Pasirenkamosios skyrybos
taisyklės
I. Bendroji dalis
1. Pasirenkamosios
skyrybos taisyklėse išdėstyti atvejai, kuriais skyrybos ženklai
neprivalomi, bet gali būti vartojami rašančiojo nuožiūra
prasminiams ir stilistiniams atspalviams nurodyti ar paryškinti.
Skyrimo pasirinkimas rodomas suskliaudžiant ženklą, kuris gali
būti rašomas arba nerašomas. Bet kuris pasirinktas skyrimo
variantas klaida nelaikytinas.
II.
Sakinio skyryba
2. Vienarūšės
sakinio dalys
2.1. Greta pavartoti
artimos reikšmės ar kartojamieji žodžiai skiriami kableliu, jei
suprantami kaip vienarūšės sakinio dalys, arba neskiriami, jei
laikomi samplaikomis, pvz.:
Sprogsta(,)
skleidžiasi alyvų žiedai. Giliai(,) giliai į sąmonę įstrigo man
tie žodžiai. Sukaitau(,) subuvau visa, kol duoną pakepiau.
Šnara(,) murma šaltos bangos amžiną legendą. Žmogau(,) žmogau,
ir širdies tu neturi.
2.2. Pažyminiai prieš
pažymimąjį žodį, nurodantys ne vieno pagrindo požymius, bet
rašančiojo laikomi lygiaverčiais, gali būti atskiriami
kableliais kaip vienarūšiai, pvz.:
Tirštas(,) murzinas
prakaitas bėgo jo smilkiniais. Priešais sujudėjo aukštas(,)
storas žmogus. Stovėdamas po medžiu, įsižiūrėjo, kad tai
didelė(,) palinkusiomis šakomis eglė. Kiaurai veriantis(,)
šaltas vėjas varyte varė į kambarį.
3. Aiškinamosios
sakinio dalys
3.1. Vienavardės
sakinio dalys be jungiamųjų žodžių gali būti išskiriamos
kableliais (rečiau brūkšniais), jei norima parodyti aiškinamąją
jų paskirtį, pvz.:
Suopis mielai
nusispjautų čia pat(,) sau po kojomis(,) ir išeitų.
Jis gimė Babrų kaime(,) Lazdijų rajone(,) ir mokėsi
Kapčiamiesčio vidurinėje mokykloje. Sporto centrą statys
Klaipėdoje(,) Dubysos g. 20(,) ir jau pradėjo parengiamuosius
darbus. Labai anksti(,) dar prieš saulės tekėjimą(,) Veronika
žvilgtelėjo į laikroduką ir pašoko. Posėdis vyks pirmadienį(,)
liepos 5 d.(,) Senato posėdžių salėje. Kai aš buvau visai
mažas(,) dešimties metų(,) ir gyvenau pas dėdę, man teko
piemenauti. Komisijos nariai aptars ir kitus(,) su šių akcijų
valdymu susijusius(,) dokumentus.
Rudas(,) lyg nudažytas(,) pakeleivio veidas gerokai išsiskyrė iš
šviesių šiaurės šalies gyventojų veidų. Jis tyliai(,) lyg
sąmokslininkas(,) pakuždėjo man į ausį.
Ten(,) už upės(,)
prie pat miško(,) tarp kelių senų ir storų medžių(,) ir buvau
įsitaisęs vietą apmąstymų ir kūrybos valandoms leisti. Sąskrydis
vyks Tauragės apskrityje(,) Šilalės rajone(,) Laukuvos
miestelyje(,) jau po savaitės. Susitikimas įvyko birželio 1
dieną(,) pirmadienį(,) po pietų(,) nedideliame pajūrio
miestelyje.
Vėl vieną sykį buvo
perkūnija(,) jau daug vėliau negu ankstesniais metais. Vienas
pastatas(,) aukštasis(,) buvo beveik vien iš stiklo. Šitokie
apyniai(,) be lapų ir auksinių spurgų(,) nė iš tolo nepriminė
vasarą matytos namo galo puošmenos. Malonus gyvuliukas(,)
švelnaus garbanoto plauko(,) tupėjo kampe ir baikščiai žiūrėjo į
mus. Aš buvau labai gražiai apsirengusi () visiškai naujais
drabužiais.
