Vienarūšės sakinio dalys
Sakinio dalys, atsakančios į vienodą (tokį pat)
sakinio dalies klausimą ir susijusios su kuria nors viena,
visoms bendra sakinio dalimi derinimo, valdymo ar šliejimo
ryšiais, yra vienarūšės. Dažniausiai jos turi vienodą loginio
skirstymo pamatą, todėl viena kitą šalina savo logine apimtimi,
nesusikerta, neįlenda į kitos ribas. Jos yra sintaksiškai
lygiavertės, viena nuo kitos nepriklauso, todėl joms būdinga
išskaičiuojamoji intonacija.
Sakinio dalių vienarūšiškumą tikriname pagal dvi
sąlygas. Jei vienos kurios, ypač antrosios, nėra, sakinio dalys
nebus vienarūšės.
Sakinio dalys yra vienarūšės tada, kai
a) jos atsako į tos pačios sakinio dalies
klausimą,
b) turi vienodą ryšį su joms bendra sakinio
dalimi.
Tušti laukai, pageltę lapai mums primena
rudens dienas.
Bendrosios skyrybos taisyklės
Skiriame
1. Kableliais atskiriame vieną nuo kitos
vienarūšes sakinio dalis, kai tarp jų nėra jungtuko.
Sode auga obelys, vyšnios, slyvos.
Netrukus prie kalvės atsirado Stasys, Galinis
ir dar vienas vyras iš Paliepių kaimo.
2. Priklausomais žodžiais išplėstos vienarūšės
sakinio dalys skiriamos kartu su tais priklausomaisiais žodžiais
viena nuo kitos. Išplėsta gali būti viena iš dviejų sakinio
dalių.
Petras paėmė dalgį, šapų gniūžte nubraukė
dulkes, dzingtelėjo nykščio nagu ašmenis.
3. Vienarūšės sakinio dalys viena nuo kitos
skiriamos kableliais, kai prieš kiekvieną jų kartojamos tos
pačios dalelytės ir, ar, arba, nei, nė,
prielinksniai, įvardžiai tai, prieveiksmiai tiek.
Žiemą žaliuoja ir eglės, ir pušys.
Manieji tai iš pradžių ar nesuprato, ar
nepatikėjo.
Ateik arba šiandien, arba rytoj.
Nelinksmina jos nei gintaro dvarai, nei
turtai, nei aukso žuvelės.
Šeimininkas žvilgčiojo tai į mane, tai į
Petrą.
Jis gyveno miške ir žiemą, ir vasarą.
Neturėjo nė tėvo, nė motinos.
Stambūs lašai kirto į žemę, į sienas, į stogą.
4. Vienarūšės sakinio dalys viena nuo kitos
skiriamos kableliais, kai būna sujungtos priešinamaisiais
jungtukais o, bet, negu, nei,
nekaip, tačiau, tik, vis dėlto.
Algis dainuoti moka, tačiau nedrįsta.
Vyrai kalbėjo tyliai, bet labai aiškiai.
Šiemet gyvensime šilčiau, negu pernai.
Geriau nepradėti, negu pradėjus nebaigti.
Geriau duoti, nei prašyti.
Pro čia arčiau, nei pro ten.
Man brangesnė laisvė, nekaip tavo turtai.
Nors ir labai skubėjau, vis dėlto pavėlavau.
5. Kai vienarūšės sakinio dalys jungiamos
poriniais jungiamaisiais žodžiais ar jungtukais kaip...,
taip; kiek..., tiek; jei..., tai; kad..., tai; nors
ir..., bet; ne tik..., bet ir, tai kablelis rašomas prieš
antrąjį jungiamąjį žodį ar jungtuką.
Mėgau dirbti sode kaip rudenį, taip ir
pavasarį.
Mandagiai elkimės ne tik mokykloje, bet ir
namie.
Sušauksiu visus debesis jei bus, tai bus
matę.
6. Nuolaidos jungtukais kad ir, nors ir
sujungtos vienarūšės sakinio dalys skiriamos kableliais.
Jo niekur nesutikau, kad ir kaip stengiausi.
Petras jų nerado, nors ir labai ilgai ieškojo.
7. Sujungiamaisiais jungtukais po dvi
sujungtos vienarūšių sakinio dalių grupės atskiriamos viena nuo
kitos kableliu.
Obelys ir kriaušės, vyšnios ir slyvos yra
vaismedžiai.
Buvo jų didelių ir mažų, jaunų ir senų.
8. Kartais kableliu atskiriame ir
nevienavardes (nevienarūšes) sakinio dalis, jeigu jos sakinyje
sugretintos kokiu nors bendru požiūriu ir tarp jų ryški
intonacinė pauzė.
O, kur, kada mačiau aš tokį žingsnį
išdidų, pilną neapykantos kvailos?
9. Kai vienarūšės sakinio dalys pabrėžiamos
kiekviena atskirai ir tarp jų ryški intonacinė pauzė, tai jos
viena nuo kitos skiriamos kableliu.
Mano valios priešas nepakirto: kelsiuos,
kelsiuos tėviškės vaduot.
Užaugo beržutis, lankoj, lankoj, klestėjo
šakutės žalioj, žalioj.
10. Vienarūšės sakinio dalys skiriamos
kabliataškiu, kai jos sudaro atskiras grupes arba yra labai
išplėstos ir atsijusios viena nuo kitos.
Bešvintant aušrai, pašoko Katrė, apvalė savo
kraitį, bobų vakar išdraikytą bežiūrint čerkasų; pataisė lovą,
apgerbė drabužius; pravėrusi klėties duris, ėjo į vidų.
11. Kabliataškis rašomas tarp ilgesnių
vienarūšių sakinio dalių, kai jos pažymėtos eilės numeriu arba
raidėmis ir rašomos naujojoje eilutėje (nutarimuose, įsakymuose,
planuose ir kitur).
Susirinkimo darbotvarkė:
a) ataskaita;
b) pasisakymai;
c) rinkimai.
Prie pareiškimo reikia pridėti šiuos
dokumentus:
1) išeito mokslo pažymėjimą;
2) gydytojo pažymą.
12. Vienarūšes sakinio dalis atskiriame
brūkšniu, jeigu jos susietos priešpriešos santykiu.
Bet ne už turtą keršijo jisai už svajones,
su tuo turtu susietas.
Net dvyloji aprimo nebepuldinėjo, galvą
iškėlus, po iškadas.
Neskirtame
1. Pasikartojančių tokių pačių ar panašių
žodžių įspūdžiui sustiprinti vienarūšėmis sakinio dalimis
nelaikome ir kableliais neskiriame.
Atsikėliau anksti _ anksti (labai
anksti).