Sudėtinių sakinių vartojimas

Bendraties ir padalyvio vartojimo klaidos šalutiniuose sakiniuose

Kitų šalutinių sakinių klaidos

Netinkami sudėtinių sakinių jungtukai ir jungiamieji žodžiai

Bendraties ir padalyvio vartojimo klaidos

šalutiniuose sakiniuose

Bendraties ir padalyvio vartojimo klaidos šalutiniuose sakiniuose (tiksliau – sudėtinių sakinių šalutiniuose dėmenyse) yra labai didelės. Jų tiesioginis šaltinis – rusų kalba, ir būdingos jos daugiausia miestiečiams.

Šalutiniuose sakiniuose bendratis pirmiausia nevartotina su jungtuku kad arba nusenusiu jungtuku idant tikslui ir priežasčiai reikšti. Klaidingi tokie aiškiai slaviškų konstrukcijų sakiniai: Kad mokėti, reikia mokytis. Atvažiavau, kad viską pamatyti. Ką nors daryk, idant atgauti dvasios ramybę.

Pagrindiniai šių klaidų taisymo būdai yra du.

Pirmasis būdas gana paprastas – paliekame jungtukus kad, idant ir vietoj bendraties vartojame tariamąją nuosaką: Kad mokėtume (mokėtumėm), reikia (arba turime, privalome) mokytis. Atvažiavau, kad viską pamatyčiau. Ką nors daryk, idant atgautum dvasios ramybę. Nors jungtukui kad dažnai yra sinonimiškas jungtukas jog, bet jog su tariamąja nuosaka nevartotinas, taigi vengtina: Jog mokėtum, reikia mokytis. Atvažiavau, jog viską pamatyčiau ir pan.

Antras būdas – paliekame bendratį, o vietoj jungtukų kad, idant vartojame veiksmažodžio norėti neasmenuojamąją formą: beasmeniuose sakiniuose – padalyvį, asmeniniuose – pusdalyvį. Norint mokėti, reikia mokytis. Atvažiavau, norėdamas viską pamatyti. Tik trečiame sudėtiniame sakinyje geriau paryškinti sąlygą: Ką nors daryk, jei nori atgauti dvasios ramybę.

Klaidingi tikslo ir priežasties sakiniai su bendratimi paprastai taisomi abiem būdais: Kad gauti (= Kad būtų gauta arba Kad gautume; Norint gauti) pelno, reikia mažinti išlaidas. Kad išvengti (= Kad išvengtume; Norėdami išvengti) ligų, prieš valgį plaukime rankas. Jie protestuoja, kad atkreipti (= kad atkreiptų; norėdami atkreipti) vyriausybės dėmesį.

Kartais tikslinga rinktis ir trečią taisymo būdą – klaidingas šalutinis sakinys, kuriame yra kad su bendratimi, verčiamas paskirties naudininku su bendratimi: Nėra skirta lėšų, kad pirkti įrangą (= įrangai pirkti, tik ne lėšų pirkti įrangą arba įrangos pirkimui). Tų pajėgų nepakanka, kad užtikrinti kontrolę (= kontrolei užtikrinti). Reikia priimti įstatymus, kad apginti vaikus (= vaikams apginti arba vaikus ginančius įstatymus). Imamės priemonių, kad sumažinti vagystes (= vagystėms mažinti ar vagysčių mažinimo priemonių). Dalį klaidingų sakinių galima pataisyti visais trimis būdais: Kad sudominti mokinius (= Kad sudomintų mokinius; Norėdami sudominti mokinius; Mokiniams sudominti), mokytojai naudoja vaizdines priemones. Reikės dvejų metų, kad atkurti šias freskas (= kad būtų atkurtos šios freskos, norint atkurti šias freskas; šioms freskoms atkurti). Kiek reikėtų audeklo, kad apjuosti visą planetą (= kad būtų apjuosta visa planeta; norint apjuosti visą planetą; bet čia glausčiausia, trumpiausia – visai planetai apjuosti)?