Nieko kita(,) kaip
tik prisipažinti(,) jam nebeliko. Niekas kitas(,) kaip tik
grikiai(,) ten neaugo.
3.2. Vienavardė sakinio
dalis arba išskiriama, jeigu suprantama kaip papildymas, arba
atskiriama, jeigu suprantama kaip vienarūšė, pvz.:
Jam, ne kam kitam(,)
dauguma mūsų klasės mergaičių stengdavosi patikti. Tik
tu, ne bet kas iš mūsų(,) gali padėti karaliui dukterį
atgauti. Šaltiniai iš XVI amžiaus, net iš vėlesnių laikų(,) tai
patvirtina. Ekonomika, kartu ir bankų veikla(,) pažengė į
priekį. Ramesnę popietę, pavakariais, ypač prieš rytą(,) upelio
vagą užguldavo tirštas rūkas.
3.3. Tarp
apibendrinamojo žodžio ir jį aiškinančių sakinio dalių įterpus
jungiamąjį žodį, po pastarojo gali būti rašomas dvitaškis
(rečiau brūkšnys), jei norima paryškinti išvardijimą, pvz.:
Visi mūsų baltmiškio
medžiai, būtent(:) beržas, epušė, ąžuolas, uosis, liepa ir kiti,
žiemą žalių lapų netenka. Mūsų krašto spygliuočių miškuose
dažniausiai auga tik dvi medžių rūšys, būtent(:) eglės ir pušys.
Programą atliko nepriekaištingai, tai yra(:) tiksliai, laisvai,
išraiškingai, ir areną paliko tikėdamiesi gero įvertinimo. Šie
teiginiai buvo pagrįsti iš piršto laužta informacija, t. y.(:)
anoniminių šaltinių parodymais, gandais ar akivaizdžiai
melagingais pranešimais. Naminiai gyvuliai, kaip antai(:)
arklys, karvė, avis, kiaulė ir kiti, labai naudingi žmogui.
Daugelis mėgsta šviesių spalvų, būtent(:) gelsvus, rausvus,
salotinius, kreminės spalvos, net baltus, apmušalus. Įgrysta
kasdieniai darbai, būtent () liuobti gyvulius, lesinti vištas,
kurti krosnį, ir norisi bent dieną atsipūsti.
4. Dalyvinės,
pusdalyvinės, padalyvinės aplinkybės
Išplėsta dalyvinė,
pusdalyvinė ar padalyvinė aplinkybė arba dvi ir daugiau
neišplėstų gali būti išskiriamos kableliais, jei norima
išryškinti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, pvz.:
Išėjusi iš
mokyklos(,) direktorė stabtelėjo. Atėjęs į mokyklą ir neradęs
Juozapėlio(,) Mikė negali paslėpti savo liūdesio. Girdėdami
pasakojimus(,) vyrai tik juokėsi. Einant didžiuoju vieškeliu pro
beužankančius tvenkinius(,) galima pamatyti kažkada didelio
dvaro liekanas. Liucė valgomajame dengė stalą, bet(,) išgirdusi
svečią(,) tuoj išbėgo jo pasitikti. Aš net vardus jiems
sugalvojau(,) sėdėdamas prirūkytame kambaryje. Jis pajuto,
kad(,) tvinksint širdžiai(,) lyg adatėlėmis bado pirštų
galiukus. Įėjęs ir nusirengęs(,) svečias prisėdo ant suolo
krašto. Lyjant ar sningant(,) nemalonu keliauti. Karalaitis(,)
užuot sukęs į dešinę(,) pasuko į kairę.
