Vienarūšių sakinio dalių sąvoka

Sakinio dalys, atsakančios į tą patį klausimą ir susijusios su kuria nors viena sakinio dalimi, yra vienarūšės sakinio dalys.

Vienarūšės sakinio dalys yra sintaksiškai lygiavertės, todėl sakinyje sakomos ir skaitomos išskaičiuojamąja intonacija. Vienarūšių gali būti veiksnių, tarinių, papildinių, pažyminių, aplinkybių. Apie vienarūšių sakinio dalių skyrybą skaitykite.

Senas laikrodis skaičiavo sekundes, minutes, valandas.

Ką skaičiavo? – sekundes, minutes, valandas – vienarūšiai papildiniai čia valdomi tarinio skaičiavo.

Jonas arė ir akėjo kiauras dienas.

Ką veikė Jonas? – arė ir akėjo –  vienarūšiai tariniai arė, akėjo tarpusavio sąsajos ryšiu susiję su veiksniu Jonas.

Povilas nuėjo iki daržinės, atidarė duris ir pasižiūrėjo į vidų.

Ką veikė Povilas? – nuėjo, atidarė ir pasižiūrėjo – vienarūšiai tariniai nuėjo, atidarė, pasižiūrėjo tarpusavio sąsajos ryšiu yra susiję su veiksniu Povilas.

Ilgai dulkė smulkus, įkyrus lietus.

Koks lietus? – smulkus, įkyrus – vienarūšiai pažyminiai smulkus, įkyrus apibūdina veiksnį lietus ir yra su juo suderinti.

Valandos slenka lėtai, skausmingai.

Kaip slenka? – lėtai, skausmingai – vienarūšės būdo aplinkybės lėtai, skausmingai yra prišlietos prie tarinio slenka.

Sakinio dalys, atsakančios į tą patį klausimą, bet priklausančios ne tai pačiai sakinio daliai, nėra vienarūšės. Antai sakinyje Mokyklos kieme stovėjo muziejaus autobusas yra du nederinamieji pažyminiai (mokyklos, muziejaus), atsakantys į tą patį klausimą (kieno?), bet pirmasis priklauso vietos aplinkybei kieme, o antrasis – veiksniui autobusas.

Vienarūšėmis sakinio dalimis nelaikomos ir tikslinamosios aplinkybės.

Kitoje ežero pusėje, ant kalvos, taip pat stovėjo trobelė.

Vidudienį, per pačią kaitrą, prie upės atskubėjo du berniukai.