Vietovardžių ir asmenvardžių
kirčiavimas
Vietovardžiai ir asmenvardžiai (pavardės, vardai)
nėra bendriniai, o tikriniai daiktavardžiai, ir jų kirčiavimo
principai turi tam tikros specifikos.
Vietovardžiai
(miestų, miestelių, kaimų, upių, ežerų, pelkių, kalnų, miškų...)
vardai kirčiuotini taip, kaip juos kirčiuoja senieji to krašto
žmonės (jų vietinį kirčiavimą yra ištyrę ir užrašę kalbininkai).
Jeigu vietiniai žemaičiai kirčiuoja
Plãteliai
1 (ežero ir šalia jo esančio miestelio
vardas), aukštaičiai neturėtų kirčiuoti Plateliai
2, nes gretinti su
paršẽliai,
vištẽliai
čia klaida. Miestukas, kuriame yra
garsioji pilis, pagal vietinių žmonių tarimą kirčiuotinas
Trãkai
2, ne Trakai,
nors vienas kitas kaimas Lietuvoje yra
Traka
4. Taigi turi būti
Trãkai,
Trãkų,
Trakùs
(kaip
rãtai
2, rãtų,
ratùs).
Gali kilti klausimos, kaip, tarkim, deklamuoti
Maironio eilutes:
Trak
ar
Trãkų
štai garbinga pilis?
Kad neardytume
eilėraščio ritmo, negadintume gražaus skambesio, turime
kirčiuoti taip, kaip kirčiavo poetas, nors jis būtų ir suklydęs.
Nemaža Lietuvos vietovardžių sukirčiuojami
iškraipytai.
Kartais parenkama ne ta kirčiuoto skiemens
priegaidė. Kirčiuotina
Klapėda
I (ne Klaipėda),
Kėdáiniai
1
(ne Kėdainiai), Mažekiai
2 (ne Mažeikiai), Raséiniai
1 (ne Raseiniai),
Kušių
2 (ne Kuršių) marios.
Neretai klaidingai kirčiuojamas ne tas
vietovardžio skiemuo. Reikia kirčiuoti
Palangà
3b (ne
Palanga), Klapėda
1 (ne Klaipėda), Neringà
3b (ne
Neringa), Marijãmpolė
1 (ne Marijampolė,
plg. Kauno dalis Vilijãmpolė),
Alytùs
4 (ne Alytus),
Vaniai
2 (ne Varniai), Laũkuva
1 (ne Laukuva),
Máišiagala
1 (ne Maišiagala),
Varėnà
3 (ne Varėna),
Utenà
3b (ne
Utena), Mūšà
(upė) 2 (ne Mūša),
Lėvuõ
(upė) 3a (ne
Lėvuo), Mtuva
(upė) 1 (ne Mituva).
Garsus Lietuvos rezervatas yra
Žùvintas
3b,
Žuvintè
(ne Žuvintas ir ne
Žuvinte ar Žuvinte); vietovė,
kur auga storiausias ąžuolas, yra
Stemužė
1 (ne Stelmužė);
didžiausias Lietuvos akmuo prie Anykšči
yra Pùntukas
1 (ne Puntukas).
Žinomas Žemaičių kalnas (kalva) yra
Šatrijà
3b (ne Šatrija),
taigi kirčiuotina Šatrijõs,
Šãtrijai,
Šãtriją,
(ties)
Šãtrija,
Šatrijojè
(vadinasi, ir
Šatrijõs
Rãgana).
Kirčiuojant vietovardžius, kartais pamirštama
taikyti priešpaskutinio skiemens dėsnį. Jeigu
Mažekiai
2, Bãbtai
2, Lazdjai
2, Šiaulia
4,
Švenčionliai
2, tai turi būti į
Mažeikiùs,
Babtùs,
Lazdijùs,
Šiauliùs,
Švenčionėliùs
(ne į Mažeikius, Babtus,
Lazdijus, Šiaulius, Švenčionėlius);
jeigu Kaũnas
4,
Akmẽnė
2, Merknė
2, Nemenčnė
2, Šilùtė
2, Nidà
2 (ne Nida), Ignalinà
2 (ne Ignalina),
Ūlà (upė) 4 (ne Ūla), tai turi
būti ties Kaunù,
Akmenè,
Merkinè,
Nemenčinè,
Šilutè,
Nidà,
Ignalinà,
Ūlà
(ne ties Kaunu, Akmene,
Merkine, Nemenčine, Šilute, Nida,
Ignalina, Ūla). Tačiau 3-iosios
kirčiuotės vienaskaitos įnagininkai, nesibaigiantys -mi,
kirčio negali turėti gale, todėl nors
Dotnuvà
3a, Jonavà 3b, Kretingà 3b, Linkuvà 3b, Neringà 3b, Palangà 3b, Utenà 3b, Varėnà 3, Veliuonà 3, bet įnagininkai kirčiuotini ties Dótnuva,
Jõnava,
Krètinga,
Liñkuva,
Nèringa,
Pãlanga,
Ùtena, Varna,
Veliúona
(ne ties Dotnuva, Jonava, Kretinga,
Linkuva, Neringa, Palanga, Utena,
Varėna, Veliuona).