Yra ir ketvirtas taisymo būdas: pamatę, jog kad nebūtinas ar net nereikalingas, jį išmetame ir sudėtinį sakinį, kurio šalutinis dėmuo čia būna dirbtinis ir dažniausiai net nereiškia tikslo ar priežasties, verčiame vientisiniu: Komandos tikslas – kad atkovoti kamuolį (= tikslas – atkovoti kamuolį). Trūksta laiko, kad atsakyti į visus klausimus (= atsakyti į visus klausimus). Aš norėčiau siūlyti, kad svarstymą atidėti (= siūlyti svarstymą atidėti). Reikia priimti įstatymą, kad tokius žmones bausti (= įstatymą tokius žmones bausti). Ar yra kokia galimybė, kad šitą procesą paspartinti (= galimybė šitą procesą paspartinti)? Ar nesutiktumėt, kad šią problemą spręsti (= šios problemos spręsti) kartu? Kodėl šie skyriai tik tuo ir teužsiima, kad mokėti pašalpas (= užsiima tik pašalpų mokėjimu)?

Šis ketvirtasis taisymo būdas, kai atsisakome šalutinio sakinio su kad bei bendratimi ir sudėtinį sakinį verčiame vientisiniu, ypač patogus ir dažnai taikytinas po slinkties – eiti, važiuoti, vykti, grįžti... (a.) ir siekimo – rinktis, siųsti... (b.) veiksmažodžių:

a. Suėjome, kad pasitarti (= Suėjome pasitarti). Jie čia atvyko, kad susipažinti su padėtimi (= atvyko susipažinti su padėtimi). Astronautai buvo išėję į kosminę erdvę, kad pataisyti išorines antenas (= išorinių antenų taisyti). Filmo herojė grįžta pas monstrus, kad juos sunaikinti (= jų sunaikinti); tikslui reikšti netiks juos sunaikinti);

b. Susirinkome, kad pasidalyti patirtimi (= Susirinkome pasidalyti patirtimi). Atsiuntė raginimą, kad sumokėti mokesčius (= raginimą sumokėti mokesčius).

Kai kas tokiuose šalutiniuose tikslo sakiniuose pavartoja kad su tariamąja nuosaka (Suėjome, kad pasitartume. Susirinkome, kad pasidalytume darbo patirtimi), bet tokios konstrukcijos su slinkties ir siekimo veiksmažodžiais dažniausiai nestilingos, negyvos, tarmėms neįprastos, žr. lentelę:

Tikslo bei priežasties aplinkybės sakiniuose su jungtukais kad, idant netinka ne tik bendratis, bet ir retkarčiais pavartojamas padalyvis. Taisant pasirenkami visi jau minėtieji būdai, kurie gali tikti: Kad išėjus (= Kad išeitume; Norint išeiti; Jei norime išeiti) iš krizės, reikia susitelkti. Mes kovojame su smurtu, kad jį įveikus (= kad jį įveiktume, norėdami jį įveikti). Kad neatėmus (= Kad neatimčiau; Nenorėdamas atimti) jums daug laiko, kalbėsiu trumpai. Pinigai ne tam, kad juos švaisčius (= kad juos švaistytume). Ką padarėte, kad pagerinus žmonių gyvenimą (= kad būtų pagerintas, kad pagerėtų žmonių gyvenimas; žmonių gyvenimui pagerinti)? Idant išvengus (= Idant, įprasčiau Kad išvengtume; Norėdami išvengti) panašių klaidų, turime būti apdairesni.

Vietoj jungtukų kad, idant negalima vartoti vertalų tikslu arba su tikslu drauge su bendratimi (pagal rusų kalbos modelį jie neretai buvo vartojami sovietmečiu): Dirvą akėjame tikslu išpurenti (= norėdami išpurenti; kad išpurentume). Jie taip darė su tikslu pasipelnyti (= norėdami pasipelnyti, kad pasipelnytų; pasipelnymo tikslu). Bus organizuota gyventojų apklausa tikslu išsiaiškinti visuomenės nuomonę (= visuomenės nuomonei išsiaiškinti). Mes atvyksime su tikslu jums padėti (= atvyksime jums padėti).

Kai tikslo arba priežasties reikšmės nėra, bendratis, kartais ir padalyvis su kad gali tikti: Kad dirbti – tai dirbti, kad ilsėtis – tai ilsėtis (pabrėžiamas veiksmo intensyvumas, ryžtas; dar glausčiau: Dirbti – tai dirbti, ilsėtis – tai ilsėtis). Kad kur gerą arklį gauti arba Kad kur gerą arklį gavus (pasakomas noras, pageidavimas).

