Galininkas
Galininkas lietuvių kalboje dažnas linksnis, bet
reikšmių turi nedaug.
Galininko reikalauja daugybė veiksmažodžių.
Išgirdus dirba, perka, ima, turi, myli, rašo, mato, tuoj
kyla klausimas ką? dirba žemę, perka
dovaną, ima knygą, myli mamą, turi arklį,
rašo laišką, mato paukščius. Tokie su
galininkiniais veiksmažodžiais pavartoti galininkai eina
papildiniu ir reiškia objektą, į kurį krypsta veiksmas. Pats
galininko vardas sietinas su veiksmažodžiu galėti ir
daiktavardžiu galia.
Vis dėlto su kai kuriais veiksmažodžiais
galininkas vartojamas be reikalo kitų kalbų, ypač rusų,
pavyzdžiu. Dažniausios klaidos su veiksmažodžiais
atstovauti ir pakenkti.
Atstovauti
ne ką, o kam. Taip prieš
šimtmetį nustatė J. Jablonskis pagal tarnauti kam,
bernauti kam. Tiems, kuriuos sovietmečiu paveikė rusų
kalbos predstavliat', predstavit' kogo, atrodo smagiau
atstovauti ką, bet norma jau seniai įteisinta, ją keisti
nebetikslinga: Aš atstovausiu Lietuvą, Lietuvos žmones (=
Lietuvai, Lietuvos žmonėms). Ką
(= Kam) jie atstovaus? Berniukai atstovavo
mūsų mokyklą (= mokyklai). Užsieniečių
(= Užsieniečiams) niekas neatstovavo.
Kartais įkyriai dažną atstovauti galima keisti kokiu
įprastesniu galininkiniu veiksmažodžiu: Jie atstovaus (=
reikš) visų žemdirbių interesus. Jūs puikiai
atstovausite (= tvarkysite)
tuos reikalus.
Pakenkti
ne ką, o kam. Visa Lietuva
sako Aš pakenkiau draugui, ir niekas
pakenkiau draugą. Tačiau sovietmečiu pakenkti ką
buvo be reikalo pradėta vartoti vietoj tikslesnio
pažeisti ką kalbant apie kokį organą arba sistemą
tai ir sintaksės (nevykęs žodžių junginys), ir žodyno (netinkama
žodžio reikšmė) klaida: Liga pakenkė (= pažeidė)
širdį ir kraujagysles. Skaitydami tamsoje, galite pakenkti
(= pažeisti, čia geriau pagadinti) akis.
Pakenkus (= Pažeidus) šį smegenų centrą, žmogų
ištinka paralyžius. Pakenktus (= Pažeistus, apnaikintus)
koralinius rifus bandoma gelbėti. Nepakenktų (=
Nepažeistų, sveikų) organų veikla yra
normali.
Kiek rečiau, labiau šnekamojoje kalboje, dėl
rusų, kartais ir vokiečių kalbų poveikio galininkas netinkamai
pavartojamas su veiksmažodžiais dėkoti, ieškoti, klausyti(s),
laukti, linkėti, norėti, reikalauti, teisėjauti, vengti:
Dėkojam jus (=
jums) už įdomią ekskursiją. Dėkojam tėvus
(= tėvams), užauginusius (=
užauginusiems) tokį sūnų. Dėkojame televizijos
žaidime dalyvavusias komandas (=
dalyvavusioms komandoms).
Ką (= Ko)
jūs ieškot? Mes ieškom savo draugą (=
savo draugo).
Tęskite tęskite, aš klausau jus
(= jūsų). Prašom pasiklausyti šį
instrumentą (= šio instrumento).
Pasiklausykim naujus įrašus (= naujų
įrašų;
būtų gerai Perklausykim (t. y.
pakartotinai klausykim) naujus įrašus).
Ką (= Ko)
jūs laukiat? Mes tave (= tavęs)
laukiam. Mes jus (= jūsų) labai
lauksime savo koncerte. Sulaukus tą amžių (=
to amžiaus), galima gauti pensiją.
Ką (= Ko)
jūs norėtumėt palinkėti: laimę, džiaugsmą, sveikatą (=
laimės, džiaugsmo, sveikatos)? Aš linkiu
jums gerą gyvenimą, amžiną jaunystę (=
gero gyvenimo, amžinos jaunystės).
