|
2007 m. I turo diktanto tekstas
Originalus 2007 m. I turo diktanto tekstas. Pavadinimą galima
rašyti didžiosiomis raidėmis ar didžiąja raide, tai ne klaida.
Tekste yra du rašybos variantai: žodis teisybė
stilistiniais sumetimais gali būti rašomas ir didžiąja raide
Teisybė. Antra, vis dar įvairuoja kai kurių tarptautinių
žodžių su jotu rašyba: pasiansas
(DŽ2, 3, 4, TŽ) ir pasjansas
(DŽ5e Dabartinės lietuvių kalbos žodyno
5-ajame, elektroniniame, leidime; toks rašybos variantas buvo
nustatytas ir 1992 m. Lietuvių kalbos komisijos Rašybos ir
skyrybos pakomisės posėdyje: pasjansas kaip aljansas).
Skyrybos variantai dvejopi, vieni Pasirenkamosios skyrybos
taisyklių (kaip išplėstinių dalyvinių aplinkybių skyrimas ar
neskyrimas), kiti individualesni (kaip emocinių ženklų, pvz.,
šauktuko rašymas). Skirstymas pastraipomis nelaikomas klaida.
Diktantas
Alma Karosaitė
TEISYBĖ
Teisybė [] ypatinga.
Neįžūli, nedrastiška, neįkyri, ryžtinga. Sukčių užklupta[,] ji
neskėsčios rankomis, negūžčios pečiais, neūš[,] kaip sugedęs
radijas. Verčiau šypsniu palydės priešgyniaujančius
archajiškajai idealo ieškojimo idėjai. Ji šąla niūrioje
apmąstymų celėje[,] dreskiančia žąsies plunksna iš sąsiuvinio
juodraščio į stebuklingąjį švarraštį perrašinėdama santūrius
savo liudijimus. Jai,[] daugkartinei teismų dalyvei ir stebėtojai,[]
natūraliai įgrysta ištęsti procesai, gąslių melagių
sapaliojimai, bet teisybė nepratusi draskyti akių,[:] tuščiai
replikuoti, piktnaudžiauti įgimtu sąmoju. Įstabioji ginamųjų
vienytoja pabuvojusi daug kur:[] ankštose knygrišyklose,
pripelijusiuose buduaruose, samanotose lūšnose, išrūšiuotuose
sąvartynuose. Teisybė yra susidūrusi su patiriančiais nuosmukį,
prasnūduriavusiais posūkį, išgąstingai krūpčiojančiais per
vidunakčio įmygį, kelintąsyk atsiduriančiais nusikaltimų
sūkuryje. Ji drąsina save veiksmažodžiais:[] []nesukežti[],
[]nenuliūsti[], []nepabūgti[], []neišsigąsti[], []nedūsauti[]. Pobūviuose
teisybė [] mįslinga. Neūžaugos[,] žaliūkai, tuščiagarbiai nedrįsta
jos šokdinti. Ji akimirksniu diagnozuoja, kas [] akivaizdžiausias
pasianso specialistas, kas [] šykščiausias materialistas,
užsimaskavęs klastūnas, kas [] sutrūnijęs pūzras,[] visiškas puvėsis,
nors vaizduoja tvirtybės įsikūnijimą. Kartais teisybė per
ankstyvąsias rytines žinias strykčioja aplink televizorių,
džiūgauja[,] lyg išlošusi milijoną. Ji džiaugiasi įrodymų
neprašančiu teiginiu, kadgi savaime galima būti teisiai, jei
neužsiriši visaregių akių. Neteisybė, kad []teisybę žąsinas
nugnybė[]. Anot Tumo-Vaižganto, []vienąkart prairus teisybės
maišeliui[,] turėjo ir daugiau byrėti melo ar bent perdėjimo[]. Tą
maišelį teisybė būtinai užadys pati,[] dailyraščiu uždygsniuos,
kad įtariosios Temidės smilius neišlįstų per žiojinčią ir
veikiai didėjančią skylę.
