|
Naudininkas
Naudininkas turi palyginti nedaug reikšmių.
Dažniausiai jis eina papildiniu (objekto, rečiau subjekto).
Eina ir aplinkybėmis: reiškia tikslo atmainą paskirtį arba laiką
su paskirties atspalviu. Apskritai visoms naudininko reikšmėms
būdinga bendra paskirties arba naudos (nenaudos) reikšmė. Jei
jos nėra, naudininkas paprastai netinka. Nuo nauda ir
naudininko vardas kilęs.
Objekto naudininko reikalauja tam tikri
veiksmažodžiai, kurių reikšmė be naudininko nepilna. Išgirdus
naudininkinius veiksmažodžius aukojasi, dėkoja, padeda
pagelbsti, pataikauja, patinka, pavydi, tarnauja,
vergauja..., tuoj kyla klausimas kam? Taigi
aukojasi tėvynei, dėkoja mokytojams, padeda
silpnesniems, pataikauja viršininkams, patinka
visiems, pavydi man, tarnauja žmonėms,
vergauja okupantams. Ypač įsidėmėtina, kad
naudininkus valdo ir atstovauti, vadovauti: atstovauja
Lietuvai, vadovauja būreliui. Iš naudininkinių
veiksmažodžių padaryti daiktavardžiai su -imas taip pat
valdo naudininką: aukojimasis tėvynei, atstovavimas
Lietuvai (ne Lietuvos atstovavimas), padėka
mokytojams, pataikavimas viršininkams, vadovavimas
būreliui... Dar dažnesnis yra nebūtinasis objekto
naudininkas antrasis papildinys, vartojamas su galininkiniais
veiksmažodžiais duoda, perka, sako, rašo, daro, neša,
siūlo... kam ką: duoda man knygą, perka vaikui
žaislą, sako mums teisybę, rašo draugui laišką,
daro tau švilpynę, neša mamai obuolį, siūlo
jiems pagalbą. Naudininką valdo ir dalis būdvardžių:
artimas man, atlaidus visiems,
būdingas tautai; gabus muzikai, ištikimas
šaliai, kenksmingas sveikatai, naudingas žmonėms,
pavojingas aplinkai; reikalingas tau, statmenas
tiesei...
Vartojant objekto naudininką, kartais klystama:
dėl kitų kalbų poveikio naudininkas pasakomas su tokiais
žodžiais, kurie lietuvių kalboje naudininko nevaldo. Dažniausiai
tai veiksmažodžiai, bet yra ir keli būdvardžiai; pasitaiko
daiktavardžių.
Iš veiksmažodžių minėtini:
atitikti
ne kam, o ką: Nuorašas
atitinka originalui (= originalą). Darbas
atitinka reikalavimams (= reikalavimus).
Šitie reiškiniai atitinka ir kitiems (= Šitie reiškiniai
lygūs (tolygūs) yra ir kitiems; jie ir su kitais
reiškiniais sutinka (J. Jablonskio taisymas) arba Šitie
reiškiniai atitinka ir kitus, plg.
Atitiko kirvis kotą).
Kai atitikti gauna neiginį, tada, kaip ir
su kiekvienu neiginį gavusiu galininkiniu veiksmažodžiu, reikia
neiginio kilmininko, o naudininkas ar galininkas netinka:
Pasiūla dar neatitinka paklausai (= paklausos;
netiks ir paklausą). Skundas neatitinka faktams (=
faktų). Tai neatitinka Lietuvos interesams (=
interesų).