Ką (= Ko)
tu nori? Ar nori blyną (=
blyno)?
Mes reikalaujam teisybę
(= teisybės). Jie turi
teisę pareikalauti pasą (= paso).
Nutarta reikalauti didesnę algą (= didesnės algos).
Jie pareikalavo keleivį (= iš keleivio)
pinigų. Susirinkusieji reikalavo atsistatydinti vyriausybę
(= vyriausybės atsistatydinimo; kad
vyriausybė atsistatydintų). JAV reikalauja Iraką vykdyti
susitarimus (= kad Irakas vykdytų susitarimus).
Policija pareikalavo eiseną išsiskirstyti (=
kad eisena išsiskirstytų; liepė
eisenai išsiskirstyti).
Kas teisėjaus šias rungtynes
(=
šioms rungtynėms, šiose
rungtynėse)? Teisėjauti varžybas
(=
varžyboms, varžybose)
pavesta mūsų svečiui.
Nereikia mane (=
manęs) vengti. Ar tu vargą (=
vargo) išvengsi?
Vietoj negalininkinių sangrąžinių veiksmažodžių
nevartotini galininkiniai, paprastai nesangrąžiniai
veiksmažodžiai su rusų kalbos pavyzdžiu priplaktu įvardžiu
save: Čia jis parodo save (= pasirodo),
koks esąs. Ji gerai save užsirekomendavo (= gerai
užsirekomendavo, pasirodė). Apgobk save (=
Apsigobk) skara.
Iš specifinių objekto galininko atmainų minėtinas
lietuvių kalbai įprastas, labai senoviškas, iš indoeuropiečių
prokalbės paveldėtas dvejybinis galininkas. Jį sudaro objekto
galininkas, sakinyje einantis papildiniu, ir su juo suderintas
būdvardžio ar kito kokio būdvardiškojo žodžio galininkas, plg.
Tėvą mes radome sveiką; radome sergantį;
radome vieną; radome kitokį. Šis
būdvardiškasis galininkas tai ne daiktavardžio galininko
derinamasis pažyminys, kaip būtų sakinyje Mes radome
sveiką tėvą, o tarininis pažyminys, nes šliejasi prie
veiksmažodžio (tarinio), tarsi papildo jį. Tarininis pažyminys
yra antrasis dvejybinio linksnio dėmuo, su daiktavardžiu susijęs
būtino derinimo ryšiu: Tėvą radome sveiką
arba Padaryk mane laimingą negalima pakeisti rusų
kalbos pavyzdžiu Tėvą radome sveiku arba Padaryk mane
laimingu, nes dingtų derinimas ir būtų aiškios klaidos.
Dvejybinio galininko būdvardiškieji dėmenys
dažniausiai šliejasi prie veiksmažodžių daryti, padaryti
(a.), rasti, atrasti (b.), matyti, regėti (c.) ir
kitokių (d.):
a. Kas mūsų gyvenimą
daro prasmingą? Žmonių ryžtas tautą padarė
laisvą. Tėvas manė padarysiąs vaiką mokytą;
b. Tėvai vaikelį rado sveiką ir
gyvą. Atradau skrynelę nepaliestą. Radau jį
dar miegantį (vietoj dalyvio čia taisyklingas yra ir
padalyvis: Radau jį dar miegant, bet dvejybinio linksnio
tada nebelieka);
c. Norime matyti savo miestą gražų.
Buvau pripratęs regėti jį visuomet linksmą.
Pamačiau seserį pareinančią (arba
pareinant);
d. Neramu palikti
vaikus namie vienus. Kodėl palikot duris atdaras?
Jį išvedė suimtą. Kaip galima laikyti šunį
palaidą? Aš dar atsimenu jį kitokį - linksmą,
jauną. Pateikite leidimą atverstą.
Kai galininkinis sakinio veiksmažodis gauna
neiginį, dvejybinis galininkas virsta dvejybiniu kilmininku,
plg. Padaryk mane laimingą Nepadaryk manęs
nelaimingo, nelaimingos. Jį rado gyvą
Jo neberado gyvo. Čia netinka pietvakarių
lietuvių pasakymai su galininku: Nepadaryk mane nelaimingą.
