|
Leksika
Leksika yra kalbos
žodžių visuma, trumpai tariant, žodynas (šiaip žodynas dažniau
reiškia knygą, į kurią surašyti žodžiai). O žodžius, jų
parinkimą ir vartojimą tiria kalbos mokslo šaka
leksikologija.
Didžioji lietuvių kalbos leksikos dalis yra
norminė, vartotina. Nemaža žodžių išlikę net iš indoeuropiečių
prokalbės. Kalbininkai yra nustatę, kad itin dažni žodžiai
motina, duktė, brolis, akis, avis, ugnis ir panašūs turi
neabejotinų atitikmenų sanskrito, senovės graikų, lotynų, slavų,
germanų ir kitose indoeuropiečių kalbose.
Tačiau pasitaiko ir nevartotinų žodžių. Jų iš
esmės yra trys grupės:
nevartotinos svetimybės, kurias vadinsime
barbarizmais, kad atskirtume nuo vartotinų svetimybių;
nevartotini vertiniai, kuriuos vadinsime
vertalais, kad atskirtume nuo vartotinų vertinių;
netinkama reikšme pavartoti žodžiai, kuriuos
kai kas vadina semantizmais.
Suabejojus dėl kokio žodžio ar jo reikšmės,
reikia tikrintis norminamojoje kalbos
literatūroje.
Vartotiną leksiką geriausiai parodo
Dabartinės lietuvių kalbos
žodynas
(2000). Nevartotinų žodžių, pavyzdžiui, išmislas, kolioti,
jame nėra, o prie labai paplitusių, pavyzdžiui, smala,
muskulas, d ūmoti,
prirašyta ntk.,
t.y. neteiktina. Prie nelabai pageidaujamų yra nuoroda į
geresnį, pavyzdžiui, išdukra,
išdukterė,
žr. įdukra; lekcija, žr. paskaita;
liudininkas, žr. liudytojas; taboka, žr. tabakas.
Tik vartotinus žodžius pateikia ir Mokomasis lietuvių
kalbos rašybos ir kirčiavimo žodynas (2003), bet ten yra tik jų
sąrašas, o Dabartinės lietuvių kalbos žodyne nurodytos ir
norminės kiekvieno žodžio reikšmės, pateikta norminio vartojimo
pavyzdžių. Taigi galima tikrintis mokomajame žodyne, bet daug
geriau sklaidyti Dabartinės lietuvių kalbos žodyną: jame
pasitikriname ne tik, ar tinka pats žodis, bet ir ar tinka kokia
žodžio reikšmė. Jeigu jame žodį ir jo reikšmę randame, dėl
tikimo neabejokime. Jei nerandame, o žodis skamba lietuviškai,
tada dar pasitikriname akademiniame daugiatomiame Lietuvių
kalbos žodyne: gal tai reta tarmybė, koks nusenęs ar neprigijęs
žodis (šis 20-ies tomų žodynas labai išsamus, į jį sudėti visi
pasitaikantys žodžiai, o nevartotini pažymėti kryžiuku (x),
nurodyta, iš kurios kalbos jie paimti, kuo juos keisti. Jei
žodis primena tarptautinį, tikrinamės
Tarptautinių žodžių žodyne
(1985, dar geriau 2001), Mokykliniame tarptautinių žodžių
žodyne (2000) ar kokiame kitame. Neaptikę ir ten, atsiverčiame
atitinkamos srities terminų žodyną. Tiktai niekur to žodžio arba
jo reikšmės neradę, įtariame, jog tai kalbos klaida, ir ieškome
jos pakaitų pirmiausia knygoje
Kalbos praktikos patarimai.
Jeigu rastieji pakaitai nevisiškai patenkina, galima žvilgtelėti
į sinonimų žodynus.
Dabar informacija, įskaičiuojant ir žodžius, jų
vartojimą, yra tokia didžiulė, kad žmogaus protas, atmintis
nebegali visko aprėpti. Todėl žodynai yra nepakeičiami
pagalbininkai. Juk mūsų laikai tai žodynų ir enciklopedijų
amžius. Su jais įžengėme į interneto epochą.