Kalbos vartotojai sutrinka, susidūrę su žodžiu
atitikimas. Pagal valdymo dėsnius turi būti atitikimas ko
(plg. atiduoda ką atidavimas ko), bet
kilmininkas su atitikimas dažnai būna dviprasmis,
nestilingas, sunkiai įmanomas. Vis dėlto čia reikėtų rinktis ne
naudininką, o vienarūšes sakinio dalis su jungtuku ir
arba šalutinį sakinį: Rūpinkimės vertimo atitikimu originalui
(= vertimo ir originalo atitikimu; kad vertimas
atitiktų originalą). Svarbu formos atitikimas
turiniui (= formos ir turinio atitikimas; kaip
arba ar forma atitinka turinį; netiks
atitikimas turinį). Tikrinamas teisinių aktų
atitikimas įstatymui (= teisinių aktų ir įstatymo
atitikimas; kaip arba ar teisiniai aktai
atitinka įstatymą; galėtų būti ir teisinių aktų
atitikimas įstatymo, tik nesklandu, nelabai aišku;
jei kas labai nori čia palikti naudininką, galėtų nebent iš
bėdos formuluoti teisini ų
aktų atitiktis įstatymui);
atsilaikyti
ne
kam, o prieš ką: Palmės pajėgia atsilaikyti
stipriausiems vėjams (= prieš
stipriausius vėjus);
derinti
ne kam, o prie ko:
Drabužį galima derinti akių spalvai (=
prie akių spalvos);
kreipti dėmesį (dėmesio)
ne kam, o į ką: Daug dėmesio
kreipiame sportui (= į sportą; tiktų ir
Daug dėmesio skiriame sportui). Didžiausias dėmesys
(= Daugiausia dėmesio) kreipiama pažangumui (=
į pažangumą; skiriama pažangumui; Labiausiai
rūpinamasi pažangumu). Dabar dėmesys turi būti nukreiptas
reformoms (= į reformas; skiriamas
reformoms). Nekreipkite dėmesio tam šurmuliui (=
į tą šurmulį);
linkti (būti
linkusiam) ne kam, o į
ką: Jis labai linkęs mokslui (= į mokslą).
Berniukas buvo linkęs peštynėms, išdykavimui (=
į peštynes, išdykavimą; peštis, išdykauti);
pasitikėti ne
kam, o kuo: Reikia pasitikėti žmonėms
(= žmonėmis). Visi jiems (=
jais) nepasitikėjo. Panašiai naudininkas
netinka su pasitikėjimas (nepasitikėjimas):
Pasitikėjimas šiai partijai (= šia partija)
didėja. Seime buvo svarstomas nepasitikėjimas ministrui (=
ministru). Buvo pareikštas
nepasitikėjimas merui (= meru);
prisitaikyti
ne kam, o prie ko: Mums bus nelengva
prisitaikyti naujoms sąlygoms (=
prie naujų sąlygų);
reikalauti
(kai veiksmas krypsta į turintį ką daryti
asmenį ar instanciją) ne kam, o iš
ko ar kitaip: Mes reikalaujame vyriausybei
(= iš vyriausybės; arba Mes
reikalaujame, kad vyriausybė) grąžintų žemę. Jie
reikalavo sūnui atvykti (= kad
sūnus atvyktų) į valdybą;
sutelkti dėmesį
ne kam, o į ką:
Dabar sutelksime dėmesį šiai schemai (=
į
šią schemą);
taikstytis ne
kam, o su kuo: Jie taikstosi esamai
padėčiai (= su esama
padėtimi);
tikėti
ne kam ir ne į ką, o
ką (reikšme tikėti kieno buvimu; egzistavimu) arba
kuo (reikšme pasitikėti): Daug žmonių tiki
Dievui (= Dievą; arba Dievą esant;
Dievo buvimu; kad yra Dievas). Ateistai netiki Dievui
(= Dievo; kad yra Dievas; netiktų netiki
Dievą, nes neiginys linksnį turi keisti, plg. myli
Dievą nemyli Dievo). Tau, tavo žodžiams (= Tavimi,
tavo žodžiais) tikiu. Aš netikiu
burtams (= burtais). Dviprasmiška
Raganomis ten tiki kas penktas žmogus (jeigu jų
žodžiais; bet čia tikriausiai Raganas esant, kad yra raganų,
tiki...);
užjausti
ne kam, o ką:
Visi užjautėme bendradarbei (= bendradarbę).
Jie sakė užjaučia gyventojams (=
gyventojus), kurie neteko
santaupų.
Naudininkai netinka su būdvardžiais godus,
šykštus, panašus: Jis godus turtui (= turto).
Vaikinas buvo šykštus žodžiams (= žodžių).
Sūnus labai panašus tėvui (= į tėvą).
Plinta gripas ir jam (= į jį)
panašios ligos.
Pasitaiko klaidingai pavartotų naudininkų su jų
nereikalaujančiais abstrakčiaisiais daiktavardžiais: Bėda
aplaidumas darbui (= aplaidumas darbe, abejingumas
darbui). Rašytojas aukština žmogaus pasigėrėjimą menui,
gamtai (= pasigėrėjimą arba gėrėjimąsi menu,
gamta). Tai gali ugdyti pripratimą neveiklumui (=
prie neveiklumo; gyviau Tai gali (pri)pratinti
prie neveiklumo). Ar neslopsta ilgesys geresniam
gyvenimui (= geresnio gyvenimo
ilgesys)?