Jį neberado gyvą. O vietoj dvejybinio kilmininko antrojo
dėmens pavartotas įnagininkas (Nepadaryk manęs nelaimingu,
nelaiminga. Jo neberado gyvu) yra aiški klaida.
Galininkas netinka vietoj dalies (neapibrėžto
kiekio) kilmininko (žr.
Kilmininkas): Visi mes darome klaidas (=
klaidų, nes ne visas įmanomas klaidas darome).
Reikalinga sekretorė, mokanti užsienio kalbas (= kalbų;
juk ne visas užsienio kalbas ji turi mokėti tik
svarbiąsias). Dėkojame asmenims, paaukojusiems šalpos fondui
pinigus (= pinigų, nes tikriausiai ne visus
savo pinigus paaukojo). Karštą vandenį (= Karšto
vandens) turime kartą per savaitę (bet
toleruotina Šis namas turi tik šaltą vandenį, o anas šaltą
ir karštą, nes čia pabrėžiama pastovi visuma). Pasiekėme
naujus laimėjimus (= naujų laimėjimų).
Mokiniai gavo dovanas (= dovanų). Mes
gauname prašymus (= prašymų) į tai
atsižvelgti. Raskime galimybes (= galimybių)
žmogui padėti. Daug kas dabar patiria sunkumus (=
sunkumų). Senutė tautosakininkams padainavo dainas,
pasekė pasakas (= padainavo dainų, pasekė
pasakų; bet būtų gerai dainavo dainas, sekė pasakas).
Ypač įkyri ir dažna reportažų, straipsnių klaida Prie
paminklo padėjo gėles arba buvo padėtos gėlės
(= padėjo
gėlių; buvo padėta gėlių,
nes ne visos
pasaulio ar šalies gėlės padėtos, o pačios gėlės prieš tai
nebuvo pristatytos, aptartos).
Galininkas netinka su neiginį gavusiais
galininkiniais veiksmažodžiais. Čia būtinas neiginio
kilmininkas: Neraikyk duoną (= duonos).
Nedarinėk duris (= durų)!
Nelaužyk medelius (= medelių).
Prašom vandenį (= vandens)
nelaistyti. Kodėl neužsisakėte mūsų žurnalą (= žurnalo)?
Nebelinguoja raudonus žiedus (= raudonų
žiedų) bijūnas. Šiuos užrašus
(=
Šių užrašų)
nevadinčiau reportažu. Sportininkas nesuvaldė kamuolį (=
kamuolio). Ateitis mane (= manęs)
negąsdina. Visa tai negalėjo nesukelti (du neiginiai!)
nepasitenkinimą (= nepasitenkinimo).
Žaviuosi tais, kuriuos (= kurių)
nepalaužia gyvenimo audros. Jus (=
Jūsų) niekas daugiau nepalies.
Neiginio galininką pavartoja tik lietuviai,
gyvenantys arčiau buvusios Prūsijos sienos, kur galėjo paveikti
neiginio kilmininko neturinti vokiečių kalba, plg. K.
Donelaičio: nemušk be reikalo kuiną; tave dar niekados
nenutvėrė ir pan.
Daugelis lietuvių tarmių, taip pat bendrinė kalba
neiginio kilmininką vartoja ir tada, kai teigiama galininkinė
bendratis yra susijusi su neigiamu veiksmažodžiu, plg.
Nedirbu darbo ir Nenoriu, negaliu, nemėgstu,
nemoku dirbti to darbo. Nerašyk čia nosinės
ir
Čia negalima, nereikia rašyti
nosinės. Tačiau, kai
linksnis labai akcentuojamas, keliamas į priekį arba kai norima
išvengti kelių kilmininkų susigrūdimo, čia neretai pasakomas
galininkas, todėl jis toleruojamas, nebetaisomas ir daug kur
galima dvejopa raiška, pvz.: Karvę (plg.
Karvės) ar negalėjai
pagirdyti? Jie nebeturėjo jėgų atlaikyti priešo spaudimą
(plg. spaudimo).
Kas gali neleisti vyriausybei vykdyti jos
šventą priedermę
(plg.
šventos priedermės).
Ilgiau kęsti skausmą
(plg. skausmo)
nebegalėjau. Aš
nė už ką nebūčiau sutikęs parduoti savo šuniuką
(plg.
savo šuniuko). Vis dėlto kilmininkas čia šiek
tiek teiktinesnis.