Bene dažniausiai kirčiuojant iškraipomi šie Lietuvos
vietovardžiai:
Anykščia
3 (ne Anykščiai, plg. arklia
3),
Anykšči,
Anykščiáms,
Anýkščius,
Anýkščiais,
Anykščiuosè
(ne Anykščiuose ar Anykščiuose);
Kaišiadórys
3
(ne Kaišiadorys ar kaip kitaip, plg.
Švenčiónys
3),
Kaišiadori
(ne Kaišiadorių ar Kaišiadorių,
taigi turi būti ir
Švenčioni,
ne Švenčionių, plg.
arkli),
Kaišiadorms,
Kaišiadóris,
Kaišiadorims,
Kaišiadorysè
(ne Kaišiadoryse, Kaišiadoryse ar
Kaišiadoryse);
Š rvintos
3a (ne Širvintos ar Širvintos
ir ne Širvintai, plg.
pãsagos
3b),
Širvint,
Širvintóms,
Šrvintas,
Širvintoms,
Širvintosè
(ne Širvintose, Širvintose ar
Širvintose ir ne Širvintuose);
Telšia
3 (ne Telšiai, plg.
arklia
3),
Telši,
Telšiáms,
Télšius
(ne Telšius, plg.
árklius), Telšias,
Telšiuos
(ne Telšiuose ar Telšiuose).
Kirčiuojant pasaulio vietovardžius (mums ypač
aktualu
valstybių ir jų sostinių pavadinimai) padaroma tokių pat
klaidų kaip ir kirčiuojant Lietuvos vietovardžius.
Kartais ištariama ne ta kirčiuoto skiemens
priegaidė. Kirčiuotina
Arija
1 (ne Airija), Begija
1 (ne Belgija), Sebija
1 (ne Serbija), Veñgrija
1 (ne Vengrija).
Retkarčiais klaidingai kirčiuojamas ne tas skiemuo. Reikia
kirčiuoti
Ámsterdamas
1 (ne Amsterdamas), Rekjavikas
1 (ne Reikjavikas), Smoleñskas
2 (ne Smolenskas), Stòkholmas
1 (ne Stokholmas), Šri Lánka
1 (ne Šri Lanka), Tailándas
1 (ne Tailandas), Vãšingtonas
1 (ne Vašingtonas).
Kirčiuojant dažniausiai klystama pamiršus taikyti
priešpaskutinio skiemens taisyklę. Jeigu Bagd ãdas
2, Budapèštas
2, Egptas
2, Irãkas
2, Irãnas
2, Kabùlas
2, Kpras
2, Madrdas
2, Nlas
2, Pakistãnas 2, Strasbras
2, tai Bagdadù,
Bagdadè;
Budapeštù,
Budapeštè;
Egiptù,
Egiptè;
Irakù,
Irakè;
Iranù,
Iranè;
Kabulù,
Kabulè;
Kiprù,
Kiprè;
Madridù,
Madridè;
Nilù,
Nilè;
Pakistanù,
Pakistanè;
Strasbūrù,
Strasbūrè (ne Bagdadu, Bagdade; Budapeštu,
Budapešte; Egiptu, Egipte; Iraku, Irake
ir t. t.); jeigu Balkãnai
2, Filipnai
2, Himalãjai
2, Seišèliai
2, tai į Balkanùs,
Filipinùs,
Himalajùs,
Seišeliùs
(ne į Balkanus, Filipinus, Himalajus,
Seišelius). Turi būti Ankarà 2 (ne Ankara), Argentinà 2 (ne Argentina), Kalkutà 2 (ne Kalkuta), Kanadà 2 (ne Kanada), Kubà 2 (ne Kuba), Prahà 2 (ne Praha), Rygà 4 (ne Ryga), Romà 2 (ne Roma), Ukrainà
2 (ne Ukraina ar Ukraina),
Zimbãbvė
2, tai ir su Ankarà,
Argentinà,
Kalkutà,
Kanadà,
Kubà,
Prahà,
Rygà,
Romà,
Ukrainà,
Zimbabvè
(ne su Ankara, Argentina, Kalkuta,
Kanada, Kuba, Praha, Ryga, Roma,
Ukraina, Zimbabve).
Suabejojus dėl kokių Lietuvos vietovardžių
kirčiavimo, galima pasitikrinti Kalbos praktikos patarimų
(1985) paskutiniame skyriuje arba Vietovardžių kirčiavimo
žodyne (1994), dar geriau Vietovardžių žodyne (2002).
