Jungtukai, jungiamieji įr
atliepiamieji žodžiai.
Šalutinio sakinio vieta
Šalutiniai sakiniai
prie pagrindinių jungiami:
1)
prijungiamaisiais jungtukais:
kad, jog, ar, nes, kadangi, jei,
jeigu, nors, kai, kada, kol, vos, kaip, lyg,
tartum, negu, juo... juo, juo... tuo, kuo... tuo, kad ir, kai
tik, vos tik;
2)
santykiniais įvardžiais
kuris, katras,
kas, koks,
prieveiksmiais
kada,
kodėl, kur, kiek, kaip.
Minėti
įvardžiai ir prieveiksmiai ne tik susieja šalutinį sakinį su
pagrindiniu, bet ir patys eina kuria nors sakinio dalimi:
veiksniu (Klausosi
Petras, kas pakalnėje dar šneka.),
papildiniu (Pro stiklą
galėjai matyti visą erdvę, kurią skrodė jų sidabrinis laivelis.),
aplinkybe (Namas,
kuriame gyvename, yra penkiaaukštis.)
ir t. t. Prijungiamieji jungtukai sakinio dalimis neina.
Šalutinio
sakinio jungiamasis žodis gali turėti pagrindiniame sakinyje
atliepiamąjį žodį (tas...
kuris, tas... kas, ten... kur, tol... kol, taip... kaip,
tiek... kiek):
Sveikata
mažiausiai skundžiasi tie, kurie jos neturi.
Kas meluoja,
tas ir vagia.
Ten, kur
baigiasi Anykšta, iš priešingo šono į Šventąją įteka mažas
Valaukio upeliukas.
Kol savo
istorijų žinai, tol esi.
Šalutinis
sakinys gali eiti po pagrindinio sakinio, prieš pagrindinį
sakinį arba gali būti įsiterpęs į jį.
Reikia
pasakyti, Kad mūsų pono galybė ir turtai vis ėjo mažyn.
Ko motina
nesako pati, niekados nereikia klausinėti.
Moksliški
spėliojimai, kuriems kolei kas trūksta įrodymų, vadinasi
hipotezėm.
Žmogus pamatė,
kad neperkalbės pelėdos, ir nusiminęs grįžo į savo niūrų urvų.
Kai balsai
nutyla, girdėti, kaip šniokščia lietus.
Tik šalutiniai
sakiniai su jungtukais
nes, negu,
nei,
taip pat su jungtukais
kad, jog,
turinčiais atliepiamuosius žodžius
toks, taip,
tiek,
visada eina po pagrindinio sakinio.
Gasiūnas
įjungė šviesas, nes jau pradėjo temti.
Griovys buvo
platesnis, negu įstengčiau peršokti.
Vanduo buvo
toks šaltas, kad gėlė sąnarius.
Ąžuolas vilkui
taip sužnybo kojas, jog jis net pajudėti negalėjo.
|