Šalutiniuose sakiniuose bendratis nevartotina (rusų kalbos pavyzdžiu) su jungtukais jei, jeigu sąlygai reikšti. Štai sakinys: Jei gėlių nepamerkti, jos nuvys. Taisymai čia galimi keli. Įprasčiausias – tokią bendratį keičiame būsimuoju veiksmažodžių laiku: Jei gėlių nepamerksime, jos nuvys. Galima vartoti ir tariamąją nuosaką, bet tada reikėtų šią nuosaką rinktis ir pagrindiniame sakinyje: Jei gėlių nepamerktume, jos nuvystų. Galima ir Kad gėlių nepamerktume..., nes su tariamąja nuosaka kad gana įprastas ne tik tikslui, bet ir sąlygai reikšti, plg. mįslę apie kelią: Kad rankas turėtų – vagį pagautų, kad prakalbėtų – daug pasakytų. Galima taisyti labai trumpai: Nepamerktos gėlės nuvys (nuvystų). Panašiai įvairiais būdais taisome ir kitus šalutinius sąlygos aplinkybės sakinius su jungtukais jei, jeigu ir bendratimi: Jeigu patenkinti (= patenkintume, patenkinsime; Norėdami patenkinti) visų norus, turėtume (turėsime) daug išlaidų. Jeigu žiūrėti formaliai (= Jeigu žiūrėsime, žiūrėtume formaliai; Formaliai žiūrint), įstatymai nebuvo pažeisti. Jeigu tikėti (= Jeigu tikėsime, tikėtume) žurnalistais (arba Pasak žurnalistų; Žurnalistų žodžiais, tvirtinimu), viskas buvo kitaip. Jeigu kalbėti (= Jeigu kalbėsime, kalbėtume; čia nelabai tiks Kalbant) apie sportą, tai jį turi remti valstybė. Jei sakyti tiesą (= Tiesą sakant; Iš tiesų), jie nelabai ir stengėsi.

Su jei, jeigu šalutiniuose sąlygos aplinkybės sakiniuose netinka ne tik bendratis, bet ir kartais pavartojamas padalyvis: Jeigu suskaičiavus (= Jeigu suskaičiuosime, suskaičiuotume) gamybos išlaidas, pelno beveik nebeliks (nebeliktų). Jeigu švietimą reformavus (= reformuotume, reformuosime; arba tiesiog Švietimą reformavus) protingai, naudos būtų daug. Jei pervežus (= Jei pervežtume, būtų pervežama arba tiesiog Pervežę) per Lietuvą daugiau krovinių, daugiau užsidirbtume. Jeigu atmetus (= Jeigu atmestume arba tiesiog Atmetus) nepagrįstus priekaištus, kritikos beveik nebeliktų. O jeigu pasigilinus (= jeigu pasigilintume, pasigilinsime arba tiesiog O pasigilinę), koks sudaromas visuomenėje įspūdis, – ką pamatytume?

Kai sąlygos (kaip ir priežasties arba tikslo) reikšmės nėra, bendratis ir padalyvis su jei, jeigu gali tikti: Jei daryti – tai daryti (tvirtas apsisprendimas, ryžtas; dar trumpiau: Daryti – tai daryti). Jeigu taip kur vandens atsigerti arba Jeigu taip kur vandens atsigėrus (noras, pageidavimas).

Pagal rusų kalbos pavyzdį pavartojama ir tokių sakinių, kur jei, jeigu nereiškia sąlygos. Tokių sakinių porinis jungtukas jei(gu)..., tai... iš tiesų rodo priešinamąjį gretinimą, pvz.: Jeigu anksčiau mokėmės blogose patalpose, tai dabar jau stovi nauja mokykla. Tokį sudėtinį prijungiamąjį sakinį geriau versti lietuvių kalbai įprastesniu sujungiamuoju su priešpriešiniu jungtuku o ir vartoti Anksčiau mokėmės blogose patalpose, o dabar jau stovi nauja mokykla. Jei(gu)..., tai... reikėtų atsisakyti ir kituose panašiuose sakiniuose: Jeigu senovėje (- Senovėje) žmonės gyveno sunkiai, tai (- o) dabar jie gyvena lengviau. Jeigu mituose (- Mituose) karvė – teigiamas simbolis, apie vilką (- o apie vilką) to nepasakysi. Jeigu anksčiau (- Anksčiau, seniau) į krepšį dažnai buvo metama abiem rankomis iš apačios, tai (- o) dabar dėl gero gynimosi šio būdo beveik neįmanoma panaudoti. Jei pirmas (- Pirmas) gaisras atnešė tik nuostolių, tai (- o) antras jau pareikalavo gyvybės. Atsisakius jei(gu), jungtuku o geriau ryškinti ir vienarūšių sakinio dalių priešpriešą: Jei pernai (- Pernai) olimpiadoje dalyvavo tik trys mokiniai, tai (- o) šiemet – keturi. Jeigu prieš karą (- Prieš karą) Lietuvoje televizorių nebuvo, tai (- o) dabar – beveik kiekviename bute. Jeigu čia (- Čia) žemės derlingos, tai (- o) ten – prastos. Kartais tokio jei(gu)..., tai išvengiame ir kitaip: Jei (= Kai) Klaipėdoje lyja, (tai) Vilniuje šviečia saulė.

