Vientisinių sakinių skyrybos pavojai
Veiksnys nuo tarinio ir
visa veiksnio grupė nuo tarinio grupės kableliais niekada
neskiriama, nes veiksnys ir tarinys yra pagrindinės sakinio
dalys, sudarančios sakinio gramatinį centrą, taigi labai
susijusios, pvz.: Sužaliavusios lankos neilgai trukus
pasidabino įvairiausiais žiedais. Šią mokyklą kartu baigė keli
vėliau išgarsėję inžinieriai. (Didelės klaidos:
Sužaliavusios lankos, neilgai trukus pasidabino įvairiausiais
žiedais. Šią mokyklą kartu baigė, keli vėliau išgarsėję
inžinieriai.)
Tačiau veiksnys nuo
tarinio skiriamas (tik ne kableliu, o brūkšniu!), jeigu
sudurtinio tarinio jungtis (paprastai yra) praleista arba
yra ryški pauzė netikėtai veiksnį ir tarinį gretinant, o tarinio
vardinė dalis išreikšta daiktavardžio ar kiekinio skaitvardžio
vardininku arba veiksmažodžio bendratimi, pvz.: Man darbas
tai įkvėpimo šaltinis. Tėvų kantrybė štai kas jam buvo
pavyzdys. Triskart šeši aštuoniolika. Gyventi tai ko nors
siekti. Didelė klaida, kaip dabar neretai pasitaiko
spaudoje, tokiais atvejais veiksnį nuo tarinio atskirti
kableliu, ypač prieš dalelytes tai, štai (netinka Man
darbas, tai įkvėpimo šaltinis. Tėvų kantrybė, štai kas jam buvo
pavyzdys. Gyventi, tai ko nors siekti). Taip pat negerai,
kai nededamas joks skyrybos ženklas Man darbas tai įkvėpimo
šaltinis. Triskart šeši aštuoniolika. Gyventi tai ko nors siekti).
Skiriamos vienarūšės
sakinio dalys, kai prieš kiekvieną kartojamas tas pats jungtukas
ir, ar, arba, nei..., pvz.: Mokėkime ir dirbti, ir
linksmintis. Ar pavyks, ar nepavyks nelabai jam buvo svarbu.
Arba tu dirbk, arba kitam netrukdyk. Nei mačiau, nei girdėjau
(blogai, jei tokiu atveju kablelių nėra: Mokėkime ir dirbti
ir linksmintis. Ar pavyks ar nepavyks - nelabai jam buvo svarbu.
Arba tu dirbk arba kitam netrukdyk. Nei mačiau nei girdėjau).
Prieš nesikartojančius
ir, ar, arba, nei... kablelis nededamas, pvz.:
Neįžengiamuose šabakštynuose ir apie suverstus kelmus buvo
žvėrelių olų. Ar gali treneris ar kas nors kitas tai žinoti
(šiame sakinyje du ar yra visiškai skirtingi). Prisėsk
arba kiek prigulk. Neturiu tam noro nei laiko (klaidinga
skyryba: Neįžengiamuose šabakštynuose, ir apie suverstus
kelmus buvo žvėrelių olų. Ar gali treneris, ar kas nors kitas
tai žinoti. Prisėsk, arba kiek prigulk. Neturiu tam noro, nei
laiko). Prieš arba dedamas kablelis, kai jis ne
jungia, o aiškina, nurodo tapatumą: Opšrų, arba barsuką, ne
visi yra matę.
Vienarūšės sakinio dalys
prieš priešpriešinį jungtuką bet (kaip ir prieš o,
tačiau) yra visada skiriamos, pvz.: Žinau, bet nesakysiu,
o prieš sudedamąjį jungtuką bei (jis nesikartoja) niekada
neskiriamos: Atėjo ir praėjo pavasaris bei vasara ir ruduo
bei žiema. Mėgau skaityti romanus bei apsakymus.
(Daug kas prieš bei kablelį be reikalo deda: Atėjo ir
praėjo pavasaris, bei vasara ir ruduo, bei žiema. Mėgau skaityti
romanus, bei apsakymus.)
Kableliais išskiriami
kreipiniai, taip pat jų priklausomi žodžiai ir su kreipiniais
sutapę įvardžiai, jaustukai, pvz.: Oi, kad, mamyt, viską
žinotum! (Būtų klaida: Oi, kad mamyt, viską žinotum!
arba Oi, kad mamyt viską žinotum!) Tu mano bėrasis
žirgeli, ar nepailsi? Ai sesut, nė neklausk. O tu išdykėli, bus
tau!
Kableliais išskiriami
įterptiniai žodžiai ir posakiai: Jis, matyt, nebeateis.
Laimei, lietus greit baigėsi. Mes, aišku, geriau padarysime.