5. Pažyminiai
5.1. Aplinkybinį
atspalvį turintis išplėstas derinamasis pažyminys arba du ar
keli neišplėsti derinamieji pažyminiai prieš daiktavardžiu
išreikštą pažymimąjį žodį arba nederinamasis pažyminys prieš
daiktavardžiu išreikštą pažymimąjį žodį ar po jo gali būti
išskiriamas kableliais, jei norima pabrėžti pažyminio prasminį
ir intonacinį savarankiškumą, pvz.:
Plepus, bet gudrus
ir slidus(,) kaimynas man visai nekėlė pasitikėjimo. Niekieno
neatpažintas(,) vienuolis laimingai pasiekė centrinę aikštę.
Visų nužvelgiamas koridoriuje, patylomis apkalbamas bendroje
virtuvėje(,) Vytas negalėjo ramiai jaustis net tarp artimiausių
žmonių. Raudonomis nuo nemigos akimis(,) inspekcijos viršininkas
neatrodė nusiteikęs šiandien spręsti bent kiek rimtesnius
klausimus. Darius(,) raudona ir skaudančia ausimi(,) tik
ir tegalvojo, kaip atkeršyti už tokį pažeminimą.
5.2. Neišplėstas
derinamasis ar nederinamasis pažyminys, pažymintis įvardžiu
išreikštą sakinio dalį, gali būti išskiriamas kableliais (rečiau
brūkšniais), jei norima pabrėžti jo prasminį ir intonacinį
savarankiškumą, pvz.:
Bet jam(,)
mokytam(,) ten rodytis netinka. Žiūriu į ją(,) didelę(,) ir
gėriuosi. Jie(,) jauni(,) neturėjo tokio patyrimo.
Ji(,) su kasytėmis(,) atrodė pajaunėjusi vos ne dešimčia
metų. Moterys buvo pasipiktinusios tuo, kad jos ()
jaunos () yra iš darbo atleidžiamos, o pensininkės paliekamos.
Jaunas(,) aš būčiau daug greičiau tai
atlikęs.
5.3. Išplėstas
nederinamasis pažyminys po pažymimojo žodžio, išreikšto
įvardžiu, gali būti išskiriamas kableliais (rečiau brūkšniais),
jei norima pabrėžti jo prasminį ir intonacinį savarankiškumą,
pvz.:
Jis(,) be juodų
ūsų(,) atrodė visai neatpažįstamas. Jos () dryžuotais sijonais
() neišsiskyrė iš kitų tautiškais drabužiais pasipuošusių
dalyvių.
5.4. Su dalelytėmis
nors ir, kad ir, dar (ir), tegu, irgi, kaip ir pan. einantys
pažyminiai ar priedėliai gali būti išskiriami kableliais, jei
norima parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, pvz.:
Visą kelią(,) nors
ir primuštas(,) vilkas nešė ant nugaros lapę. Tegu be
sveikatos(,) menkam savo gyvenimui Jokūbas užsidirbs pats.
Pastogė(,) nors ir maža(,) jau buvo užleista pabėgėlių
vaikams. Medžiai(,) kad ir su žaliais lapeliais(,) dar nedvelkė
tikra pavasario gaivuma. Kaip vyresnis ir gudresnis(,) brolis
liepė man tylėti ir toliau dirbti savo darbą.
Kad ir mokytojas(,)
Kazimieras neištvėrė neužrikęs ant vaikų, besityčiojančių iš
patiklaus šunyčio. To žemės kampelio(,) kaip didžiausios
šventenybės(,) nusilenkia paliesti net rūsčiausios širdies
žmonės.
5.5. Lyginamieji
nederinamieji pažyminiai, prasidedantys žodžiais didumo,
aukštumo, ilgumo ir kt., po pažymimojo žodžio gali būti
išskiriami, jei norima išryškinti jų prasminį ir intonacinį
savarankiškumą, pvz.:
Nykščio nagu(,)
didumo sulig geru kaušeliu(,) nukabino prilipusį grumstelį.
Vanduo atiteka iš upelio bėgdamas išmūrytu urvu(,) aukštumo
mažiausia sulig žmogum. Tarp kalnų margavo puiki pilis(,) ilgumo
per kelias mylias.
5.6. Po įvardžių bet
kas, kas nors, visi, kiti, kas, kaži(n) kas ir pan.
pavartotas būdvardis ar dalyvis su priklausomais žodžiais ar be
jų gali būti išskiriamas, jei norima parodyti aiškinamąją jo
paskirtį, pvz.:
Kaži kas(,) truputį
drąsesnis(,) šūktelėjo nepatenkintu balsu. Bet kas(,) norintis
išmokti daugiau(,) gali naudotis šiomis programomis. Žiūrėjo,
bene kas nors(,) pažįstamas iš vasaros stovyklos(,) ateis.
Visiems(,) atsakiusiems į klausimyną(,) siunčiame užduotis.
Pacientų eilę sudarys visi(,) įrašyti pernai(,) ir dauguma
įrašytų šių metų pirmame ketvirtyje. Kiti(,) ketinusieji
kalbėti(,) išvis išėjo iš susirinkimo. Bet kas(,) norintis(,)
negali sužinoti asmens duomenų. Kiti(,) atėjusieji(,)
neskubėdami susėdo už stalų. Ateis kas(,) neprašytas(,) ir
sugriaus viską.
5.7. Artimos
nederinamiesiems pažyminiams žodžių grupės, prasidedančios
vardu, pavarde, pravarde, gali būti išskiriamos norint
parodyti jų intonacinį savarankiškumą, pvz.:
Jis pasirodė labai
panašus į buvusį kaimyną(,) vardu Kazys. Jo motina išteka už
vyriškio(,) pavarde Vilkas(,) ir išvažiuoja į kitą miestą.
Susitiko su klasės draugu(,) pravarde Skiauterė. Viename
sodžiuje gyveno neturtėlis žmogus(,) vardu Petras Banys.
5.8. Neišplėstas po
pažymimojo žodžio einantis priedėlis gali būti išskiriamas, jei
norima parodyti jo aiškinamąją paskirtį ir intonacinį
savarankiškumą, pvz.:
Mes(,)
vaikigaliai(,) bėgdavome paskui jį ir šaukdavom. Jis(,)
našlys(,) užaugino tris vaikus, o čia normali šeima su vienu
nesusitvarko.
Kaimynas(,) boksininkas(,) nėra nė
vieno kepštelėjęs, o tie ištįsėliai mojuoja kumščiais menkiausia
proga. Medžiai(,) galiūnai(,) susipynę šakomis aukštybėse.
5.9. Neišplėstas ar
išplėstas priedėlis, einantis po pažymimojo žodžio, gali būti
išskiriamas brūkšniais norint pabrėžti aiškinimą arba
atskiriamas brūkšniu nuo pažymimojo žodžio norint parodyti
tapatumą, pvz.:
Prie apskritojo
stalo buvo pakviesti ir didžiausio traukos lenktynininkų priešo
policijos () vadai. Informuojame, kad Jungtinių Tautų
Ekonominės ir Socialinės Tarybos, tiksliau, jos padalinio
Geografinių pavadinimų ekspertų grupės () veikloje nuo 1992 m.
dalyvauja ir Lietuvos ekspertai. Ir aitvaras padangių žirgas
() atneš mane prie tavo kojų.
6. Lyginamieji
posakiai
Lyginamieji posakiai,
prisijungę prie būdvardiškųjų įvardžių toks (-ia), toks (-ia)
pat, šitoks (-ia), koks (-ia), kitoks (-ia) ir pan., taip
pat prie įvardinių prieveiksmių taip, kitaip, tiek ir
pan., gali būti išskiriami, jei norima parodyti jų prasminį ir
intonacinį savarankiškumą, pvz.:
Naujasis skyriaus
vadovas nėra toks demokratiškas(,) kaip ankstesnysis(,) ir
mažiau bendrauja su pavaldiniais. Nuolatos pabrėžiamos tokios
vertybės(,) kaip atsakomybė, darbštumas. Reikia rūpintis, kad
tikėjimo neblaškytų tokie madingi reiškiniai(,) kaip
astrologija(,) ir kad žmogus pajustų tikrą tikėjimo vertę. Jis
užaugo toks pat aukštas(,) kaip ir kiti broliai. Martynas nuo
pat pirmos klasės buvo kitoks(,) negu visi kiti vaikai. Maniau,
kad tu šito valgio negalėsi taip pataisyti(,) kaip mano virėjas. Jis nenuplauks tiek(,) kiek aš.
7. Įterpiniai
7.1. Įterpinys gali
būti išskiriamas kartu su jungtuku, išskyrus ir, ar, arba,
nei, jei norima pabrėžti jų prasminę ir intonacinę vienumą,
pvz.:
Pirma, Petras buvo
įskųstas kaip didžiausias riaušių kaltininkas, antra, jis
suimtas pabėgo, o(,) trečia, jo knygelės ir dainos žandarams
labai nepatiko. Nespėjo nukeliauti į Ameriką, o(,) žiūrėk, jau
šimtus dolerių namo siunčia.
Jis buvo girdėjęs ir daug geresnių
pastabų, bet(,) keistas dalykas, tos pastabos jo neįtikindavo, o
Auksės žodžiai nejučia paveikdavo. Bet(,) žinai, kunige, yra
moterų, kurios dėl tų dalykų labai išgyvena.
7.2. Modalumą rodantys
žodžiai ar junginiai anaiptol, antai, apskritai, atseit,
būtent, destis, esą, galbūt, galų gale, geriau, greičiausiai, iš
esmės, iš principo, iš tiesų, iš tikro, iš tikrųjų, iš viso,
kaip tyčia, lyg tyčia, konkrečiai, konkrečiau, mat, pagaliau,
palyginti, paprastai, paprasčiau, pirmiausia(i), rasi(t), savo
ruožtu, šiukštu, taigi, tikriau, tikriausiai, tiksliau, turbūt,
veikiausiai, visų pirma gali būti išskiriami, jei norima
jiems suteikti įterptinį pobūdį, pvz.:
Anaiptol(,) jam apie
tai nė neprimink. Tėveliukas(,) antai(,) namo pareina.
Apskritai(,) aukštesnės kvalifikacijos darbininkai su
ta technika gali dirbti. Jis(,) atseit(,) rytoj dirbs, neturės
laiko, bet, matyt, nenori ateiti. Kaimynas(,) esą(,) matė kažką
vaikštant naktį apie sodybą. Ji(,) būtent(,) galvojo apie tai,
kaip ji paaugs ir kada tai bus. Galbūt(,) jis žinojo ir numanė,
kur aš einu. Aš(,) galų gale(,) nutrauksiu tas patyčias! Bet kas
jis arba(,) geriau(,) koks jis, to aš tiksliai negalėjau
pasakyti. Vyriausybė pritarė mūsų projektui ir(,)
greičiausiai(,) skirs lėšų. Teismų sistemos reforma(,) iš
esmės(,) buvo ilgalaikis procesas.
Daugelis(,) iš principo(,) su tuo sutiko. Nors gamta čia
atšiauri, bet kraštas(,) iš tiesų(,) pasirodė gražus. Man
atrodo, kad(,) iš tikro(,) pirmųjų kilmė yra per daug neaiški.
Aš(,) iš tikrųjų(,) abejoju jo sugebėjimais, bet gal ir
susitvarkys. Ar(,) iš viso(,) aš dar galiu jį pateisinti?
Ir tada(,) lyg tyčia(,) iš kambario išėjo motina. Paklauskim,
ar(,) konkrečiai(,) Antanas sutiktų pasidalyti savo turtu?
Norėčiau(,) konkrečiau(,) ten gale sėdinčiųjų paklausti. Mat(,)
neklauso sūnelis motinos, ir ką tu padarysi. Jiems reikėjo
išvežti turtą, archyvus, išgabenti iš Lietuvos savo piliečius
ir(,) pagaliau(,) sutvarkyti jų finansinius reikalus. Jono
skola(,) palyginti(,) nedidelė. Močiute, jūs(,) paprasčiau(,)
surašykite duomenis, o mes užpildysime anketą ir duosime
pasirašyti. Jis(,) paprastai(,) atsikelia dar prieš saulei
tekant. Priimk perėjūną, tai jis(,) pirmiausia(,) tavo geru
naudosis, tavo skatiką savo kišenėj priglaus, dar tave patį
kaimynams apkalbės. Kaimyne, paskolintum(,) rasi(,) kokį šimtą
litų? Šie pareigūnų veiksmai(,) savo ruožtu(,) turėtų užtikrinti
susitikimo dalyvių saugumą. Bet jūs(,) šiukštu(,) niekam
neprasitarkit. Taigi(,) Vyriausybė savo nutarimu pakeitė įmonių
apmokestinimą. Tikrai(,) negalėjo jis taip pasielgti. Mudu ar(,)
tikriau(,) ponas Alfredas visada sakydavo tamsta. Tamsta(,)
tikriausiai(,) kelio į mūsų namus dar neužmiršai.
Klasifikavimas, arba(,) tiksliau(,) klasifikavimo būdai,
pedagoginėje literatūroje apėmė bendresnius metodus.
Turbūt(,) visuose miestuose buvo taip pat. Tą
žiedą(,) veikiausiai(,) malūnininko žmona bus pametusi. Visų
pirma(,) reikia pasakyti, kad režisieriai, dailininkai ir
muzikantai turi apie daug ką pagalvoti.
8. Kreipiniai
Kreipinys gali būti
išskiriamas kartu su antrojo asmens įvardžiu tu, jūs,
galinčiu eiti sakinio veiksniu, jei abu jie pasakomi vientisa
intonacija, pvz.:
Jūs(,) pilieti, pats
kaltas, kad neatlėkėte į eilę. Jūs(,) gerbiamieji, leidimus
gausite vėliau.
Dink, tu nenaudėli, man iš akių! (Arba: Dink tu,
nenaudėli, man iš akių!)
9. Praleidimas
Vietoj praleistos
tarinio jungties arba savarankiškos sakinio dalies gali būti
rašomas brūkšnys, jei norima paryškinti praleidimą, pvz.:
Gyvenimas mano ()
vėjas palaidas. Mokinys Vytautas () vienas gabiausių astronomų.
Prekyba vaistais ()pelningas verslas visame pasaulyje. Jis ()
baisus žmogus. Mirti dėl savo tautos () amžius gyventi su ja.
Dukart du () keturi. Tai () mūsų visų rūpestis. Debatai ()
tai veikla, padedanti įgyti įgūdžių, kurie labai reikalingi
šiuolaikinėje visuomenėje.
Vilniaus universitetui () keturi šimtai dvidešimt penkeri
metai. Jis () į dykumą ir po kurio laiko grįžta su laimikiu.
Mano veidas skaistus ir švelnus, o tavo () raukšlių išvagotas.
10. Prijungiamieji
sakiniai
10.1. Tarp šalutinio
dėmens jungtuko (ar kito jungiamojo žodžio) ir prieš jį einančio
sujungiamojo ar prijungiamojo jungtuko (ar kito jungiamojo
žodžio) gali būti rašomas kablelis norint parodyti šalutinio
dėmens savarankiškumą, pvz.:
Reikia pasakyti,
kad(,) kai tik kuris iš jų įžengia į salę, tuoj visa jų gudrybė
ir dingsta. Labiau patiko Henrikas, kuris(,) kai supyksta,
nutyla ir lyg sau ima švilpauti. Kvietimą jis jau senokai buvo
atsiuntęs, tačiau(,) kai sužinojau visą tiesą, atsisakiau
minties važiuoti. Rytoj pranešė gerą orą, todėl(,) jei neims
niaukstytis, eisime į pajūrį. Bet(,) kai apsirengiu vyriškai, jų
žvilgsniai būna visai kitokie. Ir(,) kai atrasite, prašyčiau man
pranešti. O(,) kai pribėgsi žalią lankelę, ten tave paganysiu.
Todėl(,) kai kalbama apie planų derinimą tarp įmonių, nereikia
pamiršti skirtingų jų interesų.
Šiandien apsiniaukę jau nuo pat ryto
ir(,) jei oras nepagerės, pradrybsosiu namie visą dieną. Aš
būčiau ėjęs, bet(,) kai sužinojau smulkmenas, atsisakiau šios
minties. Seniūnas atsistojo prieš susirinkusiuosius ir(,) kai
triukšmas šiek tiek aprimo, neryžtingai pradėjo. Ji pasirinkdavo
grybų ar(,) jei netingėdavo pašliaužioti po šlapias vietas, gana
gražių spanguolių.
10.2. Šalutinis dėmuo
gali būti neišskiriamas, jei prieš jį eina dalelytė,
panaikinanti šalutinio dėmens intonacinį savarankiškumą, pvz.:
O šis nebelaukė(,)
nė ką tas pasakys(,) ir iš tolo skubėjo užtarti. Reikia
mokėti(,) ir kaip pasakyti nelaimės ištiktam žmogui.
Neišmaniau(,) net ką jam patarti(,) ir sutrikusi tylėjau.
10.3. Po žodžių
vargu, kažin prieš dalelytę ar, įvardį kas bei
įvardinius prieveiksmius kur, kada ir kt. gali būti
rašomas kablelis, jei norima parodyti prijungimą, pvz.:
Vargu(,) ar jis pats
žino.
Kažin(,) ar reikia pasisveikinti? Kažin(,) kada traukinys
ateis? Kažin(,) kur jis prapuolė?
Byla turėjo ilgai tęstis ir kažin(,) ar aš būčiau laimėjęs...
10.4. Šalutinis dėmuo
iš vieno prijungiamojo žodžio po tarinio gali būti išskiriamas
kableliais (retai brūkšniais), jei norima išryškinti jo
prasminį ir intonacinį savarankiškumą, pvz.:
Garsą skleidė kažkas
girdėtas, bet niekaip nesupratom(,) kas. Jis gavo laišką, bet
nežinojo(,) nuo ko(,) ir į jį neatsakė. Atsakyk kaip žmogus ()
kada?
11. Sujungiamieji
sakiniai
11.1. Sujungiamojo
sakinio dėmenys, sujungti nekartojamais jungtukais ir, ar,
arba, nei, gali būti atskiriami kableliu, jei norima
parodyti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, pvz.:
Ne tiek kūryba, kiek
kiti dalykai, daug svarbesni, jam rūpi(,) ir jis negali
atsitraukti nuo žmogaus, sėdinčio už rašomojo stalo. Toli, ten
kažkur už kalno, už girios, sugriaudė(,) ar gal mums tik taip
pasirodė.
Iš kiemo iššokdavo ėriukas(,) arba katė kiemu nuslinkdavo
drauge su savo šešėliu. Niekad
Auksei jis apie tai neprasitarė(,) nei pats Vasaris, budriai jį
sekęs, jokios išvados daryti negalėjo.
11.2. Išvadiniai
sakinio dėmenys ir atlikta, ir baigta, ir (daugiau) nieko, ir
galas, ir gana, ir tiek, ir viskas ir pan. gali būti
atskiriami kableliu (rečiau brūkšniu), pvz.:
Čekš skiltuvu į
titnagą, dagtis žybt(,) ir atlikta. Išvažiuočiau kur į negyvenamą salą(,) ir baigta. Gal
viskas juoko verta(,) ir daugiau nieko. Aš užsidarysiu
savo namelyje(,) ir galas. Nors mažai teprinešta,
bet norisi paragauti to gintarinio medučio(,) ir gana.
Malūnas tiktai sukasi be vėjo(,) ir tiek. Spyną
pabučiuosi(,) ir viskas. Supraskit, pervažiuos per jūsų gyvenimą
su plunksna ar kamera () ir baigta.
III.
Baigiamosios nuostatos
12. Taikant šias
taisykles būtina atsižvelgti į Valstybinės lietuvių kalbos
komisijos patvirtintas Privalomosios skyrybos taisykles.