Kitų šalutinių sakinių klaidos

Šalutiniuose nuolaidos aplinkybės sakiniuose po santykinio žodžio kaip nevartotini neigiamieji veiksmažodžiai, nes iš tiesų neigimo čia nėra, tik perimtas slaviškas modelis. Klaida: Kaip ne keista arba Kaip nebūtų keista (nelabai siūloma ir abejotino lietuviškumo Kaip bebūtų keista), medis atsigavo. Vartotina: Kad ir arba Nors (ir) keista, medis atsigavo; arba pertvarkome visą sakinį: Keista, bet medis atsigavo. Panašiai taisytina Kaip neliūdna (= Kad ir arba Nors (ir) liūdna), vasara negrįš (arba Liūdna, bet vasara negrįš). Kaip nesistengėme (= Kad ir arba Nors (ir) stengėmės), darbo baigti nespėjome (arba Stengėmės, bet darbo baigti nespėjome). Kaip ten nebūtų (= Kad ir arba Nors (ir) kaip ten būtų; čia tiks ir Šiaip ar taip), pasiklausinėti reikia.

Kartais neigiamieji veiksmažodžiai netinkamai pavartojami vietos (po santykinio žodžio kur), laiko (po santykinio žodžio kada) ir kai kurių kitų tipų (papildinio ar pan.) šalutiniuose sakiniuose, kur iš tikrųjų teigiama. Klaidos: Kur nepažvelgsi (= Kur pažvelgsi), visur sniegas. Kada tik neateini (= Kada tik ateini), jis vis užsiėmęs. Kam tik neskambinau (= Kam tik skambinau), niekas nieko nepatarė. Su kuo nekalbėjau (= Su kuo tik kalbėjau), visi taip sakė.

Neigiamasis veiksmažodis paprastai netinka ir šalutiniuose laiko aplinkybės sakiniuose, prijungtuose jungtukais kol (nevartotina pakol) arba rečiau – iki, lig(i). Tokie sakiniai rodo trunkančio veiksmo ribą ir juose iš esmės teigiama, o neigimas čia perimtas iš rusų kalbos. Klaidos: Belsiuos, kol neatidarys (= kol atidarys). Paieškos tęstos tol, kol neaptikti (= kol aptikti) nusikaltėlių pėdsakai. Dirbome, kol nesutemo arba iki nesutemo (= kol sutemo, iki sutemo, iki sutemstant, iki sutemų). Pūslė sklandė, ligi oras joje neataušo (= ligi arba iki oras joje ataušo). Tačiau jeigu šalutiniu sakiniu teigiamai nusakyti ribą neįmanoma, neigiamasis veiksmažodis jame tinka (paprastai ir pagrindinio sakinio veiksmažodis tada esti neigiamas): Kol neišauš, nesikeistu. Duobę reikia uždengti, kol neįvyko nelaimė. Valgyk, kol sriuba neataušo.

Šalutiniai laiko aplinkybės sakiniai nejungiami (o taip pasitaiko dalyje tarmių) santykiniu prieveiksmiu kaip: Antri metai, kaip (= kai) čia dirbu. Vaikas džiaugiasi, kaip (= kai) mokytojai jį pagiria. Laiko aplinkybės sakinių geriau nejungti ir žemaičiams būdingu jungiamuoju žodžiu kuomet: Kuomet (- Kai, kada) nustos lyti, eisime. Mes susitikome, kuomet (- kai, kada) aš pradėjau studijuoti. (Kuomet gali tikti šalutiniuose papildinio ar kituose sakiniuose, pvz.: Nežinau, kuomet vėl ateisiu.)