Gyvenamųjų vietų vardai net patys smulkiausi: kaimai,
vienkiemiai yra surašyti ir sukirčiuoti Lietuvos TSR
administracinio-teritorinio suskirstymo žinyne: 1 dalyje (1974)
vietovardžiai pateikti pagal rajonus, II dalyje (1976) įdėtos
ištisinis abėcėlinis visos Lietuvos gyvenamųjų vietovių sąrašas.
Upių ir ežerų kirčiavimą, galima tikrintis Lietuvos TSR
upių ir ežerų vardyne (1963).
Lietuvos vietovardžiai yra sukirčiuoti ir
lietuviškose enciklopedijose (trijų tomų Mažoji lietuviškoji
tarybinė enciklopedija, keturių tomų Tarybų Lietuvos
enciklopedija), tik ten nenurodytos jų kirčiuotės. Trylikos
tomų Lietuviškoji tarybinė enciklopedija ir atkurtoje
nepriklausomojoje Lietuvoje dabar pradėta leisti dvidešimties
tomų Visuotinė lietuvių enciklopedija pateikia sukirčiuotus
(be nurodytų kirčiuočių) ir pasaulio vietovardžius. Trumpas
Lietuvos ir pasaulio vietovardžių kirčiuotas sąrašas yra
Mokomojo lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodyno gale.
Knygoje Lietuvių kalbos komisijos nutarimai 1977-1998 pateikti
kirčiuoti Lietuvos vietovardžių ir pasaulio valstybių bei jų
sostinių pavadinimų surašai.
Vietovardžių kirčiavimo
pavyzdžiai
Pirmoji (1)
kirčiuotė
V. |
Vlnia |
Vérkiai |
K |
Vlnios |
Vérkių |
N. |
Vlniai |
Vérkiams |
G. |
Vlnią |
Vérkius |
Įn. |
Vlnia |
Vérkiais |
Vt. |
Vlnioje |
Vérkiuose |
Š. |
Vlnia |
Vérkiai |
Pagal pirmąją kirčiuotę kirčiuojami ir šie
vietovardžiai: Klapėda,
Pùntukas, Kãpčiamiestis,
Laũkuva,
Lapėdžiai,
Pùmpėnai, Léipalingis,
Žvėrýnas,
Sántariškės
ir kt.
Antroji (2)
kirčiuotė
V. |
Trãkai |
Daũgai |
Skuõdas |
Sinas |
Vaniai |
Žãsliai |
Nidà |
K |
Trãkų |
Daũgų |
Skuõdo |
Sino |
Vanių |
Žãslių |
Ndos |
N. |
Trãkams |
Daũgams |
Skuõdui |
Sinui |
Vaniams |
Žãsliams |
Ndai |
G. |
Trakùs |
Daugùs |
Skuõdą |
Siną |
Varniùs |
Žasliùs |
Ndą |
Įn. |
Trãkais |
Daũgais |
Skuodù |
Simnù |
Vaniais |
Žãsliais |
Nidà |
Vt. |
Trãkuose |
Daũguose |
Skuodè |
Simnè |
Vaniuose |
Žãsliuose |
Ndoje |
Š. |
Trãkai |
Daũgai |
Skuõde |
Sine |
Vaniai |
Žãsliai |
Nda |
Pagal antrąją kirčiuotę kirčiuojami ir šie
vietovardžiai: Ka ũnas,
Bãbtai,
Lazdjai,
Švenčionliai,
Akmẽnė,
Merknė,
Nemenčnė,
Šilùtė,
Ūlà (upė), Mūšà
(upė), Bagdãdas,
Budapèštas,
Irãkas,
Irãnas,
Kabùlas,
Kpras,
Madrdas,
Nlas
(upė), Pakistãnas,
Strasbras,
Balkãnai,
Filipnai,
Himalãjai,
Seišèliai,
Ankarà,
Argentinà,
Kalkutà,
Kubà,
Prahà,
Romà,
Ukrainà,
Zimbãbvė
ir
kt.
Trečioji (3)
kirčiuotė
Šios kirčiuotės vietovardžiai taip pat turi
nepastovų kirtį, bet nuo antrosios kirčiuotės skiriasi tuo, kad
kur kas daugiau linksnių turi kirčiuotą galūnę, o kirtis tam
tikruose žodžiuose gali šokinėti nuo galūnės į antrąjį,
trečiąjį, ketvirtąjį, net penktąjį skiemenį nuo galo.
Daugiskaitos galininko galūnė niekada nebus kirčiuota.
