Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit,

 Ir tatai skaitydami permanykit. [...]

                                                                 M. Mažvydas

 

 

 

 

 

 

Nepilnieji sakiniai

 

Sakiniai, kuriuose yra nepasakytų, bet iš konteksto paaiškėjančių sakinio dalių, vadinasi nepilnieji sakiniai. Dažniausiai tai dialogų sakiniai.

Atėjo meška ir klausia:

– Ar gerai pirtį iškūrenai?

– Gerai! – atsako gaidys.

– Ar nebus šalta?

– Nebus!

– Ar vanduo karštas?

– Karštas.

Kaip matyti, sakiniams Gerai! Nebus! Karštas trūksta nemažai sakinio dalių: pirmajam – tarinio iškūrenau, papildinio pirtį, antrajam – vardinės tarinio dalies šalta, trečiajam – veiksnio vanduo ir sudurtinio tarinio jungties yra. Tačiau, ir būdami nepilni, dialogo sakiniai yra suprantami – jais reiškiamas mintis suvokiame iš prieš juos einančio teksto.

Neretai prie jau parašyto ar pasakyto sakinio dar priduriamas nepilnasis sakinys, atitinkantis kurią nors sakinio dalį ar net kelias jų.

Jis girdi kukčiojimą, prislėgtą verksmą, paskum storą griežtą balsą. Mokytojo balsą.

Paėmė vėl kuolą Juza. Dirbo, tašė.

Nepilnieji sakiniai turi sakiniui būdingą intonaciją.

– Ar galima šitiek aukotis kitam žmogui?

— Galima.

 

– Tu bėgi nuo dabarties?

– Nuo praeities.

 

Čiovydis nepasirodė Kairabalėje. Nei tą, nei kitą dieną.

 

O Čiovydis nepasirodė Kairabalėje nei tą, nei kitą dieną.

Nepilnieji sakiniai kalbą daro glaustesnę, raiškesnę, gyvesnę.