Nacionalinio diktanto garso
įrašas
Pastaba
Laužtiniuose skliaustuose [ ] nurodomi galimi
alternatyvūs skyrybos variantai. Jie vertinami kaip teisingi
atsakymai.
Keblūs diktanto rašybos atvejai
1. Drastiškas ar drąstiškas?
Tarptautinis žodis drastiškas (iš gr.
drastikos ryžtingas, stiprus) rašomas be nosinės balsės
(jis nesietinas su lietuviškais žodžiais drąsa,
drąsumas).
Tarptautinių žodžių žodyne (Vilnius, 2001)
teikiamos tokios žodžio drastiškas reikšmės: 1. šiurkštus,
netinkamas, įžeidžiantis; 2. greitai ir stipriai veikiantis (p.
181).
2. Gąslus ar gaslus?
Iš pagrindinių veiksmažodžių formų išsigąsti,
išsigąsta, išsigando išvestų daiktavardžių,
būdvardžių ir priesaginių veiksmažodžių šaknyse rašomos nosinės
balsės prieš priebalsį s, pvz.: gąslus, gąsčioti,
gąsdinti, gąstauti, išgąstis,
išgąstingas (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius,
1992, p. 17).
EI. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (2003)
teikiama būdvardžio gąslus reikšmė: greit išsigąstantis,
bailus, pvz.: Kodėl tu toks gąslus? Gąslus žvilgsnis.
Taigi gąslus, -i, o ne gaslus, -i.
3. Puvėsis ar pūvėsis?
Priesaginio veiksmažodinio daiktavardžio
puvėsis šaknyje rašoma trumpoji balsė u (ne ilgoji
ū), nes žodis padarytas iš būtojo kartinio laiko
veiksmažodžio formos puvo, dar plg.: griuvėsiai iš
griuvo; džiūvėsis iš džiūvo (žr. Lietuvių
kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 14).
4. Sukūrys, sukurys ar sūkurys?
Pagrindinės veiksmažodžio formos sukti,
suka, suko šaknyje turi trumpąjį balsį u.
Priesaginio daiktavardžio sūkurys šaknies balsis pakinta
rašoma ilgoji ū, plg. dar rišti, riša,
rišo, bet ryšulys (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir
skyryba, Vilnius, 1992, p. 15).
5. Švaraštis ar švarraštis?
Sudurtinių žodžių sandūroje paprastai rašomi visi
susidūrę priebalsiai nepaisant jų tarimo, todėl rašytina
švarraštis, dar plg.: puoddangtis, tarppirštis,
pusseserė, piktdagis, šlapdriba,
paukštgaudis (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba,
Vilnius, 1992, p. 35).
6. Neužauga ar neūžauga?
Žodžio neūžauga šaknyje rašomas ilgasis
balsis ū.
El. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (Vilnius,
2003) teikiama reikšmė: kas užaugęs nenormaliai žemo ūgio, pvz.:
Jis liks neūžauga. Pušelės neūžaugos. Neūžaugos, žaliūkai,
tuščiagarbiai nedrįsta jos šokdinti.
7. Įmygis ar įmigis?
Įmygis kietas, stiprus miegas, pvz.,
Buvau pačiame įmygyje ir nieko negirdėjau (el. Dabartinės
lietuvių kalbos žodynas, 2003).
Jei veiksmažodžių šaknyje yra trumpasis balsis
i, tai veiksmažodinių galūninės darybos daiktavardžių
šaknyje bus ilgasis balsis, todėl įmygis, nes įmigti,
plg. dar.: įnykis, nes įnikti; nuotykis,
nes nutikti; santykis, nes sutikti;
atkrytis, nes atkristi (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir
skyryba, Vilnius, 1992, p. 13).
Į akademinį Lietuvių kalbos žodyną (t. 4, 1957,
p. 67) įtraukta keletas variantų (įmiegė, įmiegis,
įmigis, įmygis, inmygis, įmigys),
tačiau, kaip žinoma, šis žodynas nėra norminamasis.