Pagal apimtį žodynus
galima skirstyti į išsamiuosius ir atrankinius. Išsamieji
paprastai yra daugiatomiai į juos dedami visi kalboje
pasitaikantys žodžiai. Kiti žodynai yra atrankiniai: vienuose
surašyti bendrinei kalbai tinkami, t. y. bendrinės kalbos
žodžiai, kituose kurios nors tarmės ar žymaus rašytojo raštų,
trečiuose tarptautiniai žodžiai, ketvirtuose tam tikrų
sričių terminai ir t. t. Jau yra beveik visų mokslo ir meno
sričių (matematikos, fizikos, medicinos, muzikos...) lietuviški
terminų žodynai. Šiuos žodynus kuria patys tos srities
specialistai. O kalbininkai tik pataria, nurodo, kuris terminas
geriausiai atitinka kalbos sistemą.
Pagal žodžių išdėstymo tvarką
žodynai paprastai būna abėcėliniai žodžiai dedami abėcėlės
tvarka, nes taip lengviausia juos surasti. Tačiau pasitaiko ir
atgalinių, kur žodžiai dedami abėcėlės tvarka pagal žodžio galo
raides, arba dažninių, sudarytų pagal žodžių dažnumą. Teminiuose
žodynuose žodžiai ir jų junginiai grupuojami pagal reikšmių
artimumą.
Žodžiai gali būti atrenkami pagal epochą,
taigi, be dabartinės kalbos, esti ir istorinių žodynų.
Žodynus galima skirstyti pagal turinį:
vieni žodynai yra lingvistiniai, kiti enciklopediniai,
kuriuose aiškinami ne patys žodžiai, o jų žymimos sąvokos.
Žodynai gali būti skirstomi ir pagal kalbų
kiekį: be vienkalbių, būna dvikalbių ar net keliakalbių
žodynų, skiriamų vertėjams ar šiaip norintiems išmokti kitų
kalbų. Kad tokių žodynų reikia, suvokta jau seniai. Lietuviškų
žodynų istorija prasideda kaip tik nuo trikalbio lenkiškų,
lotyniškų ir lietuviškų žodžių žodyno, kurį parengė ir apie 1620
m. išleido Konstantinas Sirvydas. Dabar, kai šalių bendravimas
suintensyvėjęs, turime savo kaimynų (rusų, lenkų, latvių) ir
visų svarbesnių Vakarų Europos kalbų dvikalbius žodynus.
Savotišku klaidų" žodynu galima laikyti
Kalbos praktikos patarimus.
Čia abėcėlės tvarka surašyta ir pataisyta viskas, kas kalboje
pasitaiko negera: nevartotini žodžiai ir posakiai, netinkamos jų
reikšmės. Šis žodynas kartu yra ir žinynas, nes jame aptariami
ir pavojingesni gramatikos dalykai: giminė, skaičius, laipsnis,
kiekvienas linksnis ir pan. Kalbos praktikos patarimai ypač
parankūs, kai reikia surasti tinkamus klaidų pakaitus. Praverčia
ir panašaus tipo leidiniai Kaip nereikia kalbėti (1991) bei
Kanceliarinės kalbos patarimai (2002).
Naudingi ir įvairūs specialieji žodynai.
Tarptautinių žodžių žodynuose (jų yra ne vienas)
pasitikriname, ar tarptautinis žodis tinka lietuvių kalbai, kaip
jį rašyti, kirčiuoti, kokios jo norminės reikšmės.
Kaip jau minėta, yra daugelio mokslo, meno,
technikos sričių terminų žodynų ir aiškinamųjų, ir dvikalbių
ar keliakalbių. Juos sklaidome, kai gilinamės į vienos kurios
srities kalbą. Kokie lietuviški terminų žodynai yra išleisti,
galima pasižiūrėti bibliotekų sisteminiuose kataloguose arba
Aldonos Paulauskienės knygos Lietuvių kalbos kultūra gale.
Daugelį svarbių terminų padės pasitikslinti, susieti juos su
kitomis Europos kalbomis vartojamais terminais iš anglų kalbos
išverstas žodynas Eurovoc, apimantis visas Europos Bendrijos
veiklos sritis: politiką, tarptautinius santykius, teisę,
ekonomiką, prekybą, finansus, socialinius klausimus, švietimą,
mokslą, verslą, pramonę, transportą ir kitką.
Kalbai patikslinti, praturtinti labai naudingi
sinonimų (Antano Lyberio), antonimų (Irenos Ermanytės),
palyginimų (Klementinos Vosylytės), frazeologizmų (Jono
Paulausko) žodynai.
|
|
|