V. |
Telšia |
Varėnà |
Perlojà |
Anykščia |
Kaišiadórys |
K |
Telši |
Varėnõs |
Perlojõs |
Anykšči |
Kaišiadori |
N. |
Telšiáms |
Varnai |
Perlójai |
Anykščiáms |
Kaišiadorms |
G. |
Télšius |
Varną |
Perlóją |
Anýkščius |
Kaišiadóris |
Įn. |
Telšias |
Varna |
Perlója |
Anykščias |
Kaišiadorims |
Vt. |
Telšiuosè |
Varėnojè |
Perlojojè |
Anykščiuosè |
Kaišiadorysè |
Š. |
Telšia |
Varna |
Perlója |
Anykščia |
Kaišiadórys |
Kaip Kaišiadó rys
linksniuojama ir kirčiuojama didelė grupė vietovardžių su
priesaga -ónys:
Švenčiónys,
Marcinkónys,
Butrimónys,
Šimónys,
Dvarčiónys,
Gudžiónys,
Jurgeliónys,
Skiemónys,
Varniónys,
Vėliučiónys,
Vėliónys
ir kt. Nuo jų skiriasi
Subártonys
(1), taip pat I linksniuotės
daiktavardžiai su -óniai:
Kudóniai
(1), Gudóniai
(1) ...
Trečioji a (3a)
kirčiuotė
V. |
Jùrbarkas |
Lietuvà |
Širvintà
1 |
Šrvintos 2 |
Pandėlỹs |
K |
Jùrbarko |
Lietuvõs |
Širvintõs |
Širvint |
Pándėlio |
N. |
Jùrbarkui |
Letuvai |
Šrvintai |
Širvintóms
|
Pándėliui |
G. |
Jùrbarką |
Letuvą |
Šrvintą |
Šrvintas |
Pándėlį |
Įn. |
Jùrbarku |
Letuva |
Šrvinta |
Širvintoms |
Pándėliu |
Vt. |
Jurbarkè |
Lietuvojè |
Širvintojè |
Širvintosè |
Pandėlyjè |
Š. |
Jùrbarke |
Letuva |
Šrvinta |
Šrvintos |
Pandėlỹ |
___________________
1 Upelis,
Šventosios intakas
2 Miestas
Pagal trečiąją a kirčiuotę kirčiuojami ir šie
vietovardžiai:
Armona,
Augala,
Aukštojà,
Barstėga,
Būbelia,
Ceikinia,
Darvyda,
Ylakia,
Kiaunoria,
Skaistgirỹs,
Svėdasa,
Velniakia,
Vėdara,
Vešintos,
Žalvaria
ir kt.
Trečioji b (3b) kirčiuotė
V. |
Utenà |
Palangà |
Kretingà |
Taurag |
Kernav |
Pabrad |
Ukmerg |
Suderv |
K |
Utenõs |
Palangõs |
Kretingõs |
Taurags |
Kernavs |
Pabrads |
Ukmergs |
Sudervs |
N. |
Ùtenai |
Pãlangai |
Krẽtingai |
Taũragei |
Kenavei |
Pãbradei |
Ùkmergei |
Sùdervei |
G. |
Ùteną |
Pãlangą |
Krẽtingą |
Taũragę |
Kenavę |
Pãbradę |
Ùkmergę |
Sùdervę |
Įn. |
Ùtena |
Pãlanga |
Krẽtinga |
Taũrage |
Kenave |
Pãbrade |
Ùkmerge |
Sùderve |
Vt. |
Utenojè |
Palangojè |
Kretingojè |
Tauragėjè |
Kernavėjè |
Pabradėjè |
Ukmergėjè |
Sudervėjè |
Š. |
Ùtena |
Pãlanga |
Krẽtinga |
Taũrage |
Kenave |
Pãbrade |
Ùkmerge |
Sùderve |
V. |
Žùvintas |
Ãlaušas 3 |
Ceikinia |
Čedasa |
Zarasa |
Gadinas |
Čičirỹs |
K |
Žùvinto |
Ãlaušo |
Ceikini |
Čedas |
Zaras |
Gadino |
Ččirio |
N. |
Žùvintui |
Ãlaušui |
Ceikiniáms |
Čedasáms |
Zarasáms |
Gadinui |
Ččiriui |
G. |
Žùvintą |
Ãlaušą |
Cekinius |
Čẽdasus |
Zãrasus |
Gadiną |
Ččirį |
Įn. |
Žùvintu |
Ãlaušu |
Ceikinias |
Čedasas
|
Zarasas |
Gadinu |
Ččiriu |
Vt. |
Žuvintè |
Alaušè |
Ceikiniuosè |
Čedasuosè |
Zarasuosè |
Gardinè |
Čičiryjè |
Š. |
Žùvinte |
Ãlauše |
Ceikinia |
Čedasa |
Zarasa |
Gadine |
Čičirỹ |
_____________________
3 Anykščių ir Utenos
raj. ežerai
Pagal trečiąją b kirčiuotę kirčiuojami ir šie
vietovardžiai:
Alantà,
Algupỹs,
Akmenà,
Astravà,
Ãstravas,
Dùsmenys,
Dùsetos,
Jonavà, Kamaja, Luokesà,
Pagiria,
Papilỹs,
Pasvalỹs,
Sãlakas,
Šeimenà,
Zibala
ir kt.
Ketvirtoji kirčiuotė
Ketvirtoji kirčiuotė gretinama su antrąja
kirčiuote: kaip ir šiai, jai būdinga, kad kirtis šokinėja nuo
galūnės tik į antrąjį nuo galo skiemenį, kurio priegaidė yra
tvirtagalė arba jis yra trumpas.