8. Archaiškas ar archajiškas?
Ne vienam susuka galvą tarptautinių žodžių
archaika, archaizmas, heroika, heroizmas,
stoikas, stoicizmas ir su lietuviškomis
priesagomis padarytų būdvardžių archajiškas,
archajinis, herojiškas, herojinis,
stojiškas ir pan. rašyba. Reikia atsiminti, kad j
prieš nelietuviškas priesagas -izmas, -ika(s)
nerašoma (nors garsas ir tariamas), o prieš lietuviškas
priesagas -iškas, -inis būtina (žr. Lietuvių
kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 34).
9. Kadgi ar kad gi?
Dalelytė gi rašoma kartu su nekaitomais
vienskiemeniais žodžiais, todėl kadgi rašoma drauge, dar
plg. : dargi, kurgi, nagi, ogi,
vagi, vosgi (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba,
Vilnius, 1992, p. 40-41).
10. Nesukežti ar nesukęžti?
Raidė ę rašoma tik esamojo laiko formos
šaknyje kęžta (sukęžta, nesukęžta ir pan.),
bet bendratis ir būtasis kartinis laikas nosinės neturi kežti,
kežo (sukežti, sukežo; nesukežti,
nesukežo), plg. dar.: šašti, šąšta, šašo;
klerti, klęra, klero; tręšti,
tręšta, trešo (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba,
Vilnius, 1992, p. 18-19).
11. Neūž ar neūš?
Būsimajame laike šaknies galo priebalsis ž
virsta š, pvz.: Neūžti, neūšiu, neūši,
neūš, neūšime, neūšite; megzti,
megsiu, megsi, megs, megsime,
mėgsite; vežti, vešiu, veši, veš,
vešime, vešite (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir
skyryba, Vilnius, 1992, p. 22).
12. Pūzras ar puzras? Ką reiškia
šis žodis?
Žodžio pūzras šaknyje rašoma ilgoji raidė
ū.
El. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (Vilnius,
2003) teikiamos tokios žodžio pūzras reikšmės: 1. supuvęs
medis, pagalys, puvėsis, pvz.: Tas pūzras nė malkoms netinka.
Čia ne malkos, o pūzrai; 2. b. prk. sukriošęs žmogus.
13. Pasiansas ar pasjansas?
Žodžio rašyba nėra iki galo nusistovėjusi.
Tarptautinių žodžių žodyne (Vilnius, 2001) teikiama forma be
joto pasiansas. Elektroniniame Dabartinės lietuvių
kalbos žodyne (Vilnius, 2003) įrašyta pasiansas, žr.
pasjansas, taigi pirmenybė teikiama formai su jotu
pasjansas.
14. Ar reikia brūkšnio sakinyje Teisybė
ypatinga?
Brūkšnio rašymas vietoj praleistos tarinio
jungties arba savarankiškos sakinio dalies pasirinkimo
dalykas, brūkšnys čia gali būti rašomas, jei norima paryškinti
praleidimą, pvz.: Teisybė ypatinga ir Teisybė
ypatinga. Ji akimirksniu diagnozuoja, kas
akivaizdžiausias pasianso specialistas, kas šykščiausias
materialistas ir Ji akimirksniu diagnozuoja, kas
akivaizdžiausias pasianso specialistas, kas šykščiausias
materialistas. Gyvenimas mano vėjas palaidas ir Gyvenimas
mano vėjas palaidas. Debatai tai veikla, padedanti įgyti
įgūdžių, kurie labai reikalingi šiuolaikinėje visuomenėje ir
Debatai tai veikla, padedanti įgyti įgūdžių, kurie labai
reikalingi šiuolaikinėje visuomenėje.
Žr.
Pasirenkamosios skyrybos taisyklių (Kalbos
komisijos 2006-09-28 nutarimas Nr. N-2 (104); Žin., 2006, Nr.
107-4085) 9 punktą.
Šaltiniai
http://www.vlkk.lt/lt.php
http://www.lrt.lt
 |