Šalutinis pažyminio sakinys turi eiti tuoj po to žodžio, kurį aiškina. Kai to nesilaikoma, susidaro keistų dviprasmybių, pvz.: Šį paveikslą nupiešė jūsų sūnus, kurį ir pakabinome kabinete (sūnų pakabinome?!). Čia galimi keli taisymo būdai: Šį paveikslą, kurį nupiešė jūsų sūnus, pakabinome kabinete. Jūsų sūnaus nupieštą paveikslą pakabinome... Šį paveikslą, nupieštą jūsų sūnaus, pakabinome... ir pan. Klaidingą sakinį Ją žavėjo paukščio giedojimas, kuris tupėjo ant šakos taisome keisdami įprastą žodžių tvarką (moksliškai tariant, darydami inversiją): Ją žavėjo giedojimas paukščio, kuris tupėjo...; įterpdami šalutinį sakinį į pagrindinį: Ją žavėjo paukščio, kuris tupėjo ant šakos, giedojimas; sudėtinį sakinį versdami vientisiniu: Ją žavėjo tupinčio ant šakos paukščio arba paukščio, tupinčio ant šakos, giedojimas.

Ypač žiūrėtina, kad prieš santykinį įvardį, jungiantį šalutinį pažyminio sakinį, rusų kalbos pavyzdžiu neatsirastų kokia savarankiška kalbos dalis. Klaidingą sakinį Yra nestropių mokinių, dalis kurių nepažangūs taisome keisdami žodžių tvarką: mokinių, kurių dalis nepažangūs. Panašiai taisytina: Visa tai galite pasitikrinti savo tinklalapyje, adresą kurio (= kurio adresą) matysite savo ekranuose. Yra filme ir vaikinas, bendrauti su kuriuo (= su kuriuo bendrauti) herojei nelengva. Prieš santykinį įvardį, jungiantį šalutinį pažyminio sakinį, gali būti tik prielinksnis: Štai tas žmogus, apie kurį pasakojau. Stovėjo trobelė, iš kurios kamino rūko dūmai.

Stiliaus sumetimais vengtini sudėtiniai sakiniai su keliais skirtingų laipsnių šalutiniais pažyminio sakiniais, prasidedančiais kuris, -i. Vietoj Pamačiau voveraitę, kuri tupėjo pušyje, kurios šakos buvo apdžiūvusios gražiau skamba Pamačiau voveraitę, tupinčią pušyje, kurios šakos buvo apdžiūvusios arba tupinčią ant apdžiūvusios pušies šakos. Sakinį Įvyko konkursas, kurio metu atrinkti keli mokiniai, kurie dalyvaus apžiūroje, kuri bus Vilniuje pertvarkome kad ir taip: Įvykusio konkurso metu atrinkti keli mokiniai, kurie dalyvaus apžiūroje Vilniuje.

Kai nekyla klausimas koks, -ia, o tikslinga pabrėžti įvykių kaitą, jų priežastingumą ar ką kita, šalutiniai pažyminio sakiniai nevartotini – ieškotina kitokios, sakomą mintį geriau atitinkančios raiškos: Per gatvę bėgo vaikas, kuris pakliuvo po automobiliu (= ir pakliuvo po automobiliu – čia ne vaiką reikia apibūdinti, o rodyti įvykių kaitą). Kilo keli maištai, kurie buvo greitai numalšinti (= bet jie buvo greitai numalšinti – čia akcentuojame įvykių priešingumą). Tai padrąsina mažuosius, kurie nustoja bijoti (= ir jie nustoja bijoti – pabrėžiame padarinį). Dar visas gyvenimas prieš akis, kurio tau turi užtekti (= ir jo tau turi užtekti – mintis plėtojama, paremiama). Žmonės atsisako šilumos, už kurią nepajėgia sumokėti (= nes už ją nepajėgia sumokėti – čia svarbiau nurodyti priežastį).

Vietoj įprastinio šalutinio pažyminio sakinio su kuris, -i (Ar čia tas peilis, kurį vakar pirkau?) laisvuosiuose kalbos stiliuose toleruojama ir su kur (Ar čia tas peilis, kur vakar pirkau?), nelabai tinka žemaitybė su katras, -a, nes katras bendrinėje kalboje – tai vienas iš dviejų (Ar čia tas peilis, katrą vakar pirkau?), ir griežtai taisomas pagal lenkų kalbos pavyzdį kai kur tarmėse pavartojamas ką (Ar čia tas peilis, ką vakar pirkau?).

