Kartais prieš vienarūšes sakinio dalis ar po jų būna žodis ar žodžių junginys, kuris apibendrina visų vienarūšių sakinio dalių turinį. Tokie žodžiai vadinami apibendrinamaisiais. Paprastai šie žodžiai yra bendri visų vienarūšių sakinio dalių pavadinimams.

Sode augo medžiai: kriaušės, obelys, slyvos.

1. Po apibendrinamojo žodžio prieš vienarūšes išskaičiuojamąsias sakinio dalis rašomas dvitaškis.

Eglė susilaukė trijų sūnų: Ąžuolo, Uosio, Beržo.

2. Jeigu po apibendrinamojo žodžio einančios vienarūšės išskaičiuojamosios sakinio dalys pradedamos jungiamaisiais žodžiais: būtent, kaip, kaip antai, pavyzdžiui ar kitais, tai prieš tuos žodžius rašome kablelį, o po jų – dvitaškį.

Šį pavasarį miestelyje baigė statyti tris naujus statinius, būtent: bažnyčią, mokyklą ir pirtį.

2. Kai apibendrinamasis žodis eina po vienarūšių sakinio dalių, tai prieš jį rašomas brūkšnys.

Ir laukuose, ir miškuose – visur buvo daug sniego.

3. Po ilgesnio vienarūšių sakinio dalių išskaičiavimo prieš apibendrinamąjį žodį rašome kablelį ir brūkšnį.

Sutvarkyti reikalus su valstiečiais, sudaryti su jais sutartis dėl žemės ir prievolių, – visam tam jūs turite dvejus metus laiko.