|
Žodžių
darybos
nagrinėjimo tvarka
1.
Išsiaiškinkite, ar nagrinėjamas žodis paprastasis, ar darinys.
2.
Jei darinys, paaiškinkite jo reikšmę ir raskite darybos pamatą
(pamatinį žodį ar žodžius).
3.
Išsiaiškinkite, ar nagrinėjamas žodis išvestinis, ar sudurtinis.
4.
Jei išvestinis, raskite darybos priemonę (priesagą, priešdėlį ar
galūnę) ir nusakykite darybos būdą (priesaginė, priešdėlinė ar
galūninė daryba).
5.
Jei žodis sudurtinis, paaiškinkite, kaip sudurti pamatiniai
kamienai (su jungiamuoju balsiu ar be jungiamojo balsio).
6.
Jei žodyje yra sunkios rašybos vietų, paaiškinkite jas.
Pastabos
Darybiškai nagrinėjamos tik savarankiškosios kalbos dalys:
daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis ir
jo formos, prieveiksmis. Nenagrinėjamos nesavarankiškosios
(prielinksnis, jungtukas, dalelytė) ir jausminės (ištiktukas,
jaustukas) kalbos dalys.
Yra išvestinių žodžių, kurių reikšmės ryšiai su pamatiniais
žodžiais nutrūkę, pvz.: kalnas (: kelti),
kluonas (: kloti), šaunus (: šauti),
kilnus (: kilti), jautrus (: jausti),
gyvas (: gyti).
Du ar keli formaliai atskiri žodžiai, reiškiantys vieną dalyką
ir vienas nuo kito neatsiejami, nagrinėjami kaip vienas
sudėtinis žodis, pvz.: kas nors, bet kam, du tūkstančiai trys.
Nagrinėjimo pavyzdžiai
Žodžiu
Pastalė
darinys; vieta po stalu;
pamatinis žodis stalas; darybos priemonė priešdėlis
pa-; priešdėlinės darybos žodis.
Kūrybingas
darinys; su kūrybos
gabumais; pamatinis žodis kūryba; darybos priemonė
priesaga -ingas; priesaginės darybos žodis, šaknies
balsis -ū-, nes kūrė.
Apžiūra
darinys; kai apžiūri;
pamatinis žodis apžiūri; darybos priemonė galūnė
-a; galūninės darybos žodis; šaknies balsis -ū-, nes
žiūri.
Rugiapjūtė
darinys; rugių pjūtis;
darybos pamatas du žodžiai: rugiai ir pjūtis;
sudurtinis žodis, nes turi du sudurtus pamatinius kamienus,
sujungtus jungiamuoju balsiu -ia-.
Raštu
Nagrinėjant žodžių
darybą, daugiausia abejonių kelia veiksmažodžių šaknys ir
priesagos: šaknyse gali būti intarpų, balsių kaitos, priebalsių
pakitimų, o ta pati veiksmažodžio priesaga gali įgyti skirtingų
formų. Šaknį paprastai geriausiai parodo būtasis kartinis
laikas. Pvz.:
kristi (iš
krit + ti), krinta (n intarpas),
krito;
jausti (iš
jaut + ti), jaučia (pakitę priebalsiai),
jautė;
austi (iš
aud + ti), audžia (pakitę priebalsiai), audė;
megzti,
mezga, mezgė (priebalsių susikeitimas
vietomis, t. y. metatezė);
kurti, kuria,
kūrė; ginti, gina, gynė; sverti,
sveria, svėrė; įgristi, įgrysta, įgriso;
vogti, vagia, vogė šaknies balsių
kaita;
būti, būna
ar būva, buvo; eiti, eina, ėjo;
rauti, rauna, rovė; griūti, griūva,
griuvo; vyti, veja, vijo dėl tarimo patogumo
atsiradę įspraustiniai priebalsiai n, v, j; kai kur yra
ir balsių kaita;
dalyti, dalija,
dalijo; rūdyti, rūdija, rūdijo; keliauti,
keliauja, keliavo; dainuoti, dainuoja,
dainavo; važiuoti, važiuoja, važiavo
veiksmažodžių balsinė priesaga (vadinamasis tuščiasis morfas)
dėl tarimo patogumo gauna įspraustinius priebalsius j, v.
Jei paskutinė žodžio
priesaga prasideda priebalse, tai toks žodis beveik visada
daromas iš bendraties kamieno, pvz.: šalti →
šaltas; rašyti → rašytojas;
o jei paskutinė žodžio priesaga prasideda balse, tai toks žodis
beveik visada daromas iš būtojo kartinio laiko kamieno:
kūrė → kūrimas, kūryba,
kūrėjas, kūrinys; skyrė →
skyrimas, skyrėjas, skyriklis.
Suvokiant šį dėsningumą, galima išvengti rašybos klaidų. Tik
kartais čia įvyksta balsių kaita: rišo → ryšulys;
suko → sūkurys; supo →
sūpuoklės.
 |