Galininkas su bendratimi nevartotinas tikslui
reikšti vietoj norminio tikslo kilmininko su bendratimi.
Tikslo kilmininko reikia su slinkties veiksmažodžiais
vykti, eiti, bėgti, važiuoti, joti, plaukti, skristi... (a.)
ir su siekimo veiksmažodžiais rinktis ar susirinkti,
siųsti, varyti, sėsti, stoti, šokti, pulti... (b.). Su jais
pavartotas galininkas su bendratimi yra įtrauktas į Didžiųjų
kalbos klaidų sąrašą:
a. Jis vyks į užsienį skaityti
paskaitas (= paskaitų; įprasčiau
paskaitų skaityti, nes gyvojoje kalboje bendratis
paprastai būna po tikslo kilmininko). Atidaryti parodą (=
Parodos atidaryti) atvyko pats
ministras. Eik gyvulius (= gyvulių)
girdyti. Išėjo linus (= linų)
rauti. Lėksiu pašaukti vaiką
(= vaiko).
Duktė išbėgo karvę (= karvės)
melžti. Važiuosiu atsiimti dokumentus (=
dokumentų). Karžygiai jojo tėvynę (=
tėvynės) ginti. Išplaukė Nemunu
pasroviui užkirsti priešams vandens kelią (=
kelio). Turistai atskrido Vilnių (=
Vilniaus) pamatyti. Mokslininkai grįžo į tas
vietas pasiimti likusius radinius (= likusių
radinių). Per Vėlines skubame prie artimųjų
kapų padėti gėles
(= gėlių),
uždegti žvakutes (= žvakučių);
b. Rinkomės draugą (= draugo)
pasveikinti. Visuomenė susirinko paminėti
Nepriklausomybės dieną (= dienos;
geriau Nepriklausomybės
dienos paminėti). Aš juos siunčiu arklius
(= arklių)
parduoti. Varau vaikus daržus (= daržų)
ravėti. Pasitarę jie sėdo rašyti raportą (=
raporto). Visi stosim ginti laisvę
(= laisvės),
jis pirmiausia šoko gelbėti žirgą
(= žirgo).
Pulsim šieną (= šieno)
vežti.
Galininką su bendratimi vietoj tikslo kilmininko
su bendratimi pavartoja tik pietų ir pietvakarių Lietuvos
tarmės, plg. K. Donelaičio valgį sau sužvejot <...> nulėkė
greitai arba V. Krėvės nubėgo aplankyti ligonį, bet
taip greičiausiai yra dėl kitų kalbų poveikio. Kai kurie
iš pietų Lietuvos kilę kalbininkai jau užsimena, kad šią normą
gal reikėtų švelninti, bet irgi iš ten kilęs J. Jablonskis taip
nemanė ir tikslo galininką su bendratimi griežtai taisė,
pvz.: Vokiečiai atvyko kunigaikštį (=
kunigaikščio)
pasveikinti.
Didžioji Lietuvos tarmių dalis ir beveik visi
dabartiniai rašytojai vartoja tik tikslo kilmininką su
bendratimi, todėl reikėtų jį išlaikyti, nedaryti sumaišties ir
galininko neįsileisti (žiniasklaidoje, deja, jis neretas).
Galininkas čia plinta dėl to, kad daug kam atrodo, jog sakyti
Kaimynas atėjo kirvį pasiskolinti lyg ir logiškiau, nes
klausimas tikriausiai keltinas iš pasiskolinti ką?- kirvį.
Iš tikrųjų ši bendratis nėra galininkinė ji pritapusi prie
tikslo kilmininko, abu šie žodžiai eina sudėtine tikslo
aplinkybe, ir klausimas turi būti keliamas tik iš Kaimynas
atėjo ko? su kokiu tikslu? kirvio pasiskolinti.
Kad nevartotina kirvį pasiskolinti rodo dar tai, jog
sutrumpintai sakoma tik Kaimynas atėjo kirvio,
o ne Kaimynas atėjo kirvį.
Galininkas su bendratimi nevartotinas paskirčiai
reikšti, nes tam reikalui įprastesnis naudininkas su bendratimi
(žr.
