|
 |
|
|
|
Trumpųjų skiemenų kirčiavimas
Trumpieji skiemenys priegaidės neturi. Kirčiuoti
trumpieji skiemenys žymimi kairiniu (`)
kirčio ženklu. Juose gali būti tik trumpieji balsiai a, e, i,
u ir balsis o (tarptautiniuose žodžiuose).
Trumpieji kirčiuoti a ir e būdingi:
a) žodžių galūnėms: ger à,
galvà,
šakàs,
kitàs,
pelè,
pelès;
b) būdvardžių aukštesniojo ir aukštėlesniojo
laipsnio priesagoms - èsnis,
-ė, -ėlèsnis,
-ė: gerèsnis,
gerèsnė,
gerėlèsnis,
gerėlèsnė;
c) savybiniams įvardžiams
màno,
tàvo,
sàvo;
d) įvardžiuotinių būdvardžių, skaitvardžių,
savybinių įvardžių, neveikiamųjų dalyvių vyriškosios giminės
vienaskaitos vardininkui:
geràsis,
pirmàsis,
manàsis,
mylimàsis,
būtàsis,
būsimàsis;
e) dviskiemenėms veiksmažodžių bendratims ir iš
jų išvestoms formoms: r àsti,
kàsti,
mèsti,
dègti,
ràsdavau,
ràsdavai,
ràsiu,
ràsi,
ràsčiau,
ràstum,
ràsk,
ràsdamas.
Tik neveikiamieji būtojo laiko
dalyviai šios taisyklės nesilaiko tariama:
rãstas,
nẽštas,
kẽptas;
f) veiksmažodžių priešdėliams
ap-, at-, pa-, pra-, ne-, be-, te-, nebe-, tebe-:
àpneša,
àtneša, pàneša,
pràneša,
nèneša,
bèneša,
tèneša,
nebèneša,
tebèneša;
g) vienaskiemeniams žodžiams:
àš, tàs,
tà,
pàts,
kàs,
kàd,
tàd,
màt,
nà,
bèt,
nès,
nèt,
mès
(mèsti);
bet mẽs
(įvardis);
h) silpnesnio veiksmo ištiktukams ir iš jų
padarytiems veiksmažodžiams: kr àpšt,
tèkšt,
kràpštelėti,
tèkštelėti;
stràkt,
stràksi,
stràksime,
stràksite
(strakśti);
trèpt,
trèpu,
trèpsi,
trèpsime,
trèpsite
(trepśti);
i) daugeliui tarptautinių
žodžių: fon ètika,
kabinètas,
mètras,
poètas.
Trumpieji balsiai a ir e kirčiuotuose
skiemenyse pailgėja ir turi tvirtagale priegaidę, pvz.:
šakà
šãkos,
pelè pẽlės,
dedù
dẽda.
Trumpieji balsiai i, u kirčiuojami tik
kairiniu ženklu, pvz.: lnas, lpti, b ùtas,
pùsė.
Trumpasis o paprastai esti tarptautiniuose
žodžiuose (astron òmas,
balkònas,
filològas,
metòdas)
ir kai kuriuose ištiktukuose (òp,
kliòpt).
 |
|
|
|
|
