, jau baigėme. Ne,
nelinksma prisiminus, dievaži! Ne, čia jau per daug!
Šie
žodžiai vartojami ir vieni: Ar čia patinka? Taip.
Tada jie atstoja sakinį.
Kartais čia priskiriami ir
išvadiniai žodžiai,
tačiau jie daug kuo skiriasi. Šiais žodžiais (ir tiek, ir
gana, ir viskas) pabaigiamas sakinys, lyg rodoma, kad
sakomoji mintis yra galutinė ir nepakeičiama (Pasakiau, ir
viskas!); be to, čia justi ir kiti reikšmingi
atspalviai: Daržai seniai padiegti, o neauga, ir gana
(t. y. nieko nepadarysi, vis tiek neauga); Kitu atveju
jis būtų drauge su seniu pasijuokęs, ir viskas (t. y.
tuo ir būtų baigęsi); Pasakė ir jau! (t. y. jau
viskas baigta); Braškame, ir tiek (t. y. ko
norėti). Šie sakiniai artėja prie sudėtinių, nes išvadiniuose
žodžiuose jaučiama predikacija, plg. Aš irgi ten buvau, ir
sveikas.