Jie, be abejo, išsigando ir, žinoma, paspruko. Matai, jis šiek
tiek keistas. Tiesa, ar girdėjai naujieną? Aš, beje, buvau
kviestas, deja, negalėjau nueiti. Jie geri draugai, be to, kartu
baigė mokyklą žodžiu, artimi bičiuliai. Viena, jūs turite
darbą, antra, neblogai uždirbate. Atrodo, susitarėme. Aš,
pavyzdžiui, taip nesielgčiau. Jos, būdavo, šoka ir šoka.
Vadinasi, jie, atvirai šnekant, primelavo. Būtų klaida o
tokių klaidų pasitaiko jų neišskirti arba skirti tik iš vienos
pusės (negerai: Jis matyt nebeateis arba Jis matyt,
nebeateis. Laimei lietus greit baigėsi. Mes aišku geriau
padarysime. Jie be abejo išsigando ir žinoma paspruko. Aš beje
buvau kviestas, deja negalėjau nueiti. Jie geri draugai, be to
kartu baigė mokyklą žodžiu artimi bičiuliai ir t. t.)
Tačiau dar dažnesnės
klaidos skirti žodžius, kurie įterpiniais nelaikomi. Tai
žodžiai išties, iš tiesų, iš tikrųjų, iš viso, greičiausiai,
tikriausiai, veikiausiai, apskritai, paprastai, anaiptol,
pagaliau, galų gale, esą, atseit, būtent, maždaug, gal, galbūt,
turbūt, rasi (gal reikšme), tarsi (lyg reikšme),
tartum, tarytum, taigi, mat, antai, štai, va, juk, juoba kad
(arba juo labiau kad), vis dėlto, vargu ar, savo
ruožtu, toli gražu. Šie žodžiai neišskiriami, pvz.:
Išties (arba Iš tiesų) nežinojome. Iš tikrųjų buvo
kitaip. Pelno gauta iš viso 3480 litų. Tikriausiai (arba
Greičiausiai, veikiausiai) jie nebeatvyks. Apskritai jų
darbu esame patenkinti. Aš paprastai keliuosi septintą. Anaiptol
su juo nesusidėk. Pagaliau (arba Galų gale)
prašvito. Jos esą pavargusios. Atseit jie nieko nežinojo. Esi
atsakingas būtent tu. Uždirbsiu maždaug tūkstantį. Gal ką
girdėjai? Galbūt dar spėsime? Jie turbūt tam nepritars. Rasi dar
apsigalvosite. Man tarsi (arba tartum, tarytum)
akmuo nuo širdies nukrito. Taigi darykime išvadas. Tu mat
jaunesnis. Antai kur nuskrido. Štai ir ji! Va koks vabalas! Aš
juk nieko nepadariau. To nesiimsiu, juoba kad (arba juo
labiau kad) ir kitų reikalų turiu. Vis dėlto
apsigalvojai. Vargu ar jis patikėjo. Aš savo ruožtu taip pat
prisidėsiu. Žmonės toli gražu ne angelai. (Negerai: Iš
tikrųjų, buvo kitaip. Tikriausiai, jie nebeatvyks. Apskritai, jų
darbu esame patenkinti. Aš, paprastai, keliuosi septintą. Jos,
esą, pavargusios (esą pavargusios yra sudurtinė
forma, todėl skirti negalima). Atseit, jie nieko nežinojo.
Ir t. t.) Ypač dažnai be reikalo išskiriama galbūt, turbūt,
nes prieš keletą dešimtmečių šiuos žodžius kurį laiką buvo
reikalaujama išskirti.
Prieš atseit, būtent
kablelis rašomas tada, kai jie vartojami kaip jungiamieji
žodžiai, o po būtent prieš išskaičiuojamąsias sakinio
dalis dar dėtinas dvitaškis, pvz.: Prie apsimetėlio, atseit
ligonio, prisėdo slaugė. Vienas tų prijaukintųjų, būtent šuo
(arba kaip antai šuo), tapo tikru namų sargu.
Aplankėme vietas, kur buvo garsios Lietuvos pilys, būtent:
(arba kaip antai:) Vilnių, Kauną, Medininkus.
Bendratis palyginti
nėra įterpinys ir kableliais neskiriama, o įterpiniu tampa ir
yra skiriama tik prisijungusi įnagininką su prielinksniu su,
pvz.: Jis palyginti dar nesenas, bet Jis, palyginti su
kitais, dar nesenas.
Nemaža keblumų skiriant
sudaro įvairios išplėstos sakinio dalys, ypač pažyminiai ir
aplinkybės.