Jungiant šalutinius pažyminio sakinius, vietoj santykinio įvardžio kuris daugiskaitos geriau nevartoti įvardžio kas, kaip dažnai pavartoja šiaurės lietuviai: Mes dėkojame visiems, kas (- kurie) mums padėjo. Kas tinka jungiant šalutinius veiksnio sakinius: Kas (gyviau negu Kuris (kurie) dirba, tas (tie) turi.

Netinkami sudėtinių sakinių jungtukai

ir jungiamieji žodžiai

Kartais sudėtinis sakinys (dažniau prijungiamasis) ydingas tik dėl netinkamo jungtuko ar jungiamojo žodžio. Sujungiamiesiems priešinamojo, kartais gretinamojo sujungimo sakiniams jungti nevartotinas barbarizmas ale (ši lenkybė nereta buities kalboje: Sakiau, ale (= bet) neklauso), vertalai vienok, tuo tarpu kai, nelabai tinka ir greičiausiai verstinis kai tuo tarpu: Šiandien dangus apsiniaukęs, vienok (= bet, tačiau) nešalta. Stengiamės, vienok (= bet – buities kalboje gyvesnis, tačiau – kiek knygiškesnis) nesiseka. Buvo jam visokių valandų, vienok (= bet, tačiau, vis dėlto) jis nepalūžo. Turtuoliai lobo, tuo tarpu kai (= o) vargšai skurdo. Kitos komandos išsiveržė į priekį, kai tuo tarpu (gyviau, trumpiau, saviau ir aiškiau o) mes atsiliekame. Net įteisintasis tuo tarpu yra aiškiai knygiškas, tarmėms neįprastas, ir čia o kur kas gyvesnis, aiškesnis. Ką reiškia: Kompozitorius mirė, tuo tarpu jo kūryba liko nemirtinga – gal tik kol kas, laikinai nemirtinga? Pasakius Kompozitorius mirė, o jo kūryba liko nemirtinga, dviprasmybė dingsta. Žmonės neturi pinigų, tuo tarpu (ar „šiuo metu“, ar „o“?) kuras brangsta. Net pradėti sakinį galime jungtuku o – jis už tuo tarpu dažnai aiškesnis: Tuo tarpu (- ar „Kol kas“? Gal: O; Bet) Didžiojoje Britanijoje šį preparatą vartoti draudžiama.

Įprastas porinis priešpriešinis jungtukas yra ne tik .... bet ir ...; o jo variantas ne tik ..., bet ... gyvajai kalbai nebūdingas, vengtinas: Ne tik pasipildo muziejaus fondai, bet (- bet ir) žmonės geriau susipažįsta su savo kraštu. Pirmoji moksleivių paroda sulaukė ne tik dėmesio, bet (- bet ir) buvo teigiamai įvertinta (žinoma, šį ir galima nukelti į kitą vietą ir sakyti bet buvo ir teigiamai įvertinta).

Priešinamojo ir gretinamojo sujungimo sakiniams jungti netinka dalelytė gi – reikia jungtuko o. Rusų kalbos pavyzdžiu pasakoma: Duktė išėjo vandens, gi (= o) motina kūrė krosnį. Vienas išvykęs, gi (= o) kitas serga. Trūksta laikinų poilsiaviečių, gi (= o, bet) ir esamos ne visos jaukios. Kalbame daug, reikalai gi (= o reikalai) nė iš vietos. Jiems mokamas nedidelis atlyginimas, faktiškai gi (= o faktiškai, geriau o iš tikrųjų) kita dalis įteikiama vokeliuose. Dalelytė gi tinka tik pabrėžiant: Palauk gi! Ko gi toks nusiminęs? Gi (arba Juk) tu dar jaunas!

Paremiamojo sujungimo sakiniuose todėl nekeistinas tikriausiai verstiniu taip kad: Bus diktantas, taip kad (- todėl) pakartokim rašybą. Vėl brangs elektra, taip kad (= todėl arba vadinasi, taigi) mokėsime daugiau.

