|
Užuojautos bei paguodos žodžiai
Nesėkmės, bėdos, nelaimės neaplenkia beveik nė
vieno iš mūsų. Staiga patyrusiam bėdą artimam žmogui esame pratę
pareikšti guodžiančius jausmus, tardami žodį
užuojautos!
Bėdos ar nelaimės atveju vis kartojamas tas pats
žodis užuojautos virsta tarsi kokia formule, lyg ir
netenka savo prasmės. Pavyzdžiui, per laidotuves velionio
artimiesiems nelabai malonu girdėti giminaičių, bičiulių,
kaimynų tariamą vis tą patį žodį
užuojautos!
Argi taip jau būtina šios formulės įsikibus
laikytis?! Lyg nesugebėtume kaip kitaip liūdinčiam žmogui
išreikšti nuoširdžią užuojautą, jį paguosti?!
Jautrios širdies ištekliai neišsenkantys. Jei
mūsų užuojauta nuoširdi, žodžiai patys pasisiūlys. Tegu jie bus
ir paprasti, bet vis kitokie, lankstūs, iš širdies einantys!
Labai labai užjaučiu. Kaip man gaila tavęs ir
visos jūsų šeimos, ypač vaikų (motinai
mirus). Liūdžiu kartu su jumis. O kad
galėčiau nors kiek palengvinti jūsų sielvartą!.. Jautiesi labai
pavargęs(-usi), gal galėčiau kuo padėti?
Šaltos,
nusidėvėjusios frazės, dažnai girdimi trafaretai gyvenime
visko atsitinka; galėjo dar blogiau įvykti; kiti daugiau už tave
kenčia; nereikia taip verkti verksmas nepadės; nuo nelaimes
nepabėgsi... tik erzina kenčiantį žmogų, o ne guodžia.
Jei gauta žinia apie staigią mirtį ar kitą kokią
nelaimę tave nepaprastai sukrečia, tarytum užkanda žadą,
apsilankęs liūdinčioje šeimoje nesivargink sunkiai ieškodamas
tinkamo užuojautos žodžio, geriau paspausk nukentėjusiems
ranką, priglausk juos prie širdies tyliai, be žodžių (tyla
gera byla; geriau jau tyla negu menka byla). Graudus tavo
žvilgsnis, nuoširdus pabučiavimas bus geriausiai išreikšta
užuojauta.
Žinoma, tokia tyli, jausminga užuojauta ne visur
ir ne visada tinka. Juk vienaip guodžiam mums brangius šeimos
narius, artimuosius, kitaip bičiulius, draugus, dar kitaip
moksladraugius, bendradarbius, kaimynus. O pagarbiems, aukšto
rango žmonėms gal tik retais atvejais tinka reikšti užuojautą.
Nebent gyvenimo aplinkybės, dažnesnis su jais bendravimas
suartintų mus su jais, tačiau reikėtų gerai apgalvoti, kaip ir
kokiais žodžiais guodžiančius jausmus jiems išreikšti.
Visais atvejais užuojauta turėtų būti trumpa.
Reikšti užuojautą keliais sakiniais, iškilmingu balsu, tarsi
kokią prakalbą, nederėtų! Nebent atsisveikinimo kalboje
kapinėse užuojauta velionio artimiesiems galėtų būti ir ilgesnė.
 |