Naudininkas):
Čia yra ir dulkių siurblys valyti
automobilį (= automobiliui);
įprastinė žodžių tvarka automobiliui valyti).
Mūsų sandėliuose netrūksta vaistų gydyti juodligę (=
juodligei gydyti). Tiek audeklo užtektų
apjuosti mūsų planetą (= mūsų planetai apjuosti).
Įmonei stinga pinigų pirkti mazutą (= mazutui
pirkti). Gali pritrūkti vaistų ligonius (=
ligoniams) gydyti. Išlaikyti oro uostą
(= Oro uostui išlaikyti) reikia daug
lėšų. Studentams reikalingos patalpos organizuoti renginius
(= rengimams organizuoti). Dirbti žemę
(= Žemei dirbti) būtina technika.
Kas daroma alkoholizmą (= alkoholizmui)
įveikti? Ši rūgštis vartojama gaminti kai kuriuos tepalus ir
skysčius (= kai kuriems tepalams ir skysčiams
gaminti; gaminant kai kuriuos tepalus ir skysčius).
Sudaryta darbo grupė peržiūrėti visus siūlymus (= visiems
siūlymams peržiūrėti; ir jai pavesta
peržiūrėti visus siūlymus). Katalogai skiriami informuoti
skaitytojus (= skaitytojams informuoti).
Ši laida skirta apžvelgti svarbiausius sporto įvykius (=
skirta svarbiausiems sporto įvykiams apžvelgti,
geriau tiesiog skirta svarbiausiems sporto įvykiams).
Tai buvo patalpa, skirta saugoti materialines vertybes
(taisant čia geriau glaudinti ir numanomus žodžius
praleisti: arba patalpa materialinėms
vertybėms saugoti,
arba patalpa, skirta
materialinėms
vertybėms).
Jis parašė odę, skirtą valdovą
(= valdovui) pagerbti (užtektų:
odę
valdovui pagerbti; odę, skirtą valdovui).
Galininkas su bendratimi vietoj norminio
paskirties naudininko su bendratimi plinta iš pietvakarių ir
pietų lietuvių tarmių, kur (tikriausiai dėl kitų kalbų įtakos)
toks galininkas vartojamas, plg. I. Simonaitytės: Kad būtų
pinigų prisipirkti aną pievą (plg. anai pievai
prisipirkti). Dar labiau jis plinta dėl to,
kad neturintiesiems tarmės atrodo, jog klausimą čia reikia kelti
iš bendraties ir todėl esą logiškiau Pirkau mielių kepti
pyragus kepti ką? Iš tiesų klausimas čia keltinas
iš Pirkau mielių kam? kuriam reikalui? pyragams
kepti, ir abu šie žodžiai eina sudėtine aplinkybe. Juk
sutrumpintai sakoma tik Pirkau mielių pyragams
ir niekas nepasakytų Pirkau mielių pyragus.
Paskirties naudininką su bendratimi išlaikė daugelis lietuvių
kalbos tarmių, jį vartoja beveik visi dabartiniai rašytojai.
Paskirties naudininką su bendratimi teikė, o besiveržiantį čia
galininką taisė J. Jablonskis, beje, siūlęs bendratį kelti į
galą, kad ji nepaveiktų linksnio, plg. jo taisymą: Nusipirko
lentų apmušti sienas (= sienoms apmušti).
Galininkas kartais reiškia laiką parodo, kada,
kuriuo metu arba kiek ilgai, kaip dažnai vyksta veiksmas. Galima
skirti veiksmo tarpo (a.), veiksmo trukmės (b.) ir veiksmo
dažnio (c.) galininkus. Beveik visi jie prireikus gali būti
nusakyti ir kitaip, nes apstu sinoniminės raiškos:
a. Pavasarį (gyviau negu
Pavasario metu) pražysta
sodai. Žiemą brolis, vasarą molis. Antradienį
man egzaminas. Išeina rytą
(įmanoma ir ryte,
bet su pažyminiu tik ankstų rytą,
ne anksčiame ryte), grįžta vakare (su
pažyminiu vėlų, vėlyvą vakarą, ne
vėlyvame vakare).
Šią savaitę bus daug darbo. Vidurnaktį
(plg. vidurnakčiu,
vidurnaktyje) pasigirdo triukšmas. Susitiksime liepą
arba rugpjūtį
(galima ir
liepoj(e) arba rugpjūtyj(e),
bet oficialiesiems stiliams labiausiai tinka
liepos arba rugpjūčio mėnesį).