Dabar dažnus pasakymus priklausomybė arba
priklausymas alkoholiui, narkotikams geriau keisti
priklausymas nuo alkoholio, nuo narkotikų.
Specifinė senoviška, lietuvių kalbai būdinga
objekto naudininko atmaina yra vadinamasis dvejybinis
naudininkas. Jį sudaro daiktavardžio arba įvardžio
naudininkas, einantis papildiniu, ir su juo suderintas
būdvardiškojo žodžio naudininkas. Toks naudininkas neina
derinamuoju pažyminiu, kaip kad sakinyje Sveikam žmogui
gera gyventi, bet stovi už daiktavardiškojo žodžio ir
patikslina, papildo tarinį, taigi yra tarminis pažyminys, pvz.:
Žmogui gera gyventi sveikam, o jei sakinio
veiksmažodžiai nepakankamai savarankiški (tarkim, reikia būti),
tai net įeina į sudėtinio tarinio sudėtį kaip vardinė
tarinio dalis, pvz.: Žmogui reikia būti sveikam
(ne sveiku).
Derinimas būtinas ir tada, kai dvejybinio
naudininko daiktavardiškasis žodis nepasakomas, o tik numanomas,
pvz.: Gera gyventi arba būti sveikam, plg.
Man, tau, jam, kiekvienam... gera gyventi arba
būti sveikam (ne sveiku). Sunku būti
pirmiems, plg. Mums, jums, jiems, visiems...
sunku būti pirmiems (ne pirmais).
Dvejybiniai naudininkai dažniausi beasmeniuose
sakiniuose: Mokiniams reikia būti stropiems.
Gamybai darantis sudėtingesnei, reikia vis
naujos technikos. Ar gražu tau būti tokiai nemandagiai?
Nelemta man laimingam būti. Jums patartina
atsargesniems būti. Draudžiama vairuoti neblaiviam
(numanoma kiekvienam). Norisi pabūti ir
vieniems (numanoma visiems).
Kartais dvejybinis naudininkas būna asmeniniuose
sakiniuose, jeigu yra pasakytas arba numanomas objekto
naudininkas (a.) arba jeigu apibūdinamas koks abstraktus
daiktavardis (noras, troškimas, galimybė...) (b.):
a. Argi tau aš nesakiau atidesniam
būti? Blogai, kai tėvai vaikams nepadeda būti
savarankiškiems. Pabarė ji dukraitę, liepė kitą kartą
gudresnei būti (ne gudresne, nes numanoma
jai);
b. Suprantu tavo norą
būti mylimam. Troškimas laisviems būti skatino
vaduotis. Ją kamavo baimė likti vienišai. Tokie
susitikimai tai galimybė pažinti vieniems kitus.
Tačiau vartojant dvejybinį naudininką negalima
persistengti. Būdvardiškojo dėmens naudininkas netinka, kai
sakinyje nėra pasakyto ar numanomo daiktavardiškojo naudininko,
o reikia derinti arba su vardininku (a.), arba su galininku
(b.), arba su kilmininku (c), arba sakinys apskritai
pertvarkytinas (d.):
a. Jie susigundė patiems (=
patys; patys vieni) pabandyti. Tegu vaikas
pajunta norą būti geram (= geras).
Jis klaidžiojo miškais, nebijodamas būti laukinių žvėrių
sudraskytam (= sudraskytas).
Privalome ten būti labai atsargiems (= atsargūs;
numanoma mes). Žmogus yra gimęs būti
laimingam (= laimingas);
b. Kviečiu jus išlikti tokiems pat
stipriems (= tokius pat stiprius; gyviau
Kviečiu jus: išlikite tokie pat stiprūs). Jo
skrydis mus moko būti drąsiems (= drąsius;
gyviau moko drąsos,
drąsumo; mus moko: būkite drąsūs). Visi įkalbinėjo jį
būti linksmesniam (=
linksmesnį; gyviau pralinksmėti).
Jis paragino savo partiją būti pasirengusiai
(=
pasirengusią; gyviau
pasirengti);
c. Jų norėta būti labai apsukriems
(= apsukrių);
d. Jie nubausti ui pasirodymą darbe
neblaiviems (= už
tai, kad į darbą atėjo, darbe pasirodė, darbe buvo neblaivūs).