Išplėstiniai derinamieji
pažyminiai, einantys po pažymimojo žodžio, yra skiriami (a.), o
einantys prieš pažymimąjį žodį ir neturintys kokios aplinkybės
atspalvio, yra neskiriami (b.):
a. Mato ji sodą, pilną
žydinčių medžių. Metai yra grožinis lietuviškas kūrinys,
pelnęs pasaulinį pripažinimą. Kiek daug pasaulyje žmonių,
nusivylusių gyvenimu! Mano mama buvo našlaitė, žinanti, kas yra
vargas. (Negerai: Mato ji sodą pilną žydinčių medžių.
Metai yra grožinis lietuviškas kūrinys pelnęs pasaulinį
pripažinimą. Kiek daug pasaulyje žmonių nusivylusių gyvenimu!
Mano mama buvo našlaitė žinanti, kas yra vargas.) Kablelių
būtinumą čia rodo ir ryški pauzė tarp pažymimojo žodžio ir
išplėstinio pažyminio;
b. Mato ji pilną
žydinčių medžių sodą. Metai yra pasaulinį pripažinimą pelnęs
grožinis lietuviškas kūrinys. Kiek daug pasaulyje nusivylusių
gyvenimu žmonių! Mano mama buvo žinanti, kas yra vargas,
našlaitė. (Negerai: Mato ji, pilną žydinčių medžių, sodą.
Metai yra, pasaulinį pripažinimą pelnęs, grožinis lietuviškas
kūrinys. Kiek daug pasaulyje, nusivylusių gyvenimu, žmonių! Mano
mama buvo, žinanti, kas yra vargas, našlaitė. Šiais atvejais
netinka kablelis ir iš vienos kurios pusės, pvz.: Mato
ji, pilną žydinčių medžių sodą. Metai yra pasaulinį
pripažinimą pelnęs, grožinis lietuviškas kūrinys.) Kad čia
nereikia kablelių, rodo ir pauzės nebuvimas tarp pažymimojo
žodžio ir išplėstinio pažyminio.
Tokia pat taisyklė taikoma
skiriant ar neskiriant priedėlius, pvz.: 1882 metais gimė
Vincas Krėvė, žymus lietuvių rašytojas (priedėlis eina po
pažymimojo žodžio ir yra atskirtas), bet 1882 metais
gimė žymus lietuvių rašytojas Vincas Krėvė (priedėlis yra
prieš pažymimąjį žodį, todėl neskiriamas).
Kableliais išskiriama
vietos, laiko ar būdo aplinkybė, tikslinanti prieš ją einančią
kitą vietos, laiko ar būdo aplinkybę, pvz.: Paupyje, prie
žydinčių ievų, netoli brastos, būriavosi muzikantai.
Ketvirtadienį, kovo 5 d., 16 val., įvyks susirinkimas. Jis
šnekėjo garsiai, pakeltu balsu. (Negerai: Paupyje prie
žydinčių ievų netoli brastos būriavosi muzikantai. Ketvirtadienį
kovo 5 d. 16 val. įvyks susirinkimas. Jis šnekėjo garsiai
pakeltu balsu).
Tačiau jeigu dvi šalia
esančios aplinkybės nėra vienarūšės, kablelio nereikia, pvz.:
Suomijoje po varžybų bendravome su jaunimu. Kitą dieną
nuošalioje mūsų sodyboje visiškai netikėtai pasirodė girininkas
(netiktų čia kablelis iš abiejų ar iš vienos kurios šalia
esančios aplinkybės pusės: Suomijoje, po varžybų, bendravome
su jaunimu. Kitą dieną, nuošalioje mūsų sodyboje, visiškai
netikėtai, pasirodė girininkas). Dar didesnė klaida skirti
aplinkybes, kurios nėra greta kitų aplinkybių ir nėra dalyvinės,
padalyvinės ar pusdalyvinės, pvz.: Apsakyme rašytojas
atskleidė geruosius lietuvio bruožus. Miškas po kiek laiko
atauga. Kartu su visais džiūgavau aš. (Negerai: Apsakyme,
rašytojas atskleidė geruosius lietuvio bruožus. Miškas, po kiek
laiko, atauga. Kartu su visais, džiūgavau aš).
Skirtingai skirtina
Dailininkė gimė Panevėžio rajone, Namiškių kaime ir
stilistiškai gražesnis pasakymas su nesuderintais vietovių
pavadinimais Dailininkė gimė Panevėžio rajono Nainiškių
kaime.
Dabar duodama daugiau
laisvės skirti ar neskirti išplėstines dalyvines, pusdalyvines
ir padalyvines aplinkybes. Jeigu pabrėžiamas jų intonacinis bei
prasminis savarankiškumas ir jos ryškiau pauzėmis, intonacija
atribotos nuo kitų sakinio dalių, dažniausiai tikslinga skirti,
pvz.: Baigęs vidurinę mokyklą, įstojau į aukštąją. Išėjusi iš
miško, Veronika net stabtelėjo. Skleisdamas salsvą kvapą, žydėjo
jazminas. Žaltys, atsigręžęs į Eglę, prašneko žmogaus balsu.