Dėl aiškumo laiko tarpo galininkas kartais
keistinas prielinksnio per konstrukcija ar kitaip:
Aš praėjusį konkursą (- per praėjusį konkursą,
praėjusiame konkurse) užėmiau ketvirtą vietą.
Vaikas kalbėti išmoksta pirmuosius metus (- per
pirmuosius metus, pirmaisiais metais).
Pastaruosius mėnesius (- Per pastaruosius mėnesius,
pastaraisiais mėnesiais) infliacija kiek
sumažėjo. Tai trečias gaisras pastarąsias savaites (-
per pastarąsias savaites, pastarosiomis savaitėmis).
Elniukas elnės balsą įsimena pirmąsias gyvenimo valandas
(- per pirmąsias gyvenimo valandas, pirmosiomis
gyvenimo valandomis). Šį momentą
(- Šiuo momentu, dabar) tokios
prekės neturim. Pokarį (- Pokariu, pokario metais)
jie atvyko į Lietuvą. Jis rašė šią satyrinę komediją
septintąjį dešimtmetį (jei ne visą dešimtmetį rašė, o tik
vienu jo tarpu, tai aiškiau septintajame dešimtmetyje).
Ji trečiąjį dešimtmetį (trečią dešimtmetį iš eilės
ar trečiajame dešimtmetyje?)
vadovavo moterų partijai;
b. Amžių
gyveni, amžių
mokais. Jojau dieną, jojau naktį. Laukei
pusvalandį, tai palauk dar minutę. Jau antrą
savaitę (plg.
Antra savaitė) sergu. Penktus metus (plg.
Penkti metai)
čia gyvename. Visą dieną
(plg. Per visą
dieną) lyja.
Ištisas vasaras
(plg. Per ištisas
vasaras, ištisomis vasaromis) vaikai ganydavo. Dieną
naktį (plg.
Per dieną naktį,
dienomis naktimis) dirbu. Visą gyvenimą
(plg.
Per visą gyvenimą) teko
vargti.
Jau aptariant naudininką minėta, kad galima
sakyti išėjau valandėlę ir išėjau
valandėlei, išvažiavo kelias dienas
ir
išvažiavo kelioms dienoms;
c. Kas rytą (plg. Kas
rytas) saulė
teka, kas vakarą
(plg. kas vakaras) leidžiasi.
Kas penktadienį
(plg. Kas penktadienis) tėvas
važiuodavo į turgų. Kiekvieną sekmadienį
(plg.
Kiekvienas sekmadienis; dar įprasčiau
Kas sekmadienį, kas sekmadienis) būdavo
šokiai.
Kartais galininkas atsako į klausimą kiek?
ir reiškia veiksmo ar būsenos kiekį: Ten galėčiau
uždirbti tūkstantį. Bankai prarado milijonus.
Morkos svėrė visą toną. Vaikas baigia septintus metus.
Vos nuvažiavom kilometrą, prapliupo lyti. Pasitrauk
dar žingsnelį. Du kartus gimsta, vieną kartą
miršta. Jau trečią sykį mane išgąsdinai.
Kiekio sąvoką nusakantis daiktavardžių
galininkas, reikšdamas objektą, kartu reiškia kiekį:
Karpis sveria kilogram ą.
Gavau šimtą litų. Pasitrauk
žingsniuką.
Nepamirština, kad su neiginį gavusiais
galininkiniais veiksmažodžiais trukmės ir kiekio galininkas turi
virsti kilmininku: Ten nė valandą (= n ė
valandos) nesugaišome. Nė minutę
(=
Nė minutės) nedelsiu. Neduosiu nė centą
(= nė cento). Aš nuo tavęs nė žingsnį
(= nė žingsnio)
nesitrauksiu.
Su galininkinių veiksmažodžių neveikiamojo
dalyvio bevarde gimine laiko ir kiekio galininkas turi virsti
vardininku: plg. Kelis mėnesius
ten praleidau Keli mėnesiai mano ten praleista. Sirgo
28 darbo dienas sirgta 28 darbo dienos. Pavogė
kilogramą dešros Pavogta kilogramas dešros.
|