V. |
Rieš |
Gaid |
Kinta |
Alytùs |
Garliavà
|
Girulia |
K |
Riešs |
Gaids |
Kint |
Alytaũs |
Garliavõs |
Giruli |
N. |
Riẽšei |
Gadei |
Kintáms |
Alỹtui |
Garliãvai |
Giruliãms |
G. |
Riẽšę |
Gadę |
Kintùs |
Alỹtų |
Garliãvą |
Giruliùs |
Įn. |
Riešè |
Gaidè |
Kintas
|
Alytum |
Garliavà |
Girulias |
Vt. |
Riešėjè |
Gaidėjè |
Kintuosè |
Alytujè |
Garliavojè |
Giruliuosè |
Š. |
Riẽše |
Gade |
Kinta |
Alytaũ
|
Garliãva
|
Girulia
|
Pagal ketvirtąją kirčiuotę kirčiuojami ir šie
vietovardžiai:
Aklia ,
Akmenia,
Alkà,
Alksnia,
Alsia,
Ambručia,
Andrieka,
Armina,
Bacia,
Bagdžia,
Bernota,
Cibulska,
Černia,
Dagia,
Dainia,
Dargia,
Daukšia,
Galgia,
Kenta,
Šeštoka
ir kt.
Pavardės irgi
kirčiuojamos taip, kaip jas kirčiuoja jų turėtojai. O pavardės
turėtojas paprastai remiasi savo šeimos perduodama pavardės
kirčiavimo tradicija. Šią tradiciją kiekvienas žmogus privalo
ginti, nepasiduoti aplinkinių primestam iškraipytam kirčiavimui:
negerai, jeigu tėvas savo pavardę kirčiuos vienaip, o sūnus
kitaip. Kultūringi bendradarbiai mandagiai paklausia:
Atsiprašau, kaip jūs kirčiuojate savo pavardę?, o ne renkasi
jiems smagesnį kirčiavimą, kuris gali būti klaidingas. Tiesa,
dėl daugelio pavardžių kirčiavimo abejonių nekyla, bet yra ir
tokių, kurios vienose Lietuvos vietose kirčiuojamos vienaip,
kitose kitaip. Pavyzdžiui, skirtingai sukirčiuojama
Bngelis
1,
Biñgelis
1 ir
Bingẽlis
2; Skreb 4 ir
Skrẽbė
2; Mlinis 1,
Milnis
2 ir
Milinỹs 3b;
Labéikis
1 ir
Labekis
2;
Šiléika
1 ir
Šileikà
2, ir tada tik pats žmogus gali
pasakyti tikrąjį savo pavardės kirčiavimą. Kalbos kultūros
paisantys mokytojai, pasiklausinėję mokinių ar jų tėvų, būsimųjų
auklėtinių pavardžių sąrašus susikirčiuoja. Sąrašais
besinaudojantys įvairių įstaigų darbuotojai taip pat prireikus
turėtų pasiklausti interesantą, kaip kirčiuoti jo pavardę.
Tačiau kirčiuojant įprastąsias pavardžių
priesagas, žmogaus noras jau nieko nelemia, nes priesagos
žodžių darybos dalykas, paklūstantis norminimui. Antai Lietuvoje
labai dažnos slaviškos kilmės priesagos -auskas, -inskas.
Tarmėse jos kirčiuojamos arba tvirtapradiškai, arba
tvirtagališkai. Bendrinė kalba pasirinko didžiumai tarmių
būdingą tvirtapradį kirčiavi mą,
pvz.: Petráuskas
1, Kazláuskas
1; Lapnskas
1, Kamnskas
1, o tarminis kirčiavimas Petraũskas
2, Kazlaũskas
2; Lapiñskas
2, Kamiñskas
2 yra nepageidaujamas. Arba tarmėse svyruoja
mergaičių ir merginų priesagų aitė, -ytė kirčiavimas: jų
priegaidė būna tvirtapradė arba pietų Lietuvoje tvirtagalė.
Bendrinė kalba pasirinko vyraujantį tvirtapradį kirčiavimą
Šalnáitė
1, Petrauskáitė
1; Žilýtė
1, Svaldenýtė
1 (taigi (su) Šalnáite,
Petrauskáite;
Šalnáites,
Petrauskáites;
(su) Žilýte,
Svaldenýte;
Žilýtes,
Svaldenýtes),
o kirčiuoti Šalnatė.
2, Petrauskatė
2; Žilỹtė
2, Svaldenỹtė
2 (taip pat Šainaitè, Petrauskaitè;
Šalnaitès, Petrauskaitès; Žilytè, Svaldenytè;
Žilytès, Svaidenytès) yra normos pažeidimas
(tarmybė).