Sudedamojo sujungimo sakiniuose vietoj ir neįprasta vartoti bei: Vėjas lėkė šuorais, bei (= ir) šienas kuokštais kilo į orą. Jungiant vienarūšes sakinio dalis, taip pat teiktina pirmenybė jungtukui ir, o bei vartotinas tik gyvinant stilių, kai įvairių ir sakinyje gana daug ir kai paprastai vienarūšės sakinio dalys sudaro grupes: Ateina ir praeina pavasariai bei vasaros ir rudenys bei žiemos. Arba K. Donelaičio: Riebūs mūs lašiniai bei dešros tau nepatinka.

Vietoj kartojamojo porinio jungtuko ir ... ir, jungiančio sudėtinio sakinio dėmenis arba dažniau vienarūšes sakinio dalis, nevartotina kaip (ir)..., taip (ir) ...: Kaip ir (= Ir) jie to neturi, taip ir (= ir) mes to dar negavome. Jis mokėjo analizuoti klausimus, susijusius kaip (= ir; tiek) su teorija, taip ir (= ir; tiek) su praktika. Tie žmonės vertėsi kaip (= ir) amatais, taip ir (= ir) prekyba.

Sudėtinių prijungiamųjų sakinių šalutiniams sąlygos aplinkybės sakiniams jungti nevartotinas slavų kalbų pavyzdžiu sykį: Sykį (= Jei, jeigu (jau); Kad (jau) susitikome, turime pasišnekėti. Sykį (= Jeigu (jau), Kad (jau) pažadėjai, privalai tesėti. Važiuok, sykį (= jei, jeigu, kad) jau nutarei.

Šalutiniai nuolaidos aplinkybės sakiniai nejungtini verstiniais posakiais nežiūrint (nepaisant) to, kad: Nežiūrint to, kad lijo (- Nors lijo; Kad ir lijo), žmonės į festivalį rinkosi. Nepaisant to, kad jau buvo pensininkas (- Nors (ir); Kad ir jau buvo pensininkas), jį tebetraukė kelionės.

Šalutiniams priežasties aplinkybės sakiniams jungti netinka šnekamojoje kalboje pasitaikantis lenkiškas jungtukas bo, kartais tariamas ba, bu, ir verstinis pagal slavų kalbas pasidarytas jungtukas o tai: Užsidėk kepurę, bo (= nes) šalta. Skubėkite pasižiūrėti, o tai (= nes; o kitaip; jei ne –) nebepamatysite. Susirašyk pirkinius, o tai (= nes) pamirši (arba kitaip pamirši).

Vietoj trumpo lietuvių kalbos jungtuko nes dabar per daug paplitęs (gal rusų kalbos poveikis?) ilgesnis jungtukas todėl kad: Čia dedame kablelius, todėl kad (gerėliau nes) tai kreipinys. Negaliu pasakyti, todėl kad (- nes) nežinau. Kas kita, kai yra pauzė: Negaliu pasakyti todėl, kad nežinau.

Jei šalutinis priežasties aplinkybės sakinys eina prieš pagrindinį, vartojamas jungtukas kadangi: Kadangi daug prisnigo, keliai šiandien užpustyti. Jeigu toks priežasties sakinys eina po pagrindinio, tarmių ir ypač senųjų raštų pavyzdžiu gerėliau tinka nes, ne kadangi: Keliai šiandien užpustyti, nes daug prisnigo. Neperšalk, nes susirgsi.

Šalutiniams priežasties sakiniams jungti vietoj kad nevartotinas jungtukas jog: Jums garbė, jog (= kad) narsiai kovėtės. Dar labiau jog netinka priežasties ir tikslo šalutiniuose sakiniuose su tariamąja nuosaka: Merginos puošiasi, jog (= kad) gražiai atrodytų. Siunčiu laišką, jog (= kad) praneščiau, kad (= jog) neatvažiuosiu (stilių gyvinant, jungtukus kad ir jog galima vartoti pramaišiui, bet kiekvienas turi būti savo vietoje). Visiškai sinonimiški jungtukai kad ir jog yra šalutiniuose papildinio ir daugelyje kitų šalutinių sakinių: tarkim, I. Simonaitytės sakinį Tėvas pats pasakęs kažkuriam kaimynui, kad gaila, jog nėra nė vieno sūnaus prireikus galima pakeisti ir: ... pasakęs ..., jog gaila, kad nėra nė vieno sūnaus).

Kada vientisiniuose sakiniuose jungtuku ir nejungtinos kartojamos vienodų žodžių grupės, žiūrėkite skyrelyje Prieveiksmiai.