Važiavimas girtam (=
esant girtam; įprasčiau Girto važiavimas)
kelia pavojų aplinkiniams. Prašome vairuotojus būti
atsargiems (= atsargius; gyviau Prašome
vairuotojus: būkite atsargūs
arba kad būtų
atsargūs; Vairuotojai prašomi būti atsargūs).
Kas
kita, kai sakinyje yra daiktavardiškasis naudininkas, plg.
Patariame vairuotojams būti atsargiems. Čia
niekur netiks įnagininkas atsargiais.
Naudininku reiškiamas ir ką nors patiriantis
subjektas, ypač beasmeniuose sakiniuose: Mums
čia gera. Sutemus vaikams baugu.
Obelims sunku tiek vaisių išlaikyti. Nerambiam arkliui
nereikia botago.
Jei tokių beasmenių sakinių naudininkas
dviprasmiškas, geriau sakinį versti asmeniniu: Moteriai
reikia nusileisti (neaišku, ar moteris turi kam
nusileisti, ar kas moteriai turi nusileisti; pirmuoju atveju
sakytina Moteris turi vyrui nusileisti,
antruoju Vyras turi moteriai nusileisti).
Uždrausta šiems darbuotojams mokėti pinigus (ar šie
darbuotojai nebeturės teisės mokėti pinigus, ar nebegalės jų
gauti)?
Kai beasmenio sakinio tarinys yra veiksmažodžio
bendratis, veikėjo naudininkas dažniausiai rodo asmenį, kuris
kieno lėmimu privalo ar neprivalo ką daryti:
Tokiam seniui tik sėdėti. Kam šnekėt, o
tau tylėt.
Dažniau tokie naudininkai būdingesni poetinei
kalbai: Vilijai bėgti, mergaitei mylėti...
(Maironis). Man pasaulio šviesios karalijos neregėt
niekada niekada (B. Brazdžionis).
Nepoetinėje kalboje subjekto naudininkų su
neigiama veiksmažodžio bendratimi geriau nesirinkti, nes gyvajai
kalbai (tarmėms) jie nebūdingi. Įprastesnė kitokia raiška:
Jam bausmės neišvengti (- Jis bausmės neišvengs).
Vaikui neįveikti tokio darbo (- Vaikas neįveiks
tokio darbo; Kaip vaikas įveiks arba Negi
vaikas įveiks tokį darbą?). Iš tiek pinigų
raitajai policijai neišsilaikyti (-
raitoji policija neišsilaiko,
neišsilaikys, neišsilaikytų).
Subjekto naudininkas vartojamas ir išplėstinėse
aplinkybėse su esamojo arba būtojo laiko padalyviu: Mums
besišnekant, įžengė kaimynas. Svečiams išsiskirsčius,
nuėjome miegoti. Tačiau aplinkybių subjekto naudininkas
vengtinas, kai sakinyje tas pats žodis be reikalo kartojamas
įvardžiu:
Man į jį
bežiūrint, mane apėmė gailestis
(- Mane į jį žiūrint apėmė gailestis; Į
jį bežiūrėdamas, pajutau gailestį). Vaikui augant,
reikia duoti jam (-
Augančiam vaikui reikia duoti) daržovių, vitaminų.
Vartotina esant kam, bet nesant
ko (neiginys valdymą čia keičia), todėl taisytina:
Bylą nutraukė nesant nusikaltimo sudėčiai (= nusikaltimo
sudėties). Nesant nurodymui (=
nurodymo), niekas nieko nedarė.
Naudininkas dažnai reiškia paskirtį pasako,
kuriam reikalui kas nors yra, tinka, daroma, skiriama.
Paskirties naudininkas vartojamas pats vienas
(a.) arba su bendratimi, jeigu jis be bendraties nepakankamai
aiškus ar paskirtis stipriau akcentuojama (b.):
a. Pasilikome grūdų sėklai
(vengtina dėl sėklos; visiškai netinka ant sėklos).
Avis laikome vilnai ir mėsai.
Rugiai duonelei, miežiai alučiui, kvieteliai
pyragėliam. Įsidėk pinigų kelionei. Tai aplankas
susirašinėjimo dokumentams. Organizuojami kursai
stojantiesiems į aukštąsias mokyklas;
b. Pirksim malkų
namui šildyti. Yra spinta raštvedybos byloms laikyti.