Pavardžių kirčiavimą galima pasitikrinti dviejų tomų Lietuvių pavardžių
žodyne (1985, 1989). Jame pavardės sukirčiuotos, nurodoma apytikrė jų kilmė,
paplitimas Lietuvoje. Kai pavardės kirčiavimas įvairuoja, iš
žodyno duomenų matyti,
kuriose vietovėse pavardė kirčiuojama vienaip, kuriose kitaip.
Vardai, kaip ir
bendriniai žodžiai, turi būti kirčiuojami griežtai taikant
priešpaskutinio skiemens taisyklę: jeigu priešpaskutinis
(antrasis nuo galo) kirčiuotas vardo skiemuo yra tvirtagalis
arba trumpas (tai nustatome iš niekada gale nekirčiuojamo
vienaskaitos galininko, pvz.
Ztą,
Kristną,
Diãną,
Lorètą,
Ilòną),
tada vienaskaitos įnagininkas (su
Zità,
Kristinà,
Dianà,
Loretà,
Ilonà)
ir daugiskaitos galininkas (Zitàs,
Kristinàs,
Dianàs,
Loretàs,
Ilonàs)
kirtį būtinai turi gale. Gale
kirčiuotinas ir šių 2-osios kirčiuotės žodžių vienaskaitos
vardininkas
Zità 2, Kristinà 2, Dianà 2, Loretà 2, Ilonà 2, nes baigiasi -a, plg.
rankà 2,
temà 2. Tik vienaskaitos
šauksmininkas nuo vardininko kirčiu skirsis:
Ateikite čia, Zta,
Kristna,
Diãna,
Lorèta,
Ilòna!
Deja, dabar lietuviai, ypač
miestiečiai, antrosios kirčiuotės vardų, pirmiausia tų, kurie
baigiasi -a, kirčiavimą labai dažnai kraipo. Nuolat
girdime Čia Zita, Kristina,
Diana, Loreta, Ilona; su Zita, Kristina,
Diana, Loreta, Ilona; visàs
Zitas, Kristinas, Dianas, Loretas,
Ilonas. O persistengus
šauksmininkas pasakomas ir taip: Ateikite čia, Zita,
Kristina, Diana, Loreta, Ilona!
Kas kita, kai vardas baigiasi -a, bet yra pirmosios
kirčiuotės, nes priešpaskutinis kirčiuotas skiemuo tvirtapradis,
pvz.: Láima
1,
Ìrma
1,
Jolánta
1. Tada kirčiavimas pastovus:
Su Láima,
Ìrma,
Jolánta;
Láimas,
Ìrmas,
Jolántas.
Rečiau iškraipytai kirčiuojami
antrosios kirčiuotės vardai, kurie baigiasi ne -a, o
-ė, -as, -is ir kitomis galūnėmis, pvz.:
Brònė
2, Jùstė
2, Nèlė
2,
Viñcė
2, Jõnas
2, Lnas
2,
Tòmas
2, Balañdis
2. Turi būti
su Bronè,
Justè,
Nelè,
Vincè,
Jonù,
Linù,
Tomù,
Balandžiù,
o pasakoma su Brone, Juste,
Nele, Vince, Jonu, Linu, Tomu,
Balandžiu. Taip pat turi būti
Bronès,
Justès,
Nelès,
Vincès,
Jonùs,
Linùs,
Tomùs,
Balandžiùs
(ne Brones,
Justes, Neles, Vinces, Jonus, Linus,
Tomus, Balandžius).
Kartais apskritai sukirčiuojamas ne tas vardo
skiemuo: vietoj
Avydas
1 pasakoma Alvydas,
vietoj
Álfonsas
1 Alfonsas, vietoj
Árnoldas
1 Arnoldas, vietoj
Anicètas
2 Anicetas, vietoj
Raimòndas
1 Raimondas.
Dvikamienių moteriškųjų vardų, kurie baigiasi
-ė, kirčio vieta turėtų būti kaip atitinkamų vyriškųjų:
Býtautas
1
Býtautė
1 (ne Bytautė ar
Bytautė), Gntautas
1
Gntautė
1 (ne Gintautė ar
Gintautė), Imantas
1 Imantė
1 (ne Irmantė ar
Irmantė), Skrmantas
1
Skrmantė
1 (ne Skirmantė ar
Skirmantė), Vdmantas
1
Vdmantė
1 (ne Vidmantė ar
Vidmantė), Výtautas
1
Výtautė
1 (ne Vytautė ar
Vytautė).
Yra vardų, kuriuos leidžiama kirčiuoti dvejopai.
Iš dažnesnių minėtini
Álgis
1 ir Agis
2,
Ártūras
1 ir Artras
2, Dóvilė
1 ir Dovlė
2, Giñtarė
1 ir Gintãrė
2, Jadvygà 2 ir Jadvýga
1, Justnas
2 ir Jùstinas
1, Kãtrė
2 ir Katr 4, Sáulius
1 ir Saũlius
2, Sáulė
1 ir Saũlė
2, Skadrė
2 ir Skáidrė
1, Skastė
2 ir Skáistė
1.