Varškė, pagaminta su šiuo raugu, yra aromatingiausia.
Gali būti ir nelaikomas
klaida parašymas Baigęs vidurinę mokyklą įstojau į aukštąją.
Išėjusi iš miško Veronika net stabtelėjo. Tačiau didelė
klaida įterptas į sakinio vidurį išplėstines dalyvines,
pusdalyvines ir padalyvines aplinkybes skirti tik iš vienos
pusės paprastai iš antrosios, nes ten didesnė pauzė (negerai:
Žaltys atsigręžęs į Eglę, prašneko žmogaus balsu. Varškė
pagaminta su šiuo raugu, yra aromatingiausia. Visiems aišku, kad
neplečiant gamybos, nedarbas tik didės. Paskutinį sakinį
taisyklingai galima užrašyti dvejaip: Visiems aišku, kad,
neplečiant gamybos, nedarbas tik didės arba, kaip dabar po
jungtuko įprasčiau, Visiems aišku, kad neplečiant gamybos
nedarbas tik didės.)
Vis dėlto kai be kablelių
sakinys skaitytojui būtų neaiškus, išplėstines dalyvines,
pusdalyvines ir padalyvines aplinkybes skirti būtina, pvz.:
Šį atsitikimą aprašiau nedelsdamas apsilankęs tėviškėje. (Ar
nedelsdamas aprašė, ar nedelsdamas apsilankė? Tik autorius žino,
kaip ten buvo. Taigi reikėjo rašyti arba Šį atsitikimą
aprašiau nedelsdamas, apsilankęs tėviškėje arba Šį
atsitikimą aprašiau, nedelsdamas apsilankęs tėviškėje.)
Komentuodamas savo šalies veiksmus Irake prezidentas štai ką
pasakė. (Ar Irake buvo atlikti veiksmai, ar Irake pasakė?
Greičiau buvo pirmas variantas, todėl reikėjo rašyti:
Komentuodamas savo šalies veiksmus Irake, prezidentas štai ką
pasakė.) Pardavę savo ir mamos butus sostinėje
sutuoktiniai nusipirko sodybą. (Ar butai sostinėje, ar
sodyba? Būtų aiškiau: Pardavę savo ir mamos butus sostinėje,
sutuoktiniai nusipirko sodybą. Dar geriau: Pardavę
sostinėje savo butus, ...)
Aplinkybe einantis vienas
dalyvis, pusdalyvis ar padalyvis kableliu neskiriamas, pvz.:
Išėjusi ji stabtelėjo. Sutemus įsižiebė žvaigždės. Rusų
kalboje tokiais atvejais skiriama, todėl kai kas ir lietuviškai
rašydamas čia be reikalo padeda kablelį (negerai: Išėjusi, ji
stabtelėjo. Sutemus, įsižiebė žvaigždės).
Daug kas sunkiai suvokia,
kada skirti ar neskirti lyginamuosius posakius.
Lyginamieji posakiai,
neturintys tarinio, kableliais neskiriami, pvz.: Taisyk
žodžiui vietą kaip svečiui patalą. Mantas kaip ant sparnų išlėkė
į gatvę. Vėjas sniegu lyg baltais patalais apklojo ežerą.
Jausmai tarsi bangos virpino širdį. Ko dejuoji it dantį
geliamas? (Rusų kalboje tokie posakiai skiriami; prieš
keletą dešimtmečių mokyklinis lietuvių kalbos vadovėlis juos
irgi reikalavo skirti, todėl ir dabar daug kas be reikalo skiria
rašo: Taisyk žodžiui vietą, kaip svečiui patalą. Mantas,
kaip ant sparnų, išlėkė į gatvę. Vėjas sniegu, lyg baltais
patalais, apklojo ežerą. Jausmai, tarsi bangos, virpino širdį.
Ko dejuoji, it dantį geliamas?)
Tačiau lyginamieji
posakiai, turintys tarinį (kitaip sakant, einantys sudėtinio
sakinio šalutiniu dėmeniu), yra skiriami, pvz.: Mes kovojom,
kaip mūsų protėviai kovojo. Jie viską padarė taip, kaip buvo
sutarę. Ir įžengė su šypsena mama, lyg saulė danguje nušvito.
Jonui vis neramiau darėsi krūtinėje, tartum oro ėmė trūkti.
(Negerai: Mes kovojom kaip mūsų protėviai kovojo. Jie viską
padarė taip kaip buvo sutarę. Ir įžengė su šypsena mama lyg
saulė danguje nušvito. Jonui vis neramiau darėsi krūtinėje
tartum oro ėmė trūkti; paskutiniuose dviejuose sakiniuose
prieš lyg ir tartum būtų įmanomas ir brūkšnys.)