Šios lėšos bus panaudotos švietimui gerinti. Čia
peilis sūriui pjaustyti. Nėr man motušės kraiteliui
krauti, nėr man tėvužio dalelei skirti
(daina).
Kur yra paskirtis su aiškiu tikslo atspalviu,
vengtini veiksmažodinių daiktavardžių (ypač su priesaga -imas)
naudininkai. Jie dabar per daug plinta ir kalbą sunkina,
kanceliarina. Čia daug gyvesnės tarmių bendratys, plg.
tautosakos ištraukėlę: Kam tas krep šys?
Pinigams dėti
(ne Pinigų dėjimui). Kam tie pinigai? Karvei
pirkti (ne Karvės pirkimui). Arba
visa Lietuva sako Yra vietos sėsti, bet negirdėti
Yra vietos sėdimui. Todėl vartokime: Gaminį grąžino
perdirbti (ne perdirbimui). Nuvykti
arba Vykdamas (ne Nuvykimui)
į darbą sugaištu pusvalandį. Ar yra vandens atsigerti
(ne atsigėrimui)? Namas netinkamas
gyventi (ne gyvenimui). Pastatą jau atidavė
naudoti (ne naudojimui ir ne
eksploatacijai, dar blogiau eksploatacijon).
Ar tokie maisto produktai tinkami vartoti (ne
vartojimui)?
Čia vieta rūkyti
arba rūkymo vieta (ne
vieta rūkymui). Yra telefonas pasiteirauti
arba pasiteiravimo (informacijos)
telefonas (ne telefonas pasiteiravimui). O be
reikalo pavartotas kilmininkas su veiksmažodinio daiktavardžio
naudininku keistinas gyvesniu, visiems įprastu paskirties
naudininku su bendratimi. Sakykime: Neužtenka vaistų
ligoniams gydyti (ne ligonių
gydymui). Reikėjo sunkvežimio baldams pervežti
(ne baldų
pervežimui). Pirkome blizgučių eglutei puošti
(ne eglutės
papuošimui). Prie staklių yra spintelės įrankiams
laikyti arba
įrankių spintelės (ne
įrankių laikymui). Ta šluota
bus kiemui šluoti
(ne kiemo
šlavimui). Tekstui suprasti arba Kad
tekstas būtų suprastas (ne
Teksto supratimui) pateikiame keletą
pratimų.
Kai nereiškiama jokia paskirtis, naudininkas
dalykui apibūdinti netinka: Jie išlaikė egzaminą antrai
kategorijai (= pagal antrąją kategoriją; antros(ios)
kategorijos egzaminą). Jis yra čempionas 50 km
distancijai (= 50 km distancijos čempionas).
Padarytas nuostolis 200 litų sumai (= 200 litų
sumos, dar geriau 200 litų
nuostolis). Atlikta darbų 5000 litų sumai (=
už 5000 litų).
Reiškiant paskirtį, kalboje kartais varžosi
kilmininkas ir naudininkas. Pabrėžiant ne tik paskirtį, bet ir
tipą, rūšį, teiktinesnis kilmininkas, pvz.: Pirkau drabužių
spintą, t. y. specialiai pritaikytą drabužiams kabinti, o
naudininkas čia reikš labiau atsitiktinę paskirtį, pvz.: Čia
man bus spinta drabužiams, t. y. bet kokia spinta,
kuri tam reikalui maždaug tiks. Dabar čia per daug plinta
naudininkas. Jeigu kas specialiai daryta, gaminta, pirmenybę
reikia teikti kilmininkui: geriau batų tepalas
negu tepalas batams, dantų pasta negu pasta
dantims, vaikų valandėlė negu valandėlė vaikams,
eismo taisyklės negu taisyklės eismui.
Parduotuvių pavadinimai ir skyriai tradiciškai pavadinami
kilmininkais: Maisto prekės. Drabužių parduotuvė.
Audinių skyrius, todėl taisytini pavadinimai Prekės
sportui (- Sporto prekės). Trikotažo
vaikams (- Vaikų trikotažo)
skyrius.
Kartais nelengva atskirti, kur reikia naudininko
su bendratimi, o kur galininko su bendratimi. Dėl to daug yra
ginčijęsi patys kalbininkai. Yra ir bus pereinamųjų atvejų, bet
apskritai gali padėti tokia taisyklė: jeigu daiktavardis gana
konkretus ir jo linksnis su bendratimi aiškiai reiškia paskirtį,
reikia naudininko, pvz.: Neturiu stiprių dantų riešutams
krimsti (dantų kam, kuriam reikalui, tikslui?
riešutams krimsti, tik čia venkime riešutų krimtimui,
nevartokime dėl riešutų krimtimo). Davė rąstų
tiltui statyti (rąstų kam, kuriam reikalui, tikslui?
tiltui statyti, venkime tilto statymui,
nevartokime dėl tilto statymo). O jeigu
daiktavardis gana abstraktus ir jo linksnis su bendratimi
paskirties nereiškia, bet eina sudėtiniu tariniu, naudininkas
nevartotinas, pvz.: Neturiu noro riešutų krimsti (kokio
noro? riešutų krimsti; ne riešutams krimsti
ir juo labiau ne riešutų krimtimui; vengtina ir
riešutus krimsti, nes yra neiginys). Davė įsakymą
tiltą statyti (kokį įsakymą? tiltą statyti;
ne tiltui statyti ir juo labiau ne tilto statymui).
Dar svarbu, kad žodžių junginiai neturiu noro, davė
įsakymą gali būti keičiami veiksmažodžiais nenoriu,
įsakė, o šios veiksmažodžio formos tiesiogiai valdo
kilmininką ar galininką, plg. nenoriu ko riešutų
krimsti, įsakė ką tiltą statyti. Be to, dantys,
rąstai yra priemonė veiksmui realizuoti, o noras,
įsakymas tik prielaida, pagrindas.
Ar abejotinais atvejais paskirties naudininkas su
bendratimi tinka, ar ne, galima įsitikinti tokiu praktišku būdu:
bandome įterpti į sakinį žodį tinka. Antai galima
sakyti drungnas vanduo tinka šaukštams plauti; botagas tinka
arkliams paraginti; gera diena tinka bitėms kopinėti; girininkas
tinka miškui saugoti, taigi ir be tinka naudininkai
su bendratimi čia taisyklingi. Tačiau nesakoma noras tinka
riešutams krimsti; įsakymas tinka tiltui statyti vadinasi,
naudininkai su bendratimis čia klaidingi. Panašiai klaidingi
tokie sakiniai: Gavome nurodymą paplūdimiui įrengti (=
įrengti paplūdimį). Jam išduotas leidimas šautuvui
laikyti (= laikyti šautuvą). Kaip vykdomi
įsipareigojimai etatams pertvarkyti (= pertvarkyti
etatus; dėl etatų pertvarkymo)? Priimtas nutarimas
žemei grąžinti (= grąžinti žemę; dėl žemės grąžinimo).
Atsirado galimybė butui pirkti (= pirkti butą).
Teismai turi teisę nusikaltėliams bausti (=
bausti nusikaltėlius).
Joks paskirties naudininkas nei be bendraties
(a.), nei su bendratimi (b.) netinka su slinkties ir siekimo
veiksmažodžiais, aiškiai reikalaujančiais nusakyti veiksmo
tikslą ir naikinančiais paskirties atspalvį. Tokiais atvejais
reikia tikslo kilmininko vieno ar su bendratimi (žr.
Kilmininkas); neretai čia tinka ir viena
bendratis arba prielinksnio į konstrukcija. Tai dažnos,
gana pavojingos klaidos, minimos ir Didžiųjų kalbos klaidų
sąraše:
a. Direktorius išėjo pietums (=
pietų, pietauti; pietų valgyti). Komandos
išėjo poilsiui (= pailsėti, ilsėtis).
Prezidentas vyks oficialiam vizitui (= su
oficialiu vizitu taip gerėliau negu
oficialaus vizito). Iškilmėms (= Į iškilmes)
suvažiavo daug svečių. Giminės atvažiuodavo atlaidams
(jeigu tikslas, tai į atlaidus, jeigu
laikas, tai per atlaidus). Buvęs
ambasadorius atskrido atsisveikinimui (= atsisveikinti).
Šie asmenys tyrimams (= tirtis, išsitirti, į
tyrimus) nebeatvyko. Kirpėjos turi vykti
kursams (= į kursus).
Komisijos nariai susirinko posėdžiui
(= į posėdį, posėdžiauti).
Ar dažnai renkatės repeticijoms (= į repeticijas,
repetuoti)? Ligoniai siunčiami tyrimui,
konsultacijai (= tirtis, išsitirti; konsultuotis, į
konsultaciją). Sekliai sustojo pasitarimui
(= pasitarti);
b. Atvyko būrys studentų praktikai atlikti
(= praktikos atlikti). Turite važiuoti
sveikatai pasitikrinti (=
sveikatos pasitikrinti).
Rinkomės Nepriklausomybės dienai paminėti
(= dienos paminėti).
Pasiųsk ką nors jam pakviesti (= jo pakviesti; kad jį
pakviestų). Kvalifikacijai kelti (=
Kvalifikacijos kelti)
buvo pasiųsti šeši žmonės.
Su siekimo reikšmės veiksmažodžiu kviesti
ir jo sinonimais šaukti, vadinti, prašyti spaudoje dabar
turbūt ne be kitų kalbų įtakos jau dažnesnis naudininkas.
Vis dėlto ir šiuo atveju būtų geriau vartoti bendratį ar kitas
tradicines raiškos priemones: Kviečiu jus mano gimimo dienai
(-
švęsti mano gimimo
dienos, į mano gimimo dieną;
taip pat netiks ir Gavau
kvietimą iškilmingiems pietums (- į iškilmingus pietus).
Kviečiu šokiui (- šokti; neliaudiška,
nelabai gyva Kviečiu šokio; plg. nesakoma Kviečiu
žaidimo, tik (pa)žaisti). Prezidentas kvietė
glaudesniam bendradarbiavimui (- glaudžiau
bendradarbiauti; vengtina glaudesnio bendradarbiavimo).
Jis buvo pakviestas iškilmėms į mokyklą (- į iškilmes
mokykloje; į mokyklos iškilmes).
Jaunuolius šaukia karinei tarnybai (-
į karo, karinę tarnybą).
Prašau
(arba Kviečiu) jus arbatai (-
išgerti arbatos; pasivaišinti arbata).
Naudininkas gali reikšti laiką, bet tik su
paskirties atspalviu, plg. Paleisk šunį nakčiai
(t. y., kad jis visą naktį pabūtų nepririštas, pabėgiotų) ir
Paleisk šunį naktį (vienu nakties momentu, tarpu).
Dažniausiai tokie naudininkai pasako kokią laiko
trukmę su paskirties atspalviu:
Šie teisėjai
skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Jis dviem savaitėms komandiruotas į Vilnių. Lėšų davė
tik mėnesiui. Sudarėme tvarkaraštį visam laikui.
Kartais jais reiškiama ne tiek trukmė, kiek paskirtis konkrečiam
laiko tarpui: Taupyk duoną rytojui,
o ne darbą. Malkų žiemai man prižadėjo. Gali vakarui
pasikviesti draugų.
Nusakant laiko trukmę su slinkties
veiksmažodžiais, galima vartoti ir naudininką, ir galininką. J.
Jablonskis, J. Balčikonis čia siūlė vartoti ir patys vartojo
vadinamąjį pobūvio galininką, dar išlaikytą daugelyje tarmių:
Daržan ji kelias minutes teišėjo (J. Jablonskis).
Jis turintis <...> šešias savaites
išvažiuoti į kaimą (J. Balčikonis). Dabar miestiečiai čia
jau įžvelgia paskirties atspalvį ir paprastai sako išėjo
minutei, išvažiavo visai savaitei. Taigi galima
rinktis: Bėgsiu valandėlei (ir valandėlę)
į virtuvę. Jis išvažiuos visam mėnesiui (ir
visą mėnesį). Tokio svyravimo kartais pasitaiko
ir ne su slinkties veiksmažodžiais, nelygu ką pabrėžiame -
paskirtį ar paprastą laiko trukmę: Bulvių man visiems
metams (ir visus metus) užteks. Išleido
jį vienam mėnesiui (ir
vieną mėnesį) atostogų.
Kai veiksmažodis reiškia būseną arba neaktyvų
veiksmą, tada paskirties atspalvio iš tiesų nėra ir toks laiko
naudininkas yra klaidingas. Jis keistinas trukmės galininku
(a.), o jei galininkinis veiksmažodis neigiamas kilmininku
(b.):
a. Kodėl tu pusvalandžiui (=
pusvalandį) pavėlavai? Sustokite ir valandėlei (=
valandėlę) pamąstykite. Minutei (=
Minutę) pasigėrėkim jūros vaizdu. Nors vienai
akimirkai (= Nors vieną akimirką)
pajuskime tą džiaugsmą;
b. Negaišiu nė valandėlei (= nė
valandėlės). Jis nepajėgė nė minutei (=
nė minutės) ištrūkti iš baimės gniaužtų.
Kai yra ryškus paskirties atspalvis, naudininkas
gali reikšti laiko ribą, terminą: Išmokite antradieniui.
Ji pažadėjo šeštadieniui pasiūti suknelę. Kalėdoms
sugrįšiu. Posėdį atidėkime kitai savaitei. Tokią
vartoseną remia K. Būgos sakinys Pavasariui liks dar
(išlaikyti) lotynų bei graikų kalba, J. Jablonskio:
Žiūrėk, kad bent Sekminėms, šv. Onai (tai
šventei) pasiūtum.
Vis dėlto kai pasakomas tik paprastas laiko
tarpas ar terminas, kada kas vyksta (a.) arba iki kokio termino
(b.) kas turi būti padaryta ir nėra paskirties atspalvio,
naudininkas netinka reikia galininko, prielinksnio iki
konstrukcijų arba kitų raiškos priemonių:
a. Sausio pirmai dienai (= pirmą
dieną) turėjome 300 darbuotojų (juk šie
darbuotojai nebuvo skirti tai dienai). Kokia padėtis buvo
liepos penktai dienai (= penktą dieną)?
Šiandien dienai (= Šiandien; dabar; kol kas)
mes gyvename nelengvai. Sėdėsi toje klasėje antriems metams
(= antrus metus; kas kita, kai yra paskirties
atspalvis: paliktas antriems metams). Tiltą
pradėsime eksploatuoti metų pabaigai (=
metų pabaigoje; baigiantis metams);
b. Rugsėjo pirmai dienai (= Iki
arba lig(i) rugsėjo pirmos
dienos, pirmosios) mokyklą turėjome suremontuoti.
Birželio dvidešimtai (= Iki birželio dvidešimtos,
birželio dvidešimtą) egzaminus būsime baigę. Gegužės
aštuntai dienai (= Iki gegužės aštuntos dienos)
pasodintos visos bulvės. Metų planas įvykdytas gruodžio 18
dienai (= iki gruodžio 18 dienos;
baigtas vykdyti gruodžio 18 dieną).
Ypač įkyriai dabar vartojamas laiko naudininkas
šiai dienai, nusiklausytas iš rusų kalbos na sej den'
ar na segodniašnij den'. Šiai dienai tinka tik tada,
kai yra ryškus paskirties atspalvis, pvz.: Daug dirbom vakar,
liko darbo ir šiai dienai. Kai paskirties atspalvio
nėra, vartotina ne šiai dienai, o šiandien, dabar,
kartais kol kas ir pan.: Šiai dienai (=
Šiandien, dabar) turime daug sunkumų (juk
sunkumai egzistuoja savaime ir nėra skiriami būtent šiai
dienai). Šiai dienai (= Šiandien, dabar, šiuo metu)
tokios operacijos laukia penki žmonės. Šiai dienai (=
Šiandien, dabar, jau) nupjauta pusė žiemkenčių. Šiai
dienai (= Kol kas, šiuo arba
tuo tarpu) niekas nepasikeitė.
Panašiai netinka ir šiai valandai, šiai
minutei, šiam momentui: Šiai valandai (= Šią valandą,
šiuo arba tuo tarpu, kol kas) balsavo
tik trečdalis rinkėjų. Šiai minutei (= Šią minutę,
dabar, kol kas) dar nežinome visų įvykio smulkmenų.
Abi žaidėjų komandos šiam momentui (= dabar, šiuo
arba tuo tarpu, kol kas)
turi po lygiai taškų.
Kartais suabejojama, ar asmeninių įvardžių
naudininkai man, tau, sau tam tikruose sakiniuose nėra
išmestinas balastas: Tu man dar pašnekėk! Jūs
man čia daugiau neberėkausite. Aš tau
pasiožiuosiu! Kur tau kelsis: miega net knarkdami. Gali
sau
ramiai sėdėti. Kaip sau nori... Taip manyti
nereikėtų. Tai tam tikri stiprinamieji naudininkai, reiškiantys
nebe objektą, o beveik virtę dalelytėmis. Laisvuosiuose kalbos
stiliuose jie yra stilistinė priemonė pasakymui stiprinti,
veiksmui ar būsenai pabrėžti.
 |