Visų vardų kirčiavimą galima pasitikrinti
Kazimiero Kuzavinio, Bronio Savukyno knygoje Lietuvių vardų
kilmės žodynas (2003). Į šį žodyną sudėti visi įteisintieji
ir skolintieji krikščioniški, ir savi tautiniai vardai
(neįtraukti sugalvotieji, taip pat imti iš kilų kalbų, pvz.:
Deividas, Džonas, arba iš operų, knygų, pvz.: Traviata,
Gitana). Yra paaiškinta kiekvieno vardo kilmė, galimi
jo variantai ir trumpiniai. Visi vardai sukirčiuoti, nurodyta
kirčiuotė. Knyga pravarti visiems, ypač mokytojams, vadinantiems
vaikus vardais, o dar labiau tėvams ji labai padeda pasirinkti
tinkamą vardą ir nuo pirmųjų dienų taisyklingai jį kirčiuoti;
kai mokykla iškraipytą vardo kirčiavimą keičia, vaikas sutrinka,
jaučiasi nepatogiai, yra traumuojamas.
Iš visų kalbos lygmenų kirčiavimo dalykai
jautriausi ir pažeidžiamiausi. Nustatytoms taisyklėms čia
nusižengiama labai dažnai.
Ne vienam gali kilti pagrįstas klausimas: ar ta
bendrinės kalbos linksniuojamųjų ir asmenuojamųjų žodžių
kirčiavimo sistema, paremta priešpaskutinio skiemens dėsniu,
išsilaikys ir ateityje? Ar neims būsimos kartos jos laužyti?
Praeityje kirčio neatitraukiančiose tarmėse
priešpaskutinio skiemens taisyklė buvo laikoma intuityviai. Net
bendrinių žodžių skoliniai ar svetimi tikriniai vardai (žmonių,
miestų ir kitokie) būdavo tuoj pat priderinami prie savos
kirčiavimo sistemos nesvarbu, kaip juos kirčiavo lenkai,
baltarusiai ar rusai, iš kurių ėmėme. Jų Juzia, Zosia,
Justina iškart tapo
Juzià
2,
Zosià
2,
Justinà 2. Kitaip yra dabar. Net
suvalkiečių ir dzūkų jaunimas, šiaip jau neatitraukiantis
kirčio, svetimžodžius mieliau sukirčiuoja taip, kaip kirčiuoja
kitakalbiai kaimynai. Jeigu šių yra kolona, madona,
tai kam vargintis ir sakyti
kolonà,
madonà,
nors to reikalauja priešpaskutinio
skiemens dėsnis, plg. vienaskaitos galininko kirčiuotą trumpąjį
o kolòną,
madòną.
Lietuvos televizijos laidoje
Klausimėlis buvo klausta: Kas yra bohemà?.
Iš keliasdešimt atsakiusiųjų nė vienas (!) nesukirčiavo
taisyklingai, visi (net iš Jiezno ir kitų kirčio
neatitraukiančių vietovių) klaidingai kirčiavo bohema.
Buityje kur kas dažniau girdime Argentina, Venesuela,
Praha, Roma, Tatjana, Aida, o ne
pagal priešpaskutinio skiemens dėsnį taisyklingai kirčiuojamus
Argentinà,
Venesuelà,
Prahà,
Romà,
Tatjanà,
Aidà.
Ką jau kalbėti apie atvejus, kai,
paisant priešpaskutinio skiemens taisyklės, atsiranda
dviprasmybių. Tada net gerai kirčiuojantys kalbėtojai užsienio
politinį veikėją pavadina Estrada (kad
nesipainiotų su tarptautiniu bendriniu žodžiu
estradà),
per Paryžių tekančią upę Sena
(plg. būdvardį senà),
moterišką rusišką vardą dažniausiai
taria Ana (plg. įvardį
anà).
Ir iš tiesų: ką gali reikšti
neišplėstiniai sakiniai
Anà
sakė arba
Senà
teka, jei nežinome platesnio
konteksto? Kartais kyla mintis, kad tokiais atvejais kirčiavimą
Estrada. Sena, Ana reikia įteisinti
kaip tam tikras užsienio kalbų citatas ir griežtai
nebereikalauti Estradà,
Senà,
Anà.
Bet kur tada tokio įteisinimo ribos?
Ir ar nebus galutinai išklibintas priešpaskutinio skiemens
dėsnis?
Tiesą sakant, jaunimo kalboje šis dėsnis ir dabar
nebelabai gyvas. Kaip minėta, vis daugiau lietuvių nebeskiria
ilgųjų balsių ir sutaptinių dvibalsių ie, uo
tvirtapradės ir tvirtagalės priegaidės. Daugeliui jau reikia
tikrintis žodynuose, kad sužinotų, kokia yra žodžių sodas,
miestas, šaudyklė kamieno priegaidė.
Nepasitikrinę ar nepradės ir bendrinėje kalboje šių žodžių
kirčiuoti kaip kai kas savo tarmėje, t. y. pastoviai: sodu,
sode, sodus (juo labiau kad iš vaikystės
atsimena Maironio eilutes Kur sode raiboji gegutė
kukuoja...), taip pat ir miestu, mieste,
miestus; šaudykle, šaudykles? Toks
kirčiavimas artimas ir slavų kalbų paveiktiems didžiųjų miestų
gyventojams. Ir kas atsitiks? Antroji kirčiuotė ( sõdas
2) tam tikrais atvejais dings, nes
visiškai sutaps su pirmąja (sóstas
1): sodu, sode, sodus
(vietoj sodù,
sodè,
sodùs)
bus kaip
sóstu,
sóste,
sóstus.
Pastovaus kirčiavimo žodžiai yra patogesni,
perspektyvesni. Praeityje turbūt buvo padaryta klaida, kad
daugeliui tarptautinių žodžių bendrinėje kalboje buvo parinkta
antroji kirčiuotė. O juk galėjo būti ir pirmoji. Mat didžiumą
tokių žodžių ėmėme per tarpininkę lenkų kalbą, kurios kirtis
visada antrame nuo galo skiemenyje. Taigi lenkų kalbos
vardininkas skamba gabinet
kabinetas, dokument, autobus, procent,
o kilmininkas jau gabineta, dokumenta,
autobusa, procenta. Vienos
tarmės tarptautinius žodžius labiau kirčiavo pagal lenkų kalbos
vardininką: kabnetas
1, dokùmentas
1, autòbusas
1, pròcentas
1, o kitos labiau pagal lenkų kalbos
kilmininką ir kitus linksnius:
kabinètas
1, dokumeñtas
2, autobùsas
1, proceñtas
2, vadinasi, bendrinėje kalboje galėjo
būti 1-oji arba 2-oji kirčiuotė. Pasirinkta 2-oji:
kabinètas
1, dokumeñtas
1, autobùsas
1, bet palikta pròcentas
1. Jei būtų buvusi pasirinkta 1-oji
kirčiuotė, klaidų kirčiuodami šiuos žodžius nedarytume, nes
kirtis niekur nešoktų į galą. Dabar 2-osios kirčiuotės
tarptautinių žodžių vis gausėja, ir vidinė kalbos nuojauta ne
vienam sako, kad kirčių galūnėse per daug: stengiantis
nepažeisti kirčiavimo normų, suyra natūralus kalbos ritmas,
kalbėjimas ima reikalauti intensyvių pastangų.
Tai tik samprotavimai ir realios padėties
konstatavimas, kartu šiokios tokios abejonės dėl ateities, o ne
raginimas keisti kirčiavimo sistemą. Jau sakyta: patogi ji ar
ne, bet kelių kirčiavimo sistemų negali būti. Viešai kalbant,
bent jau taisyklingai kirčiuotini tie žodžiai, dėl kurių
kirčiavimo abejonių nekyla. O ką kartais girdime? Štai radijo
laidoje diskutuoja paminklosaugos specialistai. Vieni sako
pãveldas,
kiti
pavéldas,
treti tai
pãveldas,
tai
pavéldas.
Argi per visą gyvenimų taip ir
neprisirengė atsiversti žodyno ir pasižiūrėti, kaip kirčiuotinas
svarbiausias jų srities žodis
pãveldas
1?
Arba kalba tapytojai: vieni dail,
kiti dalė,
treti net dáilė,
vieni dalininkas,
kiti dáilininkas.
Tai nekultūra, nepagarba klausytojams. Visi žodynai rodo:
dail
4, dalę,
todėl ir dalininkas
1, ne dáilininkas.
Kas iš ko valgo duoną, turi mokėti
savo svarbiuosius terminus sukirčiuoti. Iš ko visuomenė išmoks
taisyklingo terminų kirčiavimo, kad ne iš tos srities
specialistų? O šiaip kalbėtojams diktoriams, aktoriams,
dėstytojams, mokytojams reikia įprasti tinkamai kirčiuoti ne
tik terminus, bet ir visus kitus žodžius, palaikyti ir tvirtinti
tradicinę bendrinės kalbos kirčiavimo sistemą.
Lietuvių kalbos kirčiavimo sistema yra išdėstyta
mokykliniuose lietuvių kalbos vadovėliuose, specialiame
Lietuvių kalbos žinyno skyriuje, Mokomojo lietuvių kalbos
rašybos ir kirčiavimo žodyno pirmoje dalyje, kirčiavimui
skirtose Adelės Laigonaitės, Antano Pakerio, Bonifaco Stundžios,
Valerijos Vaitkevičiūtės, Vytauto Vitkausko ir kitų knygose.
Naudingos Vido Kavaliausko sudarytos Vardažodžių kirčiavimo
mokymo lentelės (2000), Antano Pakerio parengta mokomoji
kompiuterio programa Kirčiavimo treniruoklis (1994).
|