Žodžio
dalies kėlimas į kitą eilutę
1.
Žodis į kitą eilutę
keliamas skiemenimis.
Na-mas, ke-lias,
pa-plo-tė-lis, sta-le-lis, pa-kran-tė
2. Kai žodyje susiduria
dvi ar daugiau priebalsių, paskutinioji iš jų keliama į kitą
eilutę, kitos gali būti paliekamos toje pačioje arba perkeliamos
į kitą eilutę.
Gat-vė, ga-tvė;
mok-slas, moks-las, mo-kslas; darbš-tus, darb-štus, darb-štus
3. Viena balsė gali
būti keliama arba paliekama toje pačioje eilutėje, jeigu ji
sudaro skiemenį.
Tarp balsių esanti
priebalsė keliama į kitą eilutę.
A-ša-ra, a-kis,
a-da-ta, e-že-ras
4. Sudurtiniai žodžiai
gali būti keliami skiemenimis (nebūtina kelti ties dviejų šaknų
sandūra).
Pe-lė-da, pel-ė-da;
lieps-nos-vai-dis, liep-sno-svai-dis
5. Kai susiduria dvi
vienodos sudaromųjų dalių priebalsės, sudurtiniai žodžiai
keliami pagal jų sudedamąsias dalis.
Pus-seserė, pus-storis,
švar-raštis, pus-sunkis
6. Priešdėliniai
žodžiai keliami skiemenimis arba pagal sudaromąsias dalis.
An-ta-kis, ant-a-kis,
a-to-drė-kis, ato-drė-kis, a-tod-rė-kis
7. Priešdėliniai
žodžiai keliami tik priešdėlio ir šaknies sandūroje, kai
susiduria dvi vienodos priebalsės.
Iš-šūkis, už-žėlęs,
per-regimas, iš-šokti
8. Dvibalsės ir
mišriosios dvigarsės, taip pat vieną priebalsę žyminčios
dviraidės samplaikos dz, dž, ch, keliant žodį,
neskaidomos.
Vai-kas, sau-lė;
vil-kas, kel-mas; mau-džia, bi-dze-na, me- cha-ni-ka
9. Sudurtiniame žodyje
greta esančios priebalsės d
ir z, d ir ž, keliant žodį, skaidomos tada, kai
d priklauso vienam, o z , ž kitam sudurtinio žodžio
skiemeniui.
Juod-žemis